Nga emrat e Allahut tė Lartėsuar ėshtė El-Gafur (Falės), El-Gaffar (Gjithėfalės)

Nėse shfletojmė librin e Allahut, Kuranin Famėlartė, emrin e Allahut, El-Gafur (Falės), e gjejmė tė pėrmendur 91 herė, si nė ajetet: “Vėrtet Allahu fal, ėshtė mėshirues.” (El-Bekare, 173) Ajeti tjetėr thotė: “...dhe dijeni se Allahu fal shumė, ėshtė i butė.” (El-Bekare, 235) Ajeti tjetėr: “Njoftoji robėrit e Mi se vėrtet Unė jam Ai qė fal shumė dhe mėshirues i madh.” (El-Hixhr, 49)

Ka edhe shumė ajete tė cilat flasin pėr kėtė emėr tė bukur tė Allahut Fuqiplotė.
Ndėrsa fjala El-Gaffar (Gjithėfalės) ėshtė pėrmendur nė pesė ajete. Thotė Allahu i Madhėruar: “Nuk ka dyshim se Unė e fal atė qė ėshtė penduar, qė ka besuar, qė ka bėrė vepra tė mira dhe qė pėrqendrohet pėr nė rrugėn e drejtė.” (TaHa, 82) Ajeti tjetėr thotė: “Zot i qiejve e i tokės dhe ē’ka midis tyre, i Plotfuqishmi, Mėkatfalėsi.” (Sad, 66) Kurse nė suren El-Gafir ajeti 2-3 thuhet: “...i cili fal mėkatin dhe pranon pendimin…”  

Allahu i Madhėruar e ka cekur nė Kuran thėnien e tė krishterėve, tė cilėt kanė thėnė: “Allahu ėshtė i treti i treve.” (El-Maide, 73), mirėpo Allahu i thirri ata duke u thėnė: “E pse tė mos pendohen dhe tė kėrkojnė tek Allahu falje, kur Allahu dihet se fal shumė, ėshtė mėshirues?” (El-Maide, 74)
Gjithashtu Allahu tregoi pėr As-habel Uhdud duke thėnė: “Ėshtė e sigurt se ata qė i sprovuan besimtarėt dhe besimtaret dhe nuk u penduan, ata kanė dėnimin e xhehenemit dhe dėnimin e djegies.” (El-Buruxh, 10)  
Pra, nėse pendohen tek Allahu i Lartėsuar, Ai do t’i kishte falur dhe do t’ua kishte pranuar pendimin. Pėr kėtė Allahu i thėrret jobesimtarėt, gjynahqarėt dhe gabimtarėt, duke i hapur dyert e faljes mirėsisė dhe mėshirės dhe duke u thėnė atyre: “Thuaj: “O robėrit e Mi, tė cilėt e keni ngarkuar me shumė gabime veten tuaj, mos e humbni shpresėn ndaj mėshirės sė Allahut, pse vėrtetė Allahu i fal tė gjitha mėkatet, Ai ėshtė qė shumė fal dhe ėshtė mėshirues!” (Ez-Zumer, 53)

Nė kėto ajete pohohet se Allahu Mėshirėplotė i fal tė gjitha mėkatet dhe nuk ka pėrjashtuar asnjė mėkat gjersa edhe shirkun e kufrin (mosbesimin) ia fal Allahu atij qė pendohet me pendim tė sinqertė dhe largohet nga ai mėkat. Ekzistojnė edhe ajete tė tjera ku Allahu faljen e kushtėzon me Dėshirėn e Tij, si nė ajetin: “S’ka dyshim se Allahu nuk fal (mėkatin) t’i pėrshkruhet Atij shok (idhujtarinė), e pėrpos kėtij (mėkati) i fal kujt do. Kush pėrshkruan Allahut shok, ai ka trilluar njė mėkat tė madh.” (En-Nisa, 48)

E gjithė kjo u pėrket besimtarėve tė cilėt besuan Allahun e Lartėsuar dhe pasuan udhėzimin e Muhamedit alejhi selam, mirėpo ata bėnė disa mėkate dhe gabime. Allahu deshi qė kėto mėkate dhe gabime, sado qė janė tė mėdha, tė mbesin nėn dėshirėn e Allahut; nėse dėshiron, i fal e nėse jo, i dėnon, ndėshkon. Pėr kėtė ėshtė cekur nė hadithin kudsij se Allahu nė pjesėn e tretė tė natės thėrret: “A ka kush qė kėrkon Unė t’i jap atij? A ka kush qė pendohet, Unė ta fal atė? A kush qė mė thėrret, Unė t’i pėrgjigjem atij?” Buhariu dhe Muslimi.  

Shikoni emrin e Allahut, El-Gafur (Falės). Allahu i Lartėsuar e cilėsoi Veten me kėtė emėr se kur i krijoi robėrit, e dinte se ata do tė gabojnė dhe do tė bėjnė mėkate, mirėpo prej tyre ka qė kthehen dhe pendohen tek Ai. Pėr kėtė ka thėnė Pejgamberi alejhi selam: “Pasha Atė qė shpirti im ėshtė nė dorėn e Tij, sikurse mos tė bėnit mėkate dhe gjynahe, Allahu do t’ju zhdukte ju, do tė sillte njė popull qė bėjnė mėkate e kėta do t’i kėrkonin falje Allahut, Ai do t’ua falte atyre.” Muslim 2749.

Gjithashtu prej krijesave tė Allahut janė edhe melaiket, qė “...nuk e kundėrshtojnė Allahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruar.” (Et-Tahrim, 6) E madhėrojnė dhe falėnderojnė Allahun e nuk pushojnė, nė kėmbė, nė ruku dhe disa nė sexhde dhe thonė: “I lartėsuar ėshtė Ai qė posedon mbretėrinė, i lartėsuar ėshtė Ai qė posedon krenarinė dhe fuqinė, i lartėsuar ėshtė Ai qė ėshtė i gjallė dhe nuk vdes.” 

Tregon Ebu Dherri, Allahu qoftė i kėnaqur me tė, se Pejgamberi alejhi selam ka thėnė: “Unė shoh atė qė ju nuk shihni, dėgjoj atė qė ju nuk dėgjoni. Me tė vėrtetė qielli ėshtė mbushur plot melaike dhe meriton tė mbushet, nuk ka nė tė vend mė shumė se katėr gishtėrinj  vetėm se aty qėndron njė melek qė ka vendosur ballin e tij duke i bėrė sexhde Allahut.” Transmeton Ahmedi Ibn Maxheh dhe Tirmidhiu.

Mirėpo urtėsia e Allahut ishte qė tė krijonte krijesa tė tjera, njerėzit, tė cilėt do tė udhėzohen nė rrugėn e begatshme tė drejtė, ose, nė tė kundėrtėn nė devijim, siē thotė Allahu i Lartėsuar: “Ne e udhėzuam atė nė rrugė tė drejtė, e ai do tė jetė: mirėnjohės ose pėrbuzės.” (El-Insan, 3) 
Pejgamberi alejhi selam u mėsonte shokėve tė vet lutjen e Istigfarit, e cila duhet thėnė nė mėngjes dhe mbrėmje. Ajo ėshtė: “O Allah! Ti je Zoti im, askush tjetėr dhe asgjė tjetėr nuk meriton tė adhurohet pėrveē Teje, Ti mė krijove mua (qė tė tė adhuroj vetėm Ty) e unė jam robi yt; (tė premtoj se) unė do tė ndjek udhėn tėnde, me tė gjithė mundėsitė e mia. (O Allah!) Kėrkoj mbrojtje nga Ti prej tė kėqijave tė mia, unė vėrtetėsoj mirėsitė e Tua mbi mua, siē vėrtetėsoj gjynahet qė unė bėj. (O Allah!) mė fal mua, sepse askush nuk m'i shlyen gjynahet pėrveē Teje.” Pra kjo lutje e besimtarit tregon se ai mund t’u ekspozohet mėkateve e pėr kėtė ai kėrkon mbrojtjen e Krijuesit Fuqiplotė, kur thotė: “Kėrkoj mbrojtje nga Ti prej tė kėqijave tė mia, unė vėrtetėsoj mirėsitė e Tua mbi mua, siē vėrtetėsoj gjynahet qė unė bėj ...”
Ti o besimtar dije se kur thua kėtė dua, ke shqiptuar njė betim pranė Zotit tėnd: “(tė premtoj se) unė do tė ndjek udhėn tėnde, me tė gjithė mundėsitė e mia...” Kjo dua ia kujton robit premtimin dhe besėn e dhėnė Atij ashtu siē pėrmendet nė fjalėn e Allahut: “Pėrkujto kur Zoti Yt nxori nga shpina e bijve tė Ademit pasardhėsit e tyre dhe i bėri dėshmues tė vetes sė tyre (duke u thėnė): “A nuk jam Zoti juaj?” Ata thanė: “Po, dėshmuam!” Tė mos thoni nė Ditėn e Kiametit: “Ne nga ky (dėshmim) ishim tė panjohur.” (El-A’raf, 172)

Sa herė qė robi bėn mėkat duhet ta thotė kėtė dua, nėse thuhet nė mėngjes dhe mbrėmje ėshtė njė mbrojte nga zjarri i xhehenemit dhe nxitje pėr tė fituar xhenetin e Allahut.
Nė fund, thirrja e robit ėshtė tė pendohet dhe tė kėrkon falje tek Allahu se Ai fal dhe mėshiron shumė.
 

Eroll Rexhepi
19.9.2008