1.Besimi(Imani).

Tė shqiptuarit me gojė, tė vėrtetuarit me zemėr dhe tė zbatuarit me gjymtyrė.

Shtohet me punimin e veprave dhe thėnieve tė mira. Pakėsohet apo zvogėlohet me mėkate.

Lejohet pėrjashtimi nė iman (thėnia: unė jam mumin (besimtar) inshallah).

Pėrjashtimi nuk konsiderohet dyshim nė besim, por ajo ėshtė njė praktikė e njohur tek dijetarėt.

Nėse pyetet ndonjėri: A je mumin (besimtar) ti?Atij i lejohet tė thotė: Unė jam besimtar inshallah, apo shpresoj tė jem besimtar. gjithashtu i lejohet tė thotė: Kam besuar nė Allahut, engjėjt, librat, tė dėrguarit …

Fjala hauarixh ėshtė shumėsi i fjalės harixheh qė do tė thotė: i dalur, ndėrsa nė esencė hauarixh konsiderohet ēdo njeri qė ėshtė ndarė nga Aliu r.a. nė betejen e Sifinit, ku nė fillim e detyruan Aliun tė pranonte gjykimin dhe pastaj i thanė se pėrse ke pranuar tė gjykosh ndėrmjet dy grupeve nė betejė, nderkohė qė gjykimi i takon vetėm Allahut.

Hauarixhėt janė quajtur harrurrijeh pėr shkak tė pėrqėndrimit tė tyre nė kėtė vendin Harrurra, pas kthimit nga beteja e Sifinit.

Nė atė kohė numri i tyre arrinte nė 12 mijė.

Aliu r.a. i polemizoi ata dhe disa prej tyre u kthyen nė tė vėrtetėn, ndėrsa tė tjerėt i lufoi derisa i mundi ata.

Qė nga kjo kohė hauarixhėt u pėrēanė nė disa grupe dhe qė tė gjithė ata bashkohen nė thėniėn se Aliu r.a., Uthmani dhe pjesmarrėsit nė betejen e deves janė kafira.

Ata bėjnė kafir ēdokėnd qė ėshtė i kėnaqur me gjykimin e Aliut, apo tė dy gjykimeve apo edhe njerin prej tyre i konsideron tė saktė.

Gjithashtu, ata bėjnė kafira praktikuesit e mėkateve tė mėdha duke thėnė se lejohet rrebelimi ndaj imamit nėsė ėshtė i padrejtė.

Ēdokush qė ka ardhur pas tyre dhe ka bazat e thėniet e tyre apo ka pasuar metodikėn e tyre, konsiderohet hauarixh.

Murxhiet janė ata tė cilėt i kanė pezulluar veprat nga imani.

Mė ekstremėt prej tyre thonė: “Imani ėshtė tė njohurit e Allahut me zemėr.”

Gjithashtu thonė se besimin (imanin) nuk e dėmton mėkati sikurse edhe vepra e mirė nuk i bėn dobi kufrit (duke bėrė analogji-kijas).

Tek ata imani ėshtė diēka qė nuk ndryshon as nuk shtohet, as nuk pakėsohet.

2. Emrat dhe Cilėsitė e Allahut.

Pohojnė pėr Allahun ēdo gjė qė Allahu ka pohuar pėr veten e Tij dhe qė ka pohuar pėr Tė i dėrguari i Tij, pa krahasim.

Mohojnė pėr Allahun ēdo gjė qė ka mohuar Allahu pėr vetėn e Tij dhe qė ka mohuar pėr Tė i dėrguari i Tij.

Besimi i tyre nė emrat dhe cilėsitė e Allahut ėshtė pohim pa pėrngjasim dhe pa pastrim (nga cilėsitė qė nuk i ka) duke mos i mohuar Cilėsitė qė posedon.

Muatilėt janė ata tė cilėt mohojnė cilėsitė e Allahut. Ata quhen ndryshe edhe si xhehmije. Janė emėrtuar kėshtu pėr shkak tė Xheh ibn Safuan Tirmidhiut.

Mushebihet janė ata tė cilėt pėrngjasojnė cilėsitė e Allahut me cilėsitė e krijesave.

Ata thonė se Allahu posedon dėgjim, sikurse dėgjimi i njerėzve. Nė krye tė pėrngjasuesve (mushebihet) janė hakemijet, tė cilėt janė pasuesit e Hisham ibn Hakem er Rafidij. Ai pretendoi se Allahu i Lartėsuar (Allahu ėshtė i pastėr nga kjo) ka trup qė mund tė perceptohet  deri nė fund. Ata thonė se Ai ėshtė i gjatė dhe i gjerė dhe se gjatėsia e Tij ėshtė e barabartė me gjerėsinė e Tij.

Nė radhėt e pėrngjasuesve futen edhe xheualikijet, tė cilėt janė pasuesit e Hisham ibn Salim Xheualikij Rafidij, i cili thotė se Allahu i Lartėsuar ka fizionominė e Ademit.

Nė radhėt e pėrngjasuesve futen, gjithashtu, edhe hauarijet, tė cilėt janė pasuesit e Daud Hauarit, i cili i pėrshkruan Allahut tė gjitha organet e njeriut, pėrveē organit gjenital dhe mjekrrės.

Gjithashtu, nga radhėt e pėrngjasuesve numėrohen edhe keramijet, tė cilėt pretendojnė se Allahu ka trup. Pėrveē kėtyre ka edhe shumė tė tjerė.

Imamėt dhe dijetarėt janė ballafaquar duke i kundėrshtuar dhe kritikuar ata dhe i kanė refuzuar pretendimet e tyre dhe shumicėn e tyre i kanė quajtur jobesimtarė dhe i kanė konsideruar tė dalur nga Islami.

Nė ēėshtjen e cilėsive tė Allahut, grupi qė konsiderohet se ėshtė mė sė shumti i pėrhapur janė esharitė.

Medhhebi i esharive qė ekziston sot nė botėn islame i referohet Ali ibn Ismail ibn Ebi Besher el Esharij el Basrij, pėr tė cilin El Makrizi ka thėnė: “Ai e ka marrė medhhebin e mutezilėve nga Xhubai (dijetar prej mutezilėve), pastaj ka kuptuar qė kjo gjė ėshtė e gabuar dhe  e braktisi atė dhe ka pasuar rugėn e Abdullah ibn Kulabit. Mė vonė vazhdoi metodologjinė e Abdullah ibn Kulabit nė ēėshtjen e cilėsive tė Allahut dhe tė kadasė e kaderit. Njė grup prej njerėzve qė posedojnė dije anuan nga ai dhe mendimet e tij dhe polemizuan nė mbrojte tė ideve tė tij. Medhhebi i Ebil Hasen el Esharij u pėrhap dhe njerėzit u detyruan tė pasojnė idetė e tij. Pastaj kjo gjė u pėrhap pothuajse nė tė gjitha vendet islame. Eshariu vdiq nė vitin 324 h.

Ėshtė i obliguar besimi nė kader, nė tė mirėn dhe tė keqen, tė paktėn dhe tė shumtėn, tė dukshmen dhe tė padukshmen, tė dashurėn dhe tė urryeren, fillimin dhe fundin.

Allahu ka vendosur caktimin e tij ndaj robėrve dhe ka caktuar pėr ta atė qė nuk mundet askush t’i ikė dėshirės sė Allahut tė Lartėsuar dhe ta tejkalojė caktimin e Tij, por tė gjithė ata i nėnshtrohen caktimit  tė Allahut.

Krijesat i nėnshtrohen patjetėr asaj qė Allahu ka caktuar. Kjo ėshtė drejtėsi nga Zoti ynė i Lartėsuar. Ai dėshiroi pėr ne adhurimin dhe e deshi atė, ėshtė i kėnaqur pėr tė dhe urdhėroi pėr tė. Ai nuk urdhėroi pėr mėkatin dhe nuk e deshi dhe nuk e pėlqeu atė pėr ne, por e caktoi atė dhe deshi qė mėkati tė ekzistonte.

Ai qė vdes, vdes me caktimin e Tij.

Kaderijtė janė ata tė cilėt e mohojnė kaderin dhe nė tė shumtėn e rasteve me kėtė emėrtim emėrtohen mutelizėt.

Xhebrijtė janė ata tė cilėt thonė se njeriu ėshtė i detyruar nė veprat e tij dhe nuk posedon vullnet pėr tė vepruar, por shembulli i tij nė caktimi e Allahut ėshtė sikurse penda nė frymėn e erės dhe ai nuk ka mundėsi tė zgjedhė. Ky ėshtė medhhebi i xhehmijėve.

Mutezilėt janė grup i kelamijėve (skolastikėve) qė janė shfaqur nė pjesėn e parė tė shek. II hixhrij. Kulminacionin e vet e arritėn nė etapėn e parė tė sundimit tė abasitėve. Emėrtimi i tyre vjen nga fjala itizal qė do tė thotė veēim, pasi udhėheqėsi i tyre Uasil ibn Ata u largua nga mexhlisi i Hasan el Basriut dhe u veēua nga ata me thėnien “Ai i cili bėn mėkat tė madh nuk konsiderohet as kafir as besimtar, por konsiderohet se ndodhet nė njė gjendje tė ndėrmjetme midis kufrit dhe imanit.

Kur Ualisi u largua nga mexhlisi i Hasanit me tė u bashkua edhe Amėr ibn Ubejdi dhe ata dy i pasuan ithtarėt e tyre. Pasuesit e tyre u quajtėn mutezilė qė do tė thotė tė veēuarit.

Mutezilėt janė njė grupacion qė bazohen nė logjikė dhe kanė ekstemitet nė tė, derisa i japin pėrparėsi logjikės para citateve kuranore dhe haditheve.

Mutezilėt kanė 5 baza kryesore mbi tė cilat ndėrtohet medhhebi i tyre.

Ato janė: Drejtėsia (adli), Njėsimi (teuhidi), gjendja e ndėrmjetme midis kufrit dhe besimit (bejne menziletejn), realizimi i premtimit dhe realizimi i dėnimit (el uadu uel uaid), urdhėri pėr tė mirė dhe ndalimi nga e keqja ( emru bil maruf ue nehij anil munker). Kėtyre bazave u japin kuptime me tė cilat i kanė kundėrshtuar tė gjithė muslimanėt dhe atė qė aludon sheriati (feja).

Edhe pse ky grupacion mund tė konsiderohet i shuar si mutezile, shumė nga idetė, mendimet, bazat e tyre janė prezente tek ibaditė, shijat, ithneasherijet, zejditė, por edhe tek disa qė i referohen Ehli Sunetit  dhe e quajnė veten e tyre si aklanijin (moderrnista) apo si ithtarė tė rrymės fetare tė ndritshme, si dhe me terma tė tjera.

Pejgamberėt posedojnė cilėsi me tė cilat njihen. Vėrtetėsia e tyre nuk pėrzihet me ata qė pretendojnė se janė pejgamberė, pėrveē atyre qė janė tė padijshėm.

Allahu i Lartėsuar i pėrforcon ata me argumente dhe muxhize (mrekulli). Ata janė tė mbrojtur, nė atė qė pėrcjellin prej Allahut tė Lartėsuar nuk gabojnė, nuk gėnjejnė dhe nuk harrojnė.

Gjithashtu, ata janė tė mbrojtur nga mėkatet e mėdha pėr shkak tė devotshmėrisė ndaj Allahut qė posedojnė, kurse nė mėkatet e vogla ka mospajtim (se a ka mundėsi qė tė bien nė te apo jo).

Metodika e mutezilėve ėshtė se ēdonjėri qė bėn atė qė ėshtė e panatyrshme (jo normale) ėshtė profet. Pasi tė panatyrshmen nuk mund ta bėj askush pėrveē profetėve. Ata pėrgėnjeshtruan veprimet e magjistarėve dhe falltorėve. Gjithashtu edhe kerametet (mrekulli qė u shfaqen njerėzve) e njerėzve tė mirė i pėrgėnjeshtrojnė.

Kjo ėshtė metodologjia e shumicės sė tyre nė kėtė ēėshtje.

Metodika e esharive nė kėtė ėshtė se ata thonė se ēdo ndodhi qė ėshtė e jashtėzakonshme, konsiderohet e panatyrshme, por nuk konsiderohet muxhize (mrekulli) pėrveē nėse kėsaj i bashkangjitet pretendimi pėr profet. Kėshtu qė, kush nuk ėshtė realisht profet nuk do tė ketė mundėsinė qė t`i shfaqen kėto muxhize nga ana e tij nė formėn se si shfaqen ato profetit tė vėrtetė. Profetit tė vėrtetė i shfaqen kėto muxhize qartė, realisht (qė njerėzit mund ta pėrceptojnė atė), dhe kur tė sfidohen njerėzit tė mos kenė mundėsinė qė ta bėjnė tė njejtėn, ata qė e kundėrshtojnė dhe e pėrgėnjeshtrojnė atė.  

Kurse sa i pėrket pagabueshmėrisė, ata kanė thėnė se profetėt janė tė mbrojtur nga mėkatet, pasi qė u shpallet atyre. Kanė mospajtim nė mėkatet e vogla dhe tė thjeshta (se a ka mundėsi qė tė bien nė to apo jo).

Rafiditė qė do tė thotė refuzim: ėshtė term me tė cilėn i emėrtoi Zejd Ibėn Aliu ibėn Husejni ata tė cilėt iu ndanė nga ai pasi qė ia dhanė bejan (zotimin pėr bindje ndaj tij) nė Kufe pasi ai (Zejd ibėn Aliu) ua mohoi fyerjet qė ia bėnin Ebu Bekrit dhe Umerit. Ai u tha ju mė refuzuat mua dhe u quajtėn refuzues (rafide). Eshariu nė librin e ti “Mekalatė” i quan me kėtė emėrtim (rafide) tė gjithė ata qė refuzojnė hilafetin e Ebu Bekrit dhe tė Umerit prej shijave.

Disa nga njerėzit kanė menduar se Mehdiu nuk do tė paraqitet (metodologjia e tyre nė kėtė ēėshtje nuk konsiderohet dalje nga besimi i Ehli Sunetit, pasi ata argumentohen me disa argumente qė i kanė marrur sipėrfaqėsisht dhe mendojnė se kjo ėshtė e saktė dhe kjo ėshtė ajo qė aludojnė kėto citate).

Nga kėto hadithe ėshtė ajo qė transmetohet nga Resulullahu (salallahu alejhi ue selem) se ka thėnė: “Nuk ėshtė Mehdiu vetėm se Isai i biri i Merjemes (alejhi selam).” E transmeton Ibėn Maxhe dhe hadithi ėshtė i dobėt.

Shumė nga grupacionet e devijuara kanė pretenduar se udhėheqėsit e tyre janė Mehdiu. Sikurse Mehdiu i marokianėve Muhamed ibėn Tumerti, i cili ishte njė gėnjeshtar, zullumqar, u imponua me padrejtėsi, sundoi me zullum dhe vrau shumė njerėz, shkeli dhe e bėri tė lejuar robėrimin e grave tė muslimanėve dhe fėmijėve tė tyre, ua mori pasurinė atyre.

Ai i vendoste disa nga njerėzit e tij tė gjallė nė varreza dhe i urdhėronte qė kur ky tė thėrrasė ata tė ngrihen nga varret dhe tė dėshmojnė se ai ėshtė Mehdiu pėr tė cilėn ka porositur Resulullahu (salallahu alejhi ue selem), pastaj i vriste qė mos ta pėrgėnjeshtrojnė atė. Ai i emėrtoi pasuesit e tij xhehmije, mohues tė cilėsive tė Allahut, tė folurit e Tij, se Ai ėshtė lartė krijesave tė Tij, se qėndron mbi Arsh, se do ta shohin Atė muslimanėt Ditėn e Gjykimit. Gjithashtu, i quajti Muehidin (monoteist) dhe lejoi tė luftohet ēdonjėri qė i kundėrshton nga dijetarėt dhe besimtarėt. Ai e quajti vetėn Mehdiu i pagabuar.

Pas tij praqitet edhe njė Mehdi tjetėr ateist qė quhej Ubejdullah bin Mejmun Kadah. Ky e kishte gjyshin ēifut dhe ka preardhje nga njė familje mexhusite (zjarrputiste) dhe pretendoi se i pėrket familjės sė ehli bejtit, pastaj pretendoi se ėshtė Mehdiu pėr tė cilin pėrgėzoi Resulullahu (salallahu alejhi ue selem). Ai u bė sundues dhe ēėshtja e tij u bė e madhe. Pas vdekjes e morėn sundimin pasardhėsit e tij qė ishin mohues dyfytyrsha dhe ata ishin armiq mė tė mėdhenj tė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij nė trojet e Magribit arab, Egjiptit, Hixhazit, Shamit. Nė kohėn e tyre u shtua gurbetizimi i Islamit.

Shumė nga bidatēinjtė qė janė teprues nė madhėrimin e dijetarėve tė tyre konsiderojnė se do tė bėjnė shefat tė gjithė ata qė i madhrojnė ata (nga njerėzit).