Ka shumė argumente tė cilat tregojnė se shpirtrat
e tė vdekurve takohen pas vdekjes. Transmeton Ebu
Hurejra, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
"Kur i vjen momenti i vdekjes njė besimtari, i
vijnė atij melaiket e mėshirės me njė mėndafsh tė
bardhė dhe i thonė: Dil me kėnaqėsi, transferohu
tek Allahu, se Allahu ėshtė i kėnaqur me ty dhe
nuk ėshtė i hidhėruar. Dhe del shpirti me njė erė
si misku (parfumi) dhe kėshtu shkon lart derisa
arrijnė me shpirtin e tij te dera e qiellit dhe
pyesin se ēfarė ėshtė kjo erė e mirė me tė cilėn
keni ardhur nga dynjaja. Pastaj do tė vijnė
shpirtrat e besimtarėve pėr ta takuar atė dhe ata
do tė gėzohen mė shumė pėr kėtė takim sesa njeriu
qė gėzohet kur i vjen ndonjė i afėrm i tij nga
udhėtimi. Pastaj fillojnė dhe e pyesin atė: Si
ėshtė puna e filanit dhe si ėshtė puna e filanit?
Ai u pėrgjigjet: Lėre atė, sepse ai ėshtė nė
ankth, nė mashtrim tė dynjasė..." (Nesaiu
1833, Albani ka thėnė se hadithi ėshtė sahih, shih
Silsile Sahiha 2758.)
Pra, ky hadith ėshtė i qartė se shpirtrat e besimtarėve takohen pas
vdekjes dhe bisedojnė njėri me tjetrin si dhe
gėzohen kur takojnė tė afėrmin e tyre. Nga ky
hadith kuptojmė se tė vdekurit tanė kujdesen pėr
gjendjen tonė dhe kur vdes dikush, shkojnė dhe e
pyesin se a e ke parė filanin, si ėshtė puna e
tij, siē u cek edhe nė hadith: "...pastaj
fillojnė dhe e pyesin atė: Si ėshtė puna e
filanit dhe si ėshtė puna e filanit?
Kur Ibn Tejmija ėshtė pyetur se a takohen shpirtrat pasi vdesin, ka
thėnė: Po, takohen. Dhe argument pėr kėtė ėshtė
hadithi qė transmeton Ebu Ejjub El Ensariu, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė. Ebu Hatimi, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, transmeton me sened sahih, se
Pejgamberi salallahu alejhi ue selem ka thėnė:
"Kur njeriut i del shpirti, atė e takojnė
shpirtrat e tjerė dhe e pyesin pėr tė gjallėt,
kurse disa tė tjerė thonė: Lėre atė, le tė
pushojė njėherė. Pastaj e pyesin atė se si ėshtė
puna e filanit. Ai u pėrgjigjet duke u thėnė: Ai
ėshtė duke vepruar punė tė mira. Dhe e pyesin se
ēfarė ka bėrė filani. Ai u thotė: A nuk ėshtė ai
me ju? Ata i thonė: Jo. Dhe thonė: E kanė
dėrguar atė nė xhehenem."
Banorėt e xhenetit i dallojnė vendet e njėri-tjetrit, dikush ėshtė
mė lart e dikush mė ulėt. Ata qė janė mė lart mund
tė zbresin poshtė, kurse ata qė janė mė poshtė nuk
kanė mundėsi tė ngrihen lart. Ata takohen, nėse do
Allahu, ashtu siē takohen nė dynja, edhe pse
dikush e ka shtėpinė mė tė mirė se tjetri.
Gjithashtu nuk luan rol largėsia e varrimit tė tė vdekurve nė dynja;
nėse ata janė prej banorėve tė xhenetit ata do tė
takohen pa marrė parasysh largėsinė e varrezave tė
tyre, sepse ka mundėsi qė tė dy personat ti kenė
varrezat afėr, mirėpo ata nuk do tė takohen, sepse
njėri ėshtė nė xhenet kurse tjetri nė xhehenem,
ashtu sikurse kur dy persona flenė nė njė vend,
njėri sheh ėndėrr tė mirė, kurse tjetri
rrotullohet dhe nuk rehatohet nga ėndrrat e kėqija.
(Mexhmuatul Fetava 24/368)
Ibn Kajimi ka thėnė: Shpirtrat janė dy llojesh:
a) shpirtrat qė janė duke u ndėshkuar,
b) shpirtrat qė janė duke u shpėrblyer.
Shpirtrat qė janė duke u ndėshkuar janė tė zėnė me ndėshkimet qė
kanė, kurse shpirtrat qė janė duke u shpėrblyer e
vizitojnė njėri-tjetrin dhe i kujtojnė
njėri-tjetrit veprat qė kanė bėrė nė dynja. E, ēdo
shpirt ėshtė bashkė me shpirtrat qė janė tė gradės
sė tij, kurse Pejgamberi salallahu alejhi ue selem
ėshtė nė shkallėn mė tė lartė, siē thotė Allahu
xh.sh: "E kush do qė i bindet Allahut dhe tė
Dėrguarit, tė tillėt do tė jenė sė bashku me ata
qė Allahu i shpėrbleu: (me) Pejgamberėt,
besnikėt e dalluar, dėshmorėt dhe me tė mirėt. Sa
shokė tė mirė janė ata!" (En-Nisa 69)
Allahu na mundėsoftė tė jemi me Pejgamberin salallahu alejhi ue
selem, shokėt e tij dhe shehidėt, nė jetėn e
varrit dhe nė ahiret.
Pėrktheu dhe pėrshtati: Eroll Nesimi
29.2.2008
|