Shirku, dhe ai ėshtė dy
lloje: shirku i madh ėshtė ai qė tė nxjerr prej fesė, shirku
i vogėl ėshtė ai i cili e mohon pėrsosshmėrinė e besimit.
Shirku i madh ėshtė adhurimi
i dikujt tjetėr pėrveē Allahut me ndonjė prej llojeve tė
adhurimeve (ibadeteve). Allahu i Lartėsuar thotė: Ska
dyshim se Allahu nuk falė (mėkatin) ti pėrshkruhet Atij
shok e pėrveē kėtij (mėkati) ia fal kujt do
(Nisa,48)
Llojet e tij:
a)
Shirku nė dua.
Allahu i Lartėsuar thotė: (Idhujtarėt e dinė pėr Allahun)
Kur hypin ata nė anije (u kėputet lidhja me tokėn dhe
frikėsohen) i luten Allahut, e kur i shpėton ata (dhe dalin)
nė tokė, po ata tė njėjtit lusin idhujt. (Ankebut, 65
b)
Shirku nė qėllim, dėshirė
dhe synim
(orientim). Allahu i Lartėsuar thotė: Kush ka pėr qėllim
jetėn e kėsaj bote dhe tė mirat e saj, Ne do tu plotėsojmė
atyre shpėrblimin e veprave tė tyre nė tė dhe atyre nuk do
tu mungojė asgjė. Tė kėtillėve nė botėn tjetėr u pėrket
vetėm xhehenemi.Ajo qė punuan dhe vepruan ata ka dėshtuar
dhe ėshtė asgjėsuar. (Hudė, 15-16)
c)
Shirku nė respekt.
Allahu i Lartėsuar thotė: Ata i konsideruan ahbarėt (priftėrit
jehudi) tė tyre, ruhbanėt (murgjit krishterė) tė tyre dhe
Mesihun (Isain) birin e Merjemes, pėr zota pėrveē Allahut.
(Teube, 31)
d)
Shirku nė dashuri.
Allahu i Lartėsuar thotė: E nga njerėzit ka asish qė nė
vend tė Allahut besojnė idhujt, qė i duan (i madhėrojnė )
ata, sikur (qė besimtarėt e vėrtetė) e duan Allahun, po
dashuria e atyre qė e besuan Allahun ėshtė shumė mė e fortė
(Bekare, 165)
Shirku i vogėl ėshtė mjet
arritės deri te shirku i madh, sikurse syefaqėsia (e lehtė)
dhe fjala e njeriut tjetėr: Nėse do Allahu dhe ti.
Pėrgatiti: Erion Sula