Ehli suneti dhe xhemati nuk gjykojnė asnjė prej fraksioneve, pėrveē se me dituri dhe drejtėsi; gjė e cila ėshtė nė kundėrshtim me metodologjinė e fraksioneve tė humbura, tė cilėt bėjnė njė gjė tė tillė me paragjykime dhe epshe.

Krerėt e fraksioneve tė humbura janė pesė:

Havarixhėt, rafiditė, murxhijet, kaderijet dhe xhehmijet.

Bidati me tė cilin emėrohet njeriu se ėshtė prej pasuesve tė epshit, ėshtė ai i cili kundėrshton Kuranin dhe Sunetin, siē janė bidatēinjtė e lartpėrmendur: havarixhėt, rafiditė, kaderijet dhe murxhijet pastaj xhehmijet. Abdurrahman ibn el Mehdi ka thėnė: “Ruaju prej dy grupeve: xhehmijet dhe rafiditė.” Kėto janė dy grupet mė tė rrezikshėm.

Pėr tė pėrcaktuar fraksionet e humbura, prej tė parėve qė kanė folur pėr ta janė: Jusuf ibi Esbat dhe Abdullah ibni Mubarek. Kėta tė dy janė imamė tė mėdhenj dhe kanė thėnė: “Bazat e bidatēinjėve janė katėr: rafiditė, havarixhėt, kaderijet dhe murxhijet.” Ibni Mubarekut i ėshtė thėnė: “Dhe xhehmijet, dhe xhehmijet”. Ai tha se ata nuk janė prej umetit tė  Muhamedit (alejhi selam) dhe se ne kemi mundėsi tė tregojmė fjalėt e  tė krishterėve dhe ēifutėve, por nuk kemi mundėsi tė tregojmė fjalėt e xhehmijeve.

Disa prej dijetarėve, shokė tė imam Ahmedit kanė thėnė: “Vėrtet, xhehmijet janė jobesimtarė dhe nuk bėjnė pjesė nė 72 fraksionet e pėrmendura nė hadith tė Pejgamberit (alejhi selam), sikurse nuk hyjnė (nė kėtė hadith) edhe mynafikėt, tė cilėt e fshehin mosbesimin (kufrin) dhe e paraqesin Islamin. Disa dijetarė nga shokėt e imam Ahmedit thanė se edhe xhehmijet janė njėri perj 72 fraksioneve tė pėrmendura nė hadith.

Dijetarėt ndahen nė disa grupe kur bėjnė klasifikimin apo radhitjen e kėtyre fraksioneve. Disa prej tyre e bėjnė radhitjen sipas kohės sė paraqitjes sė tyre dhe, normal, fillojnė prej fraksionit havarixh. Disa prej tyre radhisin sipas butėsisė dhe ashpėrsisė sė tyre dhe fillojnė prej murxhive e deri tek fraksioni xhehmi. Kėtė radhitje e bėjnė shumė prej dijetarėve tė medhehebit hambeli, si djali i tij Ahmedi, Helali, Ibni Bata, si dhe Buhariu nė “Sahihun” e tij nė kėtė formė fillon dhe e pėrfundon me fraksionet kundėrshtare tė ehli sunetit dhe xhematit. D.m.th. filloi duke i kundėrshtuar murxhijet dhe e pėrfundoi me fraksionin e xhehmijeve.

Sė pari, do tė flasim pėr fraksionin havarixh.

Havarixhėt janė fraksioni i parė qė dolėn jasht radhėve tė ehli sunetit dhe xhematit.

Ishin muslimanė, qysh prej hilafetit (udhėheqjes) tė Ebu Bekrit, deri nė fillim tė udhėheqjes sė Uthmanit, njė grusht i bashkuar nė sunetin e Pejgamberit (alejhi selam) dhe ende nuk ishtin ndarė nė fraksione. Kėshtu qė, nga fundi i udhėheqjes sė Uthmanit filluan tė paraqiten disa gjėra qė sollėn pėrēarje dhe si rezultat i kėsaj njė grup i ngatėrrestarėve dhe zullumqarėve vranė Uthmanin (radiallahu anhu) dhe me kėtė rast muslimanėt u shpėrndanė nė dy grupe. Kur ndodhi lufta mes muslimanėve nė Safejn ranė dakord qė muslimanėt tė zgjedhin dy gjykues dhe nė kėtė rast havarixhėt u paraqitėn haptazi, ku kthyen i shpinėn prijėsit tė besimtarėve nė atė kohė, Ali ibn Ebi Talib (radiallahu anhu) dhe u larguan nga ai, duke u larguar kėshtu edhe nga xhemati mysliman, nė njė vend tė ashtuquajtur Harura. Kėshtu, Aliu (radiallahu anhu) nuk mori ndonjė masė, pėrkundrazi u soll shumė mirė dhe lejoi tė falen nė xhamitė e tyre e nuk i ndali prej plaēkės sė luftės. Kjo gjė vazhdoi deri kur ata e lejuan derdhjen e gjakut tė muslimanėve dhe pasurinė e tyre. Kėshtu qė, vranė Abdullah ibn Hababin dhe me veprimet e tyre Aliu (radilallahu anhu) e kuptoi se ky ėshtė ai fraksioni qė kishte pėrmendur Pejgamberi (alejhi selam) kur tha: “ E nėnvlerėsoni namazin tuaj pranė namazit tė tyre, agjėrimin tuaj prej agjėrimit tė tyre, leximin tuaj prej atij tė tyre, e lexojnė Kuranin, por nuk e kalon fytin e tyre, dalin nga feja ashtu siē del shigjeta prej harkut tė saj, i mbysim muslimanėt dhe i lenė jobesimtarėt.” Aliu (radiallahu anhu) mbajti njė ligjėratė pranė popullit tė tij dhe i njoftoi me atė qė kishte dėgjuar prej Pejgamberit (alejhi selam) dhe tha se kėta janė ai grup, sepse nė tė janė cilėsitė qė i pėrshkroi Pejgamberi (alejhi selam) dhe nė moment i ra nė sexhde falenderimi Allahut subhanehu ue teala.

Bidati i kėtij fraksioni tė humbur ėshtė paraqitur pėr arsyje se nuk kishin kuptuar drejt Kuranin. Ata nuk kanė pasur qėllim tė kundėrshtojnė, por kanė kuptuar prej tij atė qė nuk ėshtė reale. Kėshtu, si rezultat i saj bėn jobesimtarė ata qė bėjnė mėkate dhe se tė gjithė duhet ose tė jenė besimtarė tė plotė dhe tė devotshėm, e nėse nuk janė, atėherė janė jobesimtarė dhe se janė nė xhehenem pėrgjithmonė. Ata thanė dhe se Uthmani dhe Aliu (radiallahu anhuma) dhe ata qė i pasojnė dhe i ēmojnė janė jobesimtarė, sepse, sipas tyre ata kishin gjykuar jo me ligj tė Allahut. Si pėrmbledhje e kėsaj themi se bidati i kėtij fraksioni tė humbur ishte nė dy aspekte: e para, ai qė kundėrshton Kuranin me vepėr gabon nė mendim qė kundėrshton Kuranin  dhe se ėshtė jobesimtar; dhe e dyta, ai qė e do dhe pranon udhėheqjen e Uthmanit dhe Aliut (radiallahu anhuma) ėshtė, gjithashtu, jobesimtar.

Pėr kėtė arsye, duhet tė ruhemi prej kėtij bidati qė mos tė nxitojmė nė gjykimin e muslimanit me kufėr, nėse ai gabon ose bėn mėkate. Pėr kėtė fraksion kanė ardhur shumė hadithe, ku Pejgamberi (alejhi selam) kishte urdhėruar pėr vrasjen e tyre. Iman Ahmedi (Allahu e mėshiroftė!) thotė se kanė ardhur hadithe tė vėrteta pėr kėtė fraksion, nė mė tepėr se dhjetė anė dhe pėr kėta ka shėnuar Muslimi nė “Sahihun” e tij dhe ka veēuar Buhariu njė pjesė pėr ta, edhe pse kėta janė tė gabuar. Sipas asaj qė ka thėnė Pejgamberi (alejhi selam) se kėta nuk kishin pėr qėllim tė kundėrshtonin Kuranin, e si do tė jetė puna e atyre qė kundėrshtojnė atė (Kuranin)?

Havarixhėt nuk e pranojnė fjalėn e Pejgamberit (alejhi selam) nėse ėshtė nė kundėrshtim me Kuranin sipėrfaqėsisht, vetėm nėse ėshtė nė pėrputhshmėri me ta. Kėshtu qė, si rezultat i kėsaj, ata nuk e ekzekutojnė atė qė bėn prostitucion duke qenė i martuar dhe tek ata nuk ka shumė tė ēaktuar pėr ekzekutimin e hajdutit. Gjithashtu, thonė se nė Kuran nuk ka diēka qė obligon vrasjen e murtedit (atij qė braktis Islamin).

Esenca e bidatit havarixh ėshtė bėrja jobesimtar e muslimanėve me mėkate. Besojnė pėr disa gjėra se janė mėkate e ato nuk janė, mendojnė se duhet pasuar Kurani dhe jo suneti qė bie nė kundėrshtim sipėrfaqėsor me ta, edhe nėse ėshtė sunet mutevatir (ēka e transmetojnė tė tre gjeneratat grupe-grupe atė hadith). E shpallin jobesimtar atė qė kundėrshton mendimet e tyre dhe e lejojnė vrasjen, si dhe marrjen e pasurisė sė tij, pasi ai ėshtė murted, sipas tyre (braktisės i fesė). Njė gjė tė tillė nuk e bėjnė me jobesimtarin, ku me kėtė e vėrtetojnė hadithin e Pejgamberit (alejhi selam): “I vrasin muslimanėt dhe i lėnė jobesimtarėt.” Kėshtu qė, bėjnė jobesimtarė Uthmain dhe Aliun (radiallahu anhuma) dhe pasuesit e tyre. Gjithashtu edhe pėr pjesėmarrėsit e Safejn. Ata mohuan gjykimin mes Aliut dhe Muaviut (radiallahu anhuma) duke thėnė se nuk lejohet, pasi gjykimi i takon vetėm Allahut subhanehu ue teala. Pas dėrgimit tė Ibni Abasit i cili debatoi me ta, u kthyen gjysma e tyre e gjysma tjetėr vazhduan tė njėjtėn metodologji tė gabuar, ku si pasojė vranė shumė muslimanė, siē e pėrmendem mė herėt, Ibni Hababin. Ata thanė se ne tė gjithė morėm pjesė pėr vrasjen e tij. Gjithashtu ata lejuan mendimin se prej Pejgamberit (alejhi selam) ka ndodhur zullum (padrejtėsi), si edhe shumė mendime tė tjera tė fėlliqura. Aliu (radiallahu anhu) e luftoi kėtė fraksion.

Pėrgatiti: Fatmir Raēi

07.07.2006