-Mė trego mua diēka nga suneti (ka pėr qėllim akiden, pasi nė atė kohė akidja quhej suneh) e cila do tė mė bėj dobi, e kur tė qėndroj para Allahut tė Lartėsuar e tė mė pyes pėr tė, kur tė mė thotė se ku e ke marrė kėtė (akide), t’i pėrgjigjem: “O Zot, ma ka treguar Sufjan eth Theurij dhe unė e mora prej tij.” Kėshtu, unė fitoj (shpėtoj prej dėnimit) e ti merresh nė pyetje.

-O Shuajb, kjo ėshtė e sigurtė. E ēfarė ėshtė mė shumė e sigurtė se sa kjo? Shkruaj!

Me emrin e Allahut, tė Gjithmėshirshmit, Mėshirėplotit

Kurani ėshtė Fjalė e Allahut, e pakrijuar². Nga Ai filloi dhe tek Ai do tė kthehet. Kush thotė diēka tjetėr pėrveē kėsaj, ai ėshtė mohues (kafir).

Besimi (imani) ėshtė fjalė, punė dhe qėllim (nijet), shtohet dhe pakėsohet. Shtohet me devotshmėri dhe pakėsohet me mėkate. Nuk lejohet fjala (nuk pranohet), vetėm se me punė³ dhe nuk lejohet (nuk pranohet) fjala dhe puna, vetėm se me qėllimin (nijetin) e nuk lejohet (nuk pranohet) fjala, puna dhe qėllimi (nijeti), vetėm se me ndjekjen e sunetit.

-O Ebi Abdilah, ēfarė do tė thotė tė miratojė (tė ndjekė) sunetin?- thotė Shuajbi.

-T’i japėsh pėrparėsi dy shejhave⁴, Ebu Bekrit dhe Umerit (Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre!)(para sahabėve tė tjerė).

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, derisa t’i japėsh pėrparėsi Uthmanit dhe Aliut (Allahu qoftė i kėnaqur prej tyre!) para atyre qė vijnė pas tij (sahabėve tė tjerė).

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, nėse dėshmon pėr dikė qė ėshtė nė xhenet apo nė zjarr, pėrveē atyre tė dhjetėve, pėr tė cilėt ka dėshmuar i dėrguari i Allahut (Paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e tė gjithė ata ishin prej kurejshėve.

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, deri sa tė besosh se mes’hi mbi meste (si ēorape prej lėkure) pa i hequr ato, ėshtė mė i drejtė se sa larja e kėmbėve, nėse je me meste⁵.

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, derisa tė besosh se fshehja (thėnia pa zė) e thėnies “Bismilahi Rrahmani Rrahim” (nė namaz) ėshtė mė e mirė pėr ty se sa ta thuash atė me zė⁶.

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, derisa tė besosh nė kaderin, tė mirėn dhe tė keqen, ėmbėlsinė dhe tė hidhurėn se tė gjitha kėto janė nga Allahu i Lartėsuar.

O Shuajb ibn Harb, uallahi, nuk kanė thėnė kaderijet atė qė ka thėnė Allahu⁷ i Lartėsuar, as atė qė thanė engjėjt, as atė qė thanė profetėt, as atė qė thonė banorėt e xhenetit, as atė qė thonė banorėt e zjarit, as atė qė tha vėllai i tyre Iblisi (Mallkimi i Allahut qoftė mbi tė!).

Allahu i Lartėsuar ka thėnė:

“A e ke parė ti (Muhamed) atė qė duke e ditur, dėshirėn e vet e respekton si zot tė vetin. Atė Allahu e ka humbur, ia ka mbyllur tė dėgjuarit dhe zemrėn e tij, i ka vėnė perde mbi tė parit e tij. Mė thuaj, pėrveē Allahut, kush mund ta udhėzojė atė? A nuk merrni mėsim?” Xhathije, 23.

“Po ju nuk mund tė doni gjė, pėrveē nėse do Allahu, e Allahu ėshtė shumė i Dijshėm, shumė i Urtė.” Insan, 30.

Engjėjt thanė:

“Thanė: Ti je i pa tė meta, ne nuk kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na e mėsove Ti. Vėrtetė, Ti je i Gjithdijshmi, i Urti!" Bekare, 32.

Nuhu (alejhi selam) tha:

“Nėse pėrpiqem t'ju kėshilloj, po qe se Allahu do t'ju humb e kėshilla ime nuk bėn dobi. Ai ėshtė Zoti juaj dhe vetėm tek Ai do tė ktheheni.” Hud, 34.

Shuajbi (alejhi selam) tha:

“Ne do tė kemi shpifur gėnjeshtėr ndaj Allahut, nėse ktheheni nė fenė tuaj (idhujtare), pasi qė Allahu na shpėtoi nga ajo. Nuk ėshtė pėr ne tė kthehemi nė tė, vetėm nėse ėshtė dėshira e Allahut, Zotit tonė. Zoti ynė ka pėrfshirė me diturinė e vet ēdo send, ne i jemi mbėshtetur Allahut. Zoti ynė, vendos mes nesh dhe mes popullit tonė gjykimin Tėnd tė drejtė, se Ti je mė i miri Gjykatės!” Araf, 89.

Banorėt e xhenetit do tė thonė:

“E ata thonė: Falenderojmė Allahun qė na udhėzoi pėr kėtė (pėr iman, pėr punė tė mira, na hoqi zilinė, na futi nė xhenet). Sikur tė mos na drejtonte Allahu, ne nuk do tė dinim tė udhėzohemi. Vėrtet, tė dėrguarit e Zotit na e thanė tė vėrtetėn dhe ne i besuam. E atyre u thuhet: Ky ėshtė xheneti, ju dhurua juve pėr atė qė vepruat.” Araf, 43.

Banorėt e zjarrit do tė thonė:

"O Zoti ynė, ne na patėn mundur tė kėqiat (u dhamė pas epsheve tė dynjasė) dhe si tė tillė ishim popull i humbur.” Muminun, 106.

Iblisi, vėllai i tyre tha:

"Zoti im, pėr shkak se mė pėrzure (mė largove), unė do t'ua zbukuroj (tė kėqiat) atyre sa tė jenė nė tokė (nė kėtė botė) dhe tė gjithė ata do t'i largoj nga rruga e drejtė." Hixhr, 39.

O Shuajb ibn Harb, nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, derisa tė falesh pas imamit, qoftė ai i pastėr (i drejtė) apo fasik (mėkatar) dhe se xhihadi do tė vazhdojė deri nė Ditėn e Kiametit. Nuk do tė bėj dobi ty ajo qė shkrove, derisa tė bėsh durim nga gjykatėsi (prijėsi), i drejtė qoftė apo i padrejtė.

-O Ebi Abdilah, a tė falemi (nė tė gjitha llojet e namazit) pas tij (imamit), qoftė i drejtė apo fasik?- e pyet Shuajbi.

-Jo, por namazin e xhumasė dhe tė dy bajrameve, fali pas atij qė del imam, ndėrsa pėr namazet e tjera ti duhet tė zgjedhėsh pėr t’u falur atje ku je i sigurtė dhe pas atij qė ti e di se ėshtė prej pasuesve tė sunetit dhe xhematit (ehli sunetit).

O Shuajb ibn Harb, kur tė dalėsh para Allahut tė Lartėsuar dhe kur tė tė pyes pėr kėto fjalė, pėrgjigju duke i thėnė: “O Zot, mė njoftoi mua me kėto fjalė Sufjan ibn Said eth Theurij.” Pastaj mė lėr mua me Allahun e Lartėsuar⁸.

Pėrktheu: Erion Sula

__________________

^1. Sufjan eth Theurij ėshtė shejhul islam, imam i hafizave. U lind nė Kufė nė vitin 97 h. Filloi tė kėrkojė dituri qė nė moshė tė vogėl, derisa u bė imam nė hadith. Imam Jahja ibn Main (shoku i imam Ahmedit) nuk i jepte pėrparėsi pėrveē tij askujt tjetėr nė kohėn nė tij nė fikh, hadith dhe asketizėm. Imam Sufjan ibn Hujejne ėshtė shprehur: “Nuk kam parė mė tė ditur nė ēėshtjet e hallallit dhe harramit se sa Sufjan eth Theurij.” Ahmed ibn Hambel i ka thėnė Sufjan ibn Hujejnes: “Nuk ke pėr tė parė njeri si Sufjan eth Theurij, derisa tė vdesėsh.” Imam Sufjan eth Theurij ndėrroi jetė nė vitin 126 h.

^2.  Disa bidatēinjė thonė se Kurani nuk ėshtė fjalė e Allahut, pasi sipas tyre ai ėshtė i krijuar. Nė pretendimin e tyre ata argumentohen se Kurani ėshte diēka (shej) dhe se Allahu ka krijuar ēdo gjė dhe pėr kėtė arsye Kurani ėshtė i krijuar. Argumentimi i tyre ėshtė i pabazė, i kotė, sepse Allahu ėshtė “Diēka” dhe Ai nuk ėshtė i krijuar. Allahu i Lartėsuar thotė: “Thuaj! Cili send ka dėshminė mė tė madhe? Thuaj! Allahu ėshtė dėshmues mes meje e jush...” En’am, 19. Imam Buhariu ka njė kapitull nė “Sahihun” e tij me titull “A quhet Allahu diēka (shej)” pastaj ka pėrmendur ajetin e mėsipėrm. E, mė e qartė se sa kjo ėshtė se Allahu i Lartėsuar e ka quajtur Kuranin “kelamullah” (Fjalė e Allahut), ashtu siē thuhet nė suretu Teube, ajeti 6: “E nėse ndokush prej idhujtarėve tė kėrkon strehim, ti strehoje nė mėnyrė qė t'i dėgjojė fjalėt e Allahut (Kuranin), e mandej pėrcille nė vendin e tij tė sigurtė. Kėtė, ngase ata janė popull qė nuk e dinė (tė vėrtetėn e fesė islame).”

^3.   Kjo ėshtė kundėrpėrgjigje ndaj atyre qė thonė se puna ėshtė kusht i plotėsisė sė besimit, ndėrsa e sakta ėshtė se puna ėshtė kusht i vėrtetėsisė sė besimit (imanit). Pėr kėtė shkak imam Sufjani thotė se nuk pranohet fjala pa punė. Njė nga argumentet pėr kėtė ėshtė Fjala e Allahut tė Lartėsuar: “E, besimtarė tė vėrtetė janė vetėm ata, tė cilėve kur pėrmendet Allahu u rrėnqethen zemrat e tyre, kur u lexohen ajetet e Tij u shtohet besimi, dhe qė janė tė mbėshtetur vetėm te Zoti i tyre. Dhe, tė cilėt falin (rregullisht) namazin dhe nga ajo qė Ne i furnizuam, ata japin. Tė tillėt janė besimtarė tė vėrtetė dhe pėr kėtė kanė vende tė larta te Zoti i tyre, kanė falje dhe kanė furnizim nė mėnyrė tė ndershme.” Enfal - 2, 3, 4. Allahu i Lartėsuar shpjegoi se besimi (imani) i vėrtetė dhe i pranuar tek Allahu ėshtė ai qė shprehet me gojė, pranohet me zemėr dhe zbatohet me gjymtyrė.

^4.  Kjo ėshtė kundėrpėrgjigje ndaj njė grupi tė quajtur reuafidah, tė cilėt i japin pėrparėsi Aliut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) pėrpara Ebu Bekrit, Umerit dhe Uthmanit (Allahu qoftė i kėnaqur me ta!) duke pretenduar se Aliu ka pėrparėsi pėr hilafetin para tyre dhe se kėta ia morėn me forcė. Argumentet e tyre janė tė pėrziera me shpifje, gėnjeshtra dhe me disa thėnie tė sakta, tė cilat i komentojnė duke i ndryshuar kuptimet e tyre reale. Pėrsa i pėrket gėnjeshtrave dhe shpifjeve tė tyre nuk ėshtė e nevojshme tė humbasim kohė me to, ndėrsa pėr thėniet e sakta pėrmendim kėtu thėnien e profetit (alejhi selam) drejtuar Aliut (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!): “A nuk gėzohesh tė jesh tek unė siē ishte Haruni te Musai?” Reuafidat thonė se ky ishte njė paralajmėrim nga profeti (alejhi selam) se Aliu do tė jetė halife (zėvendėsues) menjėherė pas vdekjes sė tij. Kjo ėshtė vetėm njė pretendim i kotė, pėr disa arsye: Qėllimi i thėnies ėshtė “Tė jesh tek unė si vėlla, siē ishte Haruni pėr Musain.” Ajo qė na bėri tė komentojmė kėtė hadith kėshtu, nė kėtė kuptim ėshtė se Haruni ishte profet, ndėrsa Aliu nuk ėshtė profet. Nėse thonė se pėr shkak se ai nuk ėshtė profet, ne e shpjegojmė hadithin se bėhet fjalė pėr kuptimin e halifes (zėvendėsimin e tij). U themi se ky koment gjendet nė atė qė ėshtė transmetuar nė njė hadith tė saktė se profeti (alejhi selam) ka thėnė: “Nuk pranon Allahu dhe besimtarėt, vetėm qė tė jetė Ebu Bekri (halifja ime).” Pastaj, Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ishte i kėnaqur qė Ebu Bekri tė ishte i tillė dhe e ka pranuar si halife. Ajo qė argumentohen reuafidat nėse do tė ishte e saktė, atėherė si ka mundėsi qė Aliu tė mos vepronte ashtu (nėse do tė ishte paralajmėruar nga profeti (alejhi selam)).

^5.  Kjo ėshtė nga ēėshtjet e fikhut, por dijetarėt e kanė futur nė akide, pėr shkak se disa bidatēinjė (reuafidat) nuk e lejojnė marrjen e mestit mbi meste dhe i kundėrshtojnė tė gjitha argumentet e sakta qė flasin pėr lejueshmėrinė e tij. Njė nga argumentet qė ata kundėrshtojnė ėshtė hadithi  qė gjendet nė “Sahihun” e Buhariut dhe tė Muslimit transmetuar nga Mugire ibn Shube i cili ka thėnė: “Profeti (alejhi selam) ishte duke marrė abdes dhe unė shkova pėr t’ia hequr mestet. Ai mė tha: “Mos i hiq se une i vesha tė pastėrta.” Pastaj i dha mest sipėr tyre.”

^6.  Allahu e mėshiroftė imamin qė e bėri kėtė ēėshtje nga ēėshtjet e akides, kur i tha Shuajbit se nuk do tė bėjė dobi ty ajo qė shkrove, derisa tė besosh se thėnia e saj ėshtė mė e mirė pa zė. Nė kėtė ēėshtje edhe sahabėt dhe imamėt e mėdhenj tė umetit janė kundėrshtuar. Disa prej tyre janė tė mendimit se thėnia “Bismilahi Rrahmani Rrahim” nė namaz duhet tė thuhet me zė. Tė kėtij mendimi janė: Ebu Hurejre, Abdullah ibn Umer, imam Said ibn Xhubejr, imam Shafiu, e si mund tė themi qė nuk tė bėn dobi besimi, kur kėta imamė tė mėdhenj janė shprehur kėshtu.

^7.  Drejtimi i bidatēinjėve kaderij ėshtė se ata besojnė qė Allahu i Lartėsuar nuk ka fuqi pėr udhėzimin dhe humbjen e askujt, sepse Ai nėse e cakton kėtė dhe pastaj e dėnon atė qė bėn mėkate do tė jetė i padrejtė. Pretendimi i tyre ėshtė i pabazė, i kotė. Imam Sufjan eth Theurij pėr kaderijet tha se edhe vėllain e tyre, Iblisin ata e kundėrshtuan. Kjo shpjegohet qartė nė ajetet qė imam Sufjani i pėrmendi. Thėniet dhe pretendimet e kaderijeve kundėrshtohen lehtė nga shumė kėndvėshtrime, prej tyre po pėrmendim vetėm dy: 1. Nėse themi qė veprimet e njerėzve nuk i krijon Allahu do tė forconim bindjen se paska krijues tjetėr pėrveē Allahut. 2. Caktimi i Allahut pėr veprat e njerėzve nuk do tė thotė qė Ai i ka urdhėruar ata qė t’i veprojnė ato mėkate. Pra, ka dallim nga caktimi i pėrgjithshėm i Allahut dhe caktimi i sheriatit, me kuptimin qė Allahu do tė llogarisė ēdo gjė qė ka urdhėruar nė sheriat dhe nuk do tė llogarisė pėr atė qė Ai ka caktuar. P.sh.: nėse thuhet se si do tė na llogarisė Allahu pėr imoralitetin, ndėrkohė qė Ai e ka caktuar atė pėr neve, pėrgjigjemi se Allahu e ka caktuar pėr ty atė, duke e ditur me dije tė plotė qė ti atė do tė veprosh. Ai e ka ndaluar atė nė sheriat, ndėrsa ti e vepron atė me dėshirėn tėnde dhe Allahu pėr shkak tė kundėrshtimit tė sheriatit do tė dėnojė ty dhe jo pėr shkak tė caktimit tė Tij.

^8.  Kjo ėshtė nga siguria e plotė e imamėve tė mėdhenj pėr akiden e tyre, pasi qėndrimi para Allahut tė Madhėruar ėshtė njė gjė shumė e madhe. Atij qė nuk ia mundėson Allahu i Lartėsuar argumentet e tij, nuk ka ndonjė argument tek Allahu i Lartėsuar. E lusim Allahu e Madhėruar qė t’i mėshirojė imamėt tanė dhe t’i shpėrblejė ata pėr kėtė dije dhe besim (iman) me shpėrblimet mė tė mira dhe tė na falė ne dhe ata me bujarinė dhe mėshirėn e tij!