Shirku, dhe ai ėshtė dy lloje: shirku i madh ėshtė ai qė tė nxjerr prej fesė, shirku i vogėl ėshtė ai i cili e mohon pėrsosshmėrinė e besimit.

Shirku i madh ėshtė adhurimi i dikujt tjetėr pėrveē Allahut me ndonjė prej llojeve tė adhurimeve (ibadeteve). Allahu i Lartėsuar thotė: “S’ka dyshim se Allahu nuk falė (mėkatin) t’i pėrshkruhet Atij shok e pėrveē kėtij (mėkati) ia fal kujt do…” (Nisa,48)

Llojet e tij:

a)     Shirku nė dua. Allahu i Lartėsuar thotė: “(Idhujtarėt e dinė pėr Allahun) Kur hypin ata nė anije (u kėputet lidhja me tokėn dhe frikėsohen) i luten Allahut, e kur i shpėton ata (dhe dalin) nė tokė, po ata tė njėjtit lusin idhujt.” (Ankebut, 65

b)    Shirku nė qėllim, dėshirė dhe synim (orientim). Allahu i Lartėsuar thotė: “Kush ka pėr qėllim jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do t’u plotėsojmė atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė dhe atyre nuk do t’u mungojė asgjė. Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket  vetėm xhehenemi.Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar dhe ėshtė asgjėsuar. (Hudė, 15-16)

c)     Shirku nė respekt. Allahu i Lartėsuar thotė: “Ata i konsideruan ahbarėt (priftėrit jehudi) tė tyre, ruhbanėt (murgjit krishterė) tė tyre dhe Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut.”  (Teube, 31)

d)    Shirku nė dashuri. Allahu i Lartėsuar thotė: “E nga njerėzit ka asish qė nė vend tė Allahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė ) ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė) e duan Allahun, po dashuria e atyre qė e besuan Allahun ėshtė shumė mė e fortė …” (Bekare, 165)

Shirku i vogėl ėshtė mjet arritės deri te shirku i madh, sikurse syefaqėsia (e lehtė) dhe fjala e njeriut tjetėr: “Nėse do Allahu dhe ti.”

 

Pėrgatiti: Erion Sula