Fakte tė shumta nga burimet e fesė islame na tregojnė se njerėzimi, qysh nė origjinėn e tij, kishte njė besim tė vetėm e tė pastėr, teuhidin (besimi dhe adhurimi vetėn i njė Zoti) e shekuj mė vonė gradualisht u paraqit shirku (idhujtaria, dedikimi i ēdo pjese ose forme adhurimi a ēdo gjė tjetėr qė ėshtė e drejtė absolute vetėm e Allahut, tė tjerėve veē Tij).

Baza pėr kėtė ėshtė thėnia e Allahut tė Madhėruar: "Njerėzimi ishte njė popull, pastaj Allahu dėrgoi tė dėrguar qė sillnin lajme tė mira dhe paralajmėrime."  (Bekare, 213)

Ibėn Abasi (radiallahu anhu) ka thėnė:

"Nė mes Nuhut dhe Ademit ishin dhjetė gjenerata. Tė gjitha ato ishin pasues tė fesė sė pastėr, pastaj ata e ndryshuan, prandaj Allahu dėrgoi tė dėrguar si pėrcjellės tė lajmeve tė mira dhe si paralajmėrues. "[2]

Ibėn Uruah el Hanbeli (837 hixhri) ka thėnė:

"Kjo thėnie refuzon ata historian nga ehli kitab (njerėzit e librit - ēifutėt dhe kristianėt) tė cilėt thonė qė Kabili (Kaini) dhe djemtė e tij ishin adhurues zjarri. "[3]

Unė them se nė tė ėshtė, gjithashtu, njė refuzim i disa filozofėve dhe ateistėve tė cilėt thonė qė bazat natyrale tė njeriut ishin shirku dhe qė teuhidi-besimi nė njė Zot evuloi tek njeriu. Ajeti i mėsipėrm e hedh poshtė kėtė teori, ashtu edhe dy hadithet autentike tė Profetit (salallahu alejhis ue selam) qė vijnė mė poshtė:

Sė pari: Profeti (salallahu alejhis ue selam) ka thėnė qė ai e ka transmetuar nga Zoti i tij:

"Unė i krijova tė gjithė robėrit e mi nė fenė e vėrtetė (nė teuhidin- duke besuar nė njėshmėrinė e Allahut- tė pastėr nga shirku). Pastaj djatė shkuan tek ata dhe i larguan ata nga feja e tyre e vėrtetė. Ata i bėnė tė palejueshme njerėzve atė qė unė ia kisha bėrė tė lejueshmė pėr ata dhe u urdhėruan tė shoqėronin nė adhurim me Mua atė pėr tė cilėn Unė nuk e kam autorizuar askėnd. "[4]

Sė dyti: Profeti (salallahu alejhis ue selam) ka thėnė: "Ēdo fėmijė ėshtė i lindur nė fitrah [5], por prindėrit e tij e bėjnė atė njė ēifut, njė kristian, ose njė adhurues zjarri. Ėshtė si rasti i njė kafshe qė nxjerrė nė jetė njė trashėgimtarė natyral. A keni parė ndonjė tė lindur tė gjymtuar pėrpara se ju t'i gjymtoni ata?"

Ebu Hurejre ka thėnė: "Reēitoni nėse doni: "Fitrah e Allahut me tė cilėn Ai krijoi njerėzimin. Nuk ka ndryshim nė krijimin (fenė) e Allahut." (Rum, 30: 30) [6]

Pas kėtij shpjegimi tė qartė ėshtė shumė e rėndėsishme pėr muslimanėt tė dijnė se si shirku u pėrhap midis besimtarėve, pasi ata ishin muuahidin (njerėz tė teuhidit-besonin nė njėshmėrinė e Allahut).

Pėrsa i pėrket thėnies sė Allahut tė Lartėsuar rreth njerėzve tė Nuhut: "Dhe u thanė: ‘Mos braktisni zotat tuaj kurrsesi, mos braktisni Uedanė, as Suua-nė, e Jeguthin, Jeukėn e Nesren.” (Nuh, 23)

Ėshtė transmetuar nga njė grup selefėsh (paraadhėsit tanė tė drejtė) nė transmetime tė shumta qė kėto pesė tė adhuruar ishin adhurues tė drejtė (besimtarė tė drejtė). Megjithatė, kur ata vdiqėn, shejtani i pėshpėriti njerėzve tė tyre t'i zbukurojnė dhe tė ulen nė varrezat e tyre. Atėherė, shejtani i pėshpėriti atyre qė erdhėn pas tyre qė ata duhet t'i marrin ata si idhuj, duke ia zbukuruar atyre idenė qė ju do t'i kujtoni ata dhe si rrjedhojė do t'i ndiqni ata nė sjelljet e tyre tė mira. Atėhere, shejtani i sygjeroi gjeneratės sė tretė qė ata duhet t'i adhurojnė kėta idhuj krahas Allahut tė Lartmadhėruar dhe ai i pėshpėriti atyre qė kjo ėshtė ajo ēfarė stėrgjyshėrit e tyre bėnin. Kėshtu, Allahu i dėrgoi atyre Nuhun (alejhis selam) duke i urdhėruar tė adhuronin vetėm Allahun. Megjithatė, asnjė nuk iu pėrgjigj thirrjes sė tij, pėrveē disave. Allahu i Lartėsuar e pėrmendi tėrė kėtė incident nė Suren Nuh.

Ibėn Abasi transmetoi: "Me tė vėrtetė, kėta janė pesė emra burrash tė drejtė nga njerėzit e Nuhut. Kur ata vdiqėn shejtani i pėshpėriti njerėzve tė tyre tė bėnin statuja tė atyre dhe tė vendosnin kėto statuja nė vendet e tyre tė grumbullimit si pėrkujtues pėr ata, kėshtu vepruan edhe ata.

Megjithatė, asnjėri ndėrmjet atyre nuk i adhuroi kėto statuja, derisa kur ata vdiqėn dhe qėllimi i statujave ishte harruar. Atėhere (gjenerata tjetėr) filloi t'i adhurojė ata"[7]

Tė njėjta me kėto, gjithashtu, janė transmetuar nga Ibėn Xherir et Tabari dhe tė tjerė nga njė numėr i selefėve (radiallahu anhum) nė “Durral Manthur” [6/269].

Abdullah ibėn Humeid transmeton nga Ebu Mutahar, i cili ka thėnė se Jezid ibėn el Nuhalab ishte pėrmendur pėrpara Ebu Xhafar el Bekiri, i cili ka thėnė: "Ai ishte vrarė nė vendin ku tė tjerė pėrveē Allahut ishin adhuruar sė pari.” Atėherė ai pėrmendi Uadin dhe tha: "Uadi ishte njė musliman i cili ishte i dashur nga njerėzit e tij, kur ai vdiq njerėzit filluan tė grumbulloheshin rreth varrit tė tij nė vendin Babil, duke qarė dhe murmuritur. Kėshtu (Iblisi) i pa ata duke qarė dhe murmuritur mbi atė, ai mori shfaqen e njė burri dhe iu shfaq atyre duke thėnė: "Unė shoh se ju po qani dhe murmuritnin mbi atė. Kėshtu pse nuk i bėni njė pikturė atij dhe vendoseni atė nė vendet e grumbullimit qė ju do ta kujtoni atė.” Pas kėsaj ata thanė: "Po." dhe bėnė njė pikturė tė atij dhe e vendosėn nė vendet e tyre qė grumbulloheshin, tė cilat do t'ia kujtonin atyre atė."

Kur Iblisi i pa ata qė ishin duke e kujtuar atė nė njė mėnyrė tė vazhdueshme, ai i tha: "Pse nuk i bėni pėr ēdo shtėpi nga njė statujė tė njėjtė ta mbani atė nė shtėpinė tuaj, kėshtu qė ju mund ta kujtoni (vazhdimisht) atė." Kėshtu ata tė gjithė thanė: "Po". Atėhere ēdo shtėpi bėri njė pikturė tė atij tė cilin ata e adhuronin dhe e madhėronin dhe tė cilėt vazhdimisht ia kujtonin atyre atė. Ebu Xhafar ka thėnė: "Ata nga gjenerata e mėvonshme e panė ēfarė (gjenerata e mėparshme) bėnte dhe arritėn deri aty sa qė e morėn atė si njė ilah (zot qė adhurohej krahas Allahut). Ai pastaj tha: "Ky ishte idhulli i parė i adhuruar pėrvec Allahut dhe ata e thirrėn kėtė idhull Uad" [8]

Nė kėtė mėnyrė urtėsia e Allahut tė Madhėruar u pėrmbush kur ai dėrgoi Muhamedin (salallahu alejhis ue selam) si profetin e fundit dhe e bėri tė ndaluar nė tė gjitha mėnyrat dhe rrugėt nga njerėzit tė cilėt mund tė bien nė shirk, i cili ėshtė gjynahu mė i madh. Pėr kėtė arsye ndėrtimi i pėrmendoreve mbi varret dhe duke patur pėr qėllim udhėtimin drejt tyre, duke i marrė ata si vende festimesh dhe grumbullimesh dhe betimesh mbi varre janė tė ndaluara kategorikisht.

Tė gjitha kėto udhėheqin nė vazhdimėsinė e tė adhuruarit tė tė tjerėve pėrveē Allahut tė Lartėsuar.

Ky ėshtė rasti mė i rėndėsishėm nė kėtė kohė nė tė cilėn dituria ėshtė duke u pakėsuar, injoranca ėshtė duke u shtuar, gjinden shumė pak kėshilltarė tė sinqertė dhe shejtani ėshtė duke bashkėpunuar me njerėz dhe xhin pėr tė ēorientuar botėn dhe t'i largojnė ata nga adhurimi i Allahut tė vetėm.

Shejh Muhamed Nasirudin Albani