Shtyllat e kufrit janė katėr :
- Mendjemadhėsia
- Hasedi
- Zemėrimi
- Epshi.
Mendjemadhėsia pengon bindjen.
Hasedi pengon pranimin e kėshillės
dhe shfrytėzimin e saj.
Zemėrimi
pengon drejtėsinė.
Epshi
pengon veēimin pėr adhurim.
Nėse shembet shtylla e kibrit (mendjemadhėsisė),
atėherė robit i bėhet mė e lehtė bindja.
Nėse shembet shtylla e hasedit, atėherė
robit i lehtėsohet pranimi i kėshillės dhe shfrytėzimi i saj.
Nėse shembet shtylla e zemėrimit, atėherė i lehtėsohet
drejtėsia dhe thjeshtėsia.
Nėse shembet shtylla e epshit, atėherė robit
i lehtėsohet durimi, modestia dhe adhurimi.
Por, zhdukja e maleve nga vendi i tyre,
ėshtė mė e lehtė sesa heqja e kėtyre katėr cilėsive nga ai
qė ėshtė sprovuar me to, sidomos nėse kėto cilėsi janė bėrė
pjesė dhe pronė e robit si dhe cilėsi tė qėndrueshme tė tij.
Me kėto cilėsi, robi nuk mund tė kryejė
asnjė veprim nė rregull dhe nuk mund ta pastrojė veten. Sa
herė qė ai mundohet tė kryejė njė veprim, ia prishin atė
kėto katėr cilėsi.
Tė gjitha problemet lindin nga kėto katėr
cilėsi, tė cilat kur marrin pushtetin nė zemėr, i tregojnė
asaj tė gabuarėn pėr tė vėrtetė dhe tė vėrtetėn pėr tė
gabuar, tė mirėn pėr tė keqe dhe tė keqen pėr tė mirė, i
afrojnė asaj dynjanė dhe ia bėjnė tė largėt ahiretin.
Nėse mendon thellė nė kufrin e njerėzve, do
ta gjesh atė tė rritur nga kėto cilėsi dhe pėr shkak tė tyre
vjen edhe ndėshkimi, i cili ėshtė i fortė nėse kėto cilėsi
janė tė forta dhe anasjelltas. Ai qė ia hap vetes kėto
cilėsi, ka hapur dyert e sė keqes pėr tė tashmen dhe tė
ardhmen, ndėrsa ai qė i pengon ato nga vetja, ka mbyllur
dyert e sė keqes, sepse ato cilėsi pengojnė bindjen,
sinqeritetin, teuben, pranimin e sė vėrtetės dhe tė
kėshillės sė muslimanėve, thjeshtėsinė ndaj Allahut tė
Lartėsuar dhe ndaj krijesave tė Tij.
Burimi i kėtyre katėr cilėsive ėshtė nė
padijen e robit ndaj Zotit tė tij dhe nė padijen e tij ndaj
vetes sė tij, sepse nėse njeriu njeh Zotin e tij me cilėsitė
e pėrsosjes dhe tė bukurisė, gjithashtu njeh veten me
mangėsitė e tė metat e tij, ai nuk tregohet mendjemadh, nuk
zemėrohet dhe nuk ka hased askėnd pėr atė qė i ka dhėnė
Allahu i Lartėsuar.
Vėrtetė, hasedi ėshtė njė lloj armiqėsie me
Allahun e Lartėsuar, sepse robi urren begatinė e
Allahut tė Lartėsuar mbi robin e Tij, ndėrkohė
qė Allahu i Lartėsuar e ka dashur njė gjė tė tillė (begatinė
mbi robin e Tij) dhe dėshiron qė ti largohet atij ajo
begati, ndėrkohė qė Allahu i Lartėsuar nuk e do njė gjė tė
tillė (largimin e begatisė). Kėshtu qė, robi bėhet
kundėrshtar i Allahut tė Lartėsuar nė caktimin e Tij,
dashurinė dhe nderimin e Tij dhe pikėrisht pėr kėtė Iblisi u
bė armik i Allahut tė Lartėsuar, sepse mėkati i tij erdhi
nga kibri dhe hasedi.
Heqja e kėtyre dy cilėsive arrihet me
njohjen e Allahut tė Lartėsuar me njėsimin e Tij, me tė
qenit i kėnaqur me Tė dhe me afrim tek Ai.
Ndėrsa, heqja e cilėsisė sė zemėrimit
arrihet me njohjen e vetes, duke e mėsuar se ajo nuk e
meriton tė zemėrohesh dhe tė hakmerresh pėr tė, sepse nėse
ndodh kjo, atėherė i ėshtė dhėnė vetes njė preferencė mbi
Krijuesin e saj, duke u zemėruar e kėnaqur pėr tė (pėr veten).
Mė e fuqishmja nė largimin e kėtij problemi
ėshtė ajo qė tė ambientohet vetja me atė qė :
Tė zemėrohet pėr hir tė Allahut tė Lartėsuar
dhe tė kėnaqet pėr hir tė Tij, sepse sa herė qė mbillet tek
vetja diēka nga zemėrimi dhe kėnaqėsia pėr hir tė Allahut tė
Lartėsuar del nga ajo diēka nga kėto cilėsi, tė cilat janė
formuar pėr tė (pėr veten) dhe anasjelltas.
Ndėrsa, pėrsa i pėrket epshit, ilaēi i tij
ėshtė dija e shėndoshė dhe njohja e asaj qė plotėsimi i
kėnaqėsive tė vetes ėshtė nga shkaqet mė tė mėdha qė ia
privojnė vetes kėnaqėsitė, sepse sa herė qė ua hap derėn
kėnaqėsive, aq mė shumė e zgjeron privimin e vetes nga
kėnaqėsitė dhe sa herė qė ua mbyll derėn kėnaqėsive, aq mė
shumė e ēon veten drejt kėnaqėsive.
Zemėrimi ėshtė si
luani, nėse pronari i tij e lė tė lirė, atėherė ai fillon ta
hajė.
Epshi ėshtė si
zjarri, kur ndizet fillon ta djegė atė qė e ndez.
Hasedi ėshtė nė
pozicionin e asaj qė tė armiqėsosh atė qė ėshtė mė i
fuqishėm se ti.
Pėrgatiti: Erion Sula