Ehli
suneti dhe xhemati nuk gjykojnė asnjė prej fraksioneve,
pėrveē se me dituri dhe drejtėsi; gjė e cila ėshtė nė
kundėrshtim me metodologjinė e fraksioneve tė humbura,
tė cilėt bėjnė njė gjė tė tillė me paragjykime dhe
epshe.
Krerėt e
fraksioneve tė humbura janė pesė:
Havarixhėt,
rafiditė, murxhijet, kaderijet dhe xhehmijet.
Bidati me tė cilin emėrohet njeriu se
ėshtė prej pasuesve tė epshit, ėshtė ai i cili
kundėrshton Kuranin dhe Sunetin, siē janė bidatēinjtė e
lartpėrmendur: havarixhėt, rafiditė, kaderijet dhe
murxhijet pastaj xhehmijet. Abdurrahman ibn el Mehdi ka
thėnė: Ruaju prej dy grupeve: xhehmijet dhe rafiditė.
Kėto janė dy grupet mė tė rrezikshėm.
Pėr tė
pėrcaktuar fraksionet e humbura, prej tė parėve qė kanė
folur pėr ta janė: Jusuf ibi Esbat dhe Abdullah ibni
Mubarek. Kėta tė dy janė imamė tė mėdhenj dhe kanė
thėnė: Bazat e bidatēinjėve janė katėr: rafiditė,
havarixhėt, kaderijet dhe murxhijet. Ibni Mubarekut i
ėshtė thėnė: Dhe xhehmijet, dhe xhehmijet. Ai tha se
ata nuk janė prej umetit tė Muhamedit (alejhi selam)
dhe se ne kemi mundėsi tė tregojmė fjalėt e tė
krishterėve dhe ēifutėve, por nuk kemi mundėsi tė
tregojmė fjalėt e xhehmijeve.
Disa prej
dijetarėve, shokė tė imam Ahmedit kanė thėnė: Vėrtet,
xhehmijet janė jobesimtarė dhe nuk bėjnė pjesė nė 72
fraksionet e pėrmendura nė hadith tė Pejgamberit (alejhi
selam), sikurse nuk hyjnė (nė kėtė hadith) edhe
mynafikėt, tė cilėt e fshehin mosbesimin (kufrin) dhe e
paraqesin Islamin. Disa dijetarė nga shokėt e imam
Ahmedit thanė se edhe xhehmijet janė njėri perj 72
fraksioneve tė pėrmendura nė hadith.
Dijetarėt
ndahen nė disa grupe kur bėjnė klasifikimin apo
radhitjen e kėtyre fraksioneve. Disa prej tyre e bėjnė
radhitjen sipas kohės sė paraqitjes sė tyre dhe, normal,
fillojnė prej fraksionit havarixh. Disa prej tyre
radhisin sipas butėsisė dhe ashpėrsisė sė tyre dhe
fillojnė prej murxhive e deri tek fraksioni xhehmi. Kėtė
radhitje e bėjnė shumė prej dijetarėve tė medhehebit
hambeli, si djali i tij Ahmedi, Helali, Ibni Bata, si
dhe Buhariu nė Sahihun e tij nė kėtė formė fillon dhe
e pėrfundon me fraksionet kundėrshtare tė ehli sunetit
dhe xhematit. D.m.th. filloi duke i kundėrshtuar
murxhijet dhe e pėrfundoi me fraksionin e xhehmijeve.
Sė pari,
do tė flasim pėr fraksionin havarixh.
Havarixhėt
janė fraksioni i parė qė dolėn jasht radhėve tė ehli
sunetit dhe xhematit.
Ishin
muslimanė, qysh prej hilafetit (udhėheqjes) tė Ebu
Bekrit, deri nė fillim tė udhėheqjes sė Uthmanit, njė
grusht i bashkuar nė sunetin e Pejgamberit (alejhi
selam) dhe ende nuk ishtin ndarė nė fraksione. Kėshtu
qė, nga fundi i udhėheqjes sė Uthmanit filluan tė
paraqiten disa gjėra qė sollėn pėrēarje dhe si rezultat
i kėsaj njė grup i ngatėrrestarėve dhe zullumqarėve
vranė Uthmanin (radiallahu anhu) dhe me kėtė rast
muslimanėt u shpėrndanė nė dy grupe. Kur ndodhi lufta
mes muslimanėve nė Safejn ranė dakord qė muslimanėt tė
zgjedhin dy gjykues dhe nė kėtė rast havarixhėt u
paraqitėn haptazi, ku kthyen i shpinėn prijėsit tė
besimtarėve nė atė kohė, Ali ibn Ebi Talib (radiallahu
anhu) dhe u larguan nga ai, duke u larguar kėshtu edhe
nga xhemati mysliman, nė njė vend tė ashtuquajtur Harura.
Kėshtu, Aliu (radiallahu anhu) nuk mori ndonjė masė,
pėrkundrazi u soll shumė mirė dhe lejoi tė falen nė
xhamitė e tyre e nuk i ndali prej plaēkės sė luftės. Kjo
gjė vazhdoi deri kur ata e lejuan derdhjen e gjakut tė
muslimanėve dhe pasurinė e tyre. Kėshtu qė, vranė
Abdullah ibn Hababin dhe me veprimet e tyre Aliu (radilallahu
anhu) e kuptoi se ky ėshtė ai fraksioni qė kishte
pėrmendur Pejgamberi (alejhi selam) kur tha: E
nėnvlerėsoni namazin tuaj pranė namazit tė tyre,
agjėrimin tuaj prej agjėrimit tė tyre, leximin tuaj prej
atij tė tyre, e lexojnė Kuranin, por nuk e kalon fytin e
tyre, dalin nga feja ashtu siē del shigjeta prej harkut
tė saj, i mbysim muslimanėt dhe i lenė jobesimtarėt.
Aliu (radiallahu anhu) mbajti njė ligjėratė pranė
popullit tė tij dhe i njoftoi me atė qė kishte dėgjuar
prej Pejgamberit (alejhi selam) dhe tha se kėta janė ai
grup, sepse nė tė janė cilėsitė qė i pėrshkroi
Pejgamberi (alejhi selam) dhe nė moment i ra nė sexhde
falenderimi Allahut subhanehu ue teala.
Bidati i
kėtij fraksioni tė humbur ėshtė paraqitur pėr arsyje se
nuk kishin kuptuar drejt Kuranin. Ata nuk kanė pasur
qėllim tė kundėrshtojnė, por kanė kuptuar prej tij atė
qė nuk ėshtė reale. Kėshtu, si rezultat i saj bėn
jobesimtarė ata qė bėjnė mėkate dhe se tė gjithė duhet
ose tė jenė besimtarė tė plotė dhe tė devotshėm, e nėse
nuk janė, atėherė janė jobesimtarė dhe se janė nė
xhehenem pėrgjithmonė. Ata thanė dhe se Uthmani dhe Aliu
(radiallahu anhuma) dhe ata qė i pasojnė dhe i ēmojnė
janė jobesimtarė, sepse, sipas tyre ata kishin gjykuar
jo me ligj tė Allahut. Si pėrmbledhje e kėsaj themi se
bidati i kėtij fraksioni tė humbur ishte nė dy aspekte:
e para, ai qė kundėrshton Kuranin me vepėr gabon nė
mendim qė kundėrshton Kuranin dhe se ėshtė jobesimtar;
dhe e dyta, ai qė e do dhe pranon udhėheqjen e Uthmanit
dhe Aliut (radiallahu anhuma) ėshtė, gjithashtu,
jobesimtar.
Pėr kėtė
arsye, duhet tė ruhemi prej kėtij bidati qė mos tė
nxitojmė nė gjykimin e muslimanit me kufėr, nėse ai
gabon ose bėn mėkate. Pėr kėtė fraksion kanė ardhur
shumė hadithe, ku Pejgamberi (alejhi selam) kishte
urdhėruar pėr vrasjen e tyre. Iman Ahmedi (Allahu e
mėshiroftė!) thotė se kanė ardhur hadithe tė vėrteta pėr
kėtė fraksion, nė mė tepėr se dhjetė anė dhe pėr kėta ka
shėnuar Muslimi nė Sahihun e tij dhe ka veēuar Buhariu
njė pjesė pėr ta, edhe pse kėta janė tė gabuar. Sipas
asaj qė ka thėnė Pejgamberi (alejhi selam) se kėta nuk
kishin pėr qėllim tė kundėrshtonin Kuranin, e si do tė
jetė puna e atyre qė kundėrshtojnė atė (Kuranin)?
Havarixhėt
nuk e pranojnė fjalėn e Pejgamberit (alejhi selam) nėse
ėshtė nė kundėrshtim me Kuranin sipėrfaqėsisht, vetėm
nėse ėshtė nė pėrputhshmėri me ta. Kėshtu qė, si
rezultat i kėsaj, ata nuk e ekzekutojnė atė qė bėn
prostitucion duke qenė i martuar dhe tek ata nuk ka
shumė tė ēaktuar pėr ekzekutimin e hajdutit. Gjithashtu,
thonė se nė Kuran nuk ka diēka qė obligon vrasjen e
murtedit (atij qė braktis Islamin).
Esenca e
bidatit havarixh ėshtė bėrja jobesimtar e muslimanėve me
mėkate. Besojnė pėr disa gjėra se janė mėkate e ato nuk
janė, mendojnė se duhet pasuar Kurani dhe jo suneti qė
bie nė kundėrshtim sipėrfaqėsor me ta, edhe nėse ėshtė
sunet mutevatir (ēka e transmetojnė tė tre gjeneratat
grupe-grupe atė hadith). E shpallin jobesimtar atė qė
kundėrshton mendimet e tyre dhe e lejojnė vrasjen, si
dhe marrjen e pasurisė sė tij, pasi ai ėshtė murted,
sipas tyre (braktisės i fesė). Njė gjė tė tillė nuk e
bėjnė me jobesimtarin, ku me kėtė e vėrtetojnė hadithin
e Pejgamberit (alejhi selam): I vrasin muslimanėt dhe i
lėnė jobesimtarėt. Kėshtu qė, bėjnė jobesimtarė Uthmain
dhe Aliun (radiallahu anhuma) dhe pasuesit e tyre.
Gjithashtu edhe pėr pjesėmarrėsit e Safejn. Ata mohuan
gjykimin mes Aliut dhe Muaviut (radiallahu anhuma) duke
thėnė se nuk lejohet, pasi gjykimi i takon vetėm Allahut
subhanehu ue teala. Pas dėrgimit tė Ibni Abasit i cili
debatoi me ta, u kthyen gjysma e tyre e gjysma tjetėr
vazhduan tė njėjtėn metodologji tė gabuar, ku si pasojė
vranė shumė muslimanė, siē e pėrmendem mė herėt, Ibni
Hababin. Ata thanė se ne tė gjithė morėm pjesė pėr
vrasjen e tij. Gjithashtu ata lejuan mendimin se prej
Pejgamberit (alejhi selam) ka ndodhur zullum
(padrejtėsi), si edhe shumė mendime tė tjera tė
fėlliqura. Aliu (radiallahu anhu) e luftoi kėtė
fraksion.
Pėrgatiti:
Fatmir Raēi
07.07.2006