Sihri (magjia) ėshtė prej llojit tė kufrit dhe
njėkohėsisht ėshtė prej shtatė mėkateve mė tė
mėdha dhe sjell vetėm dėm e jo dobi. Allahu
subhanehu ue teala thotė: "
dhe ashtu mėsonin
ēka u sillte dėm e nuk u sillte dobi atyre."
(El Bekare, 102), si dhe: "
e magjistari nuk do
tė ketė sukses kudo qoftė." (Ta Ha, 69)
Ai qė bėn sihėr (magji) konsiderohet qafir (jobesimtar). Allahu
subhanehu ue teala thotė: "Po Sulejmani nuk
ishte i pafe, djajtė ishin tė pafe, sepse u
mėsonin njerėzve magjinė. (ndoqėn) Edhe ēka
u zbriti nė Babil dy engjėjve, Harutit dhe Marutit.
E ata tė dy nuk i mėsonin askujt (magjinė)
para se ti thoshin: Ne jemi vetėm sprovė, pra
mos u bėj i pafe!" (El Bekare, 102)
Dėnimi i magjistarit (sihėrbazit) ėshtė me vdekje, kurse fitimi i
tij ėshtė haram dhe i fėlliqur. Injorantėt,
zullumqarėt dhe njerėzit me iman tė dobėt shkojnė
te magjistarėt pėr ti bėrė dikujt sihėr, qė tė
marrin hak ndaj atij personi apo pėr ti bėrė dėm,
kurse njė grup tjetėr njerėzish bėjnė haram duke
shkuar tek magjistari pėr tė larguar sihrin qė u
ka bėrė dikush. Kėta njerėz nė kėtė rast duhet ti
kthehen Allahut subhanehu ue teala dhe tė kėrkojnė
prej Allahut subhanehu ue teala, qė ti shėrojė me
fjalėt e Tij (Kuran) apo me lutje tė tjera.
Falltari (el-kehan) dhe parashikuesi (el-arraf) janė qafirė (jobesimtarė),
sepse qė tė dy pretendojnė se e dinė tė fshehtėn (gajbin),
por tė fshehtėn (gajbin) nuk e di askush pėrveē
Allahut subhanehu ue teala. Shumica e tyre
pėrdorin naivitetin e njerėzve pėr tua marrė
paratė me metoda tė ndryshme e tė planifikuara,
si: leximi i fatit duke shikuar dorėn apo
filxhanin, shikimi i topit tė kristaltė apo
shikimi i pasqyrės etj.. Nėse ata thonė tė
vėrtetėn njė herė, do tė gėnjejnė nėntėdhjetė e
nėntė herė, kurse njerėzit e humbur dhe naivė
mbajnė mend vetėm rastin kur kėta gėnjeshtarė ia
kanė qėlluar e jo kur i kanė gėnjyer. Kėshtu ata
vazhdojnė tė shkojnė tek ata pėr tė ditur tė
ardhmen e tyre, se a do tė jenė tė lumtur apo tė
mjerė nė martesė a biznes, ose shkojnė tek ata dhe
i pyesin pėr gjėrat e humbura dhe pėr nevoja tė
tjera.
Ai qė shkon te kėta persona dhe u beson atyre, ai ėshtė qafir (jobesimtar)
i dalė nga feja islame. Argument pėr kėtė ėshtė
hadithi qė transmeton Ebu Hurejra, Allahu qoftė i
kėnaqur me tė, se Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem ka thėnė: "Ai i cili shkon te njė falltar
dhe i beson atij, ai vetėm se ka mohuar atė qė i
ka zbritur Muhamedit (salallahu alejhi ue
selem)." (Ahmedi 2/429, hadithi ėshtė
sahih, shih Sahih El Xhami 5939).
Kurse ai i cili shkon te kėta persona (falltari
dhe parashikuesi) dhe nuk beson se ata kanė
mundėsi tė dinė tė fshehtėn (gajbin), mirėpo shkon
tek ata qė tė shikojė se ēthonė, ky person nuk
bėn kufėr (nuk del prej fesė islame), mirėpo nuk i
pranohet namazi dyzet ditė. Argument pėr kėtė
ėshtė hadithi ku Pejgamberi salallahu alejhi ue
selem thotė: "Ai i cili shkon tek njė falltar
pėr ta pyetur pėr ndonjė gjė, nuk do ti pranohet
namazi dyzet net." (Muslimi 4/1751). Edhe pse
nuk i pranohet namazi, ai e ka obligim tė falet
dhe tė pendohet tek Allahu subhanehu ue teala.
Muhamed Salih El Munexhid
Pėrktheu: Eroll Nesimi
8.2.2008
|