Vėllezėr tė ndershėm do tė tregojmė pėr rregullat e fjalės La ilahe il-All-llah. Nuk ka fjalė mė tė mirė qė ėshtė thėnė prej te Ademi a.s. deri nė ditėt e sotit, se sa kjo fjalė. Pėr kėtė arsye Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Dhikri mė i mirė ėshtė fjala la ilahe il-lAll-llah”. Pėr kėtė fjalė All-llahu s.u.t. e ka krijuar kėtė gjithėsi, pėr kėtė fjalė ka dėrguar Pejgamberė. Ka zbritur libra, dhe pėr kėtė fjalė All-llahu s.u.t. e ka krijuar Xhennetin dhe e ka zbukurar atė dhe pėr kėtė fjalė Xhehennemi ėshtė nxirė dhe ėshtė skuqur.

          Nė bazė tė kėsaj fjale bėhet miqėsia dhe armiqėsia, pėr kėtė fjalė All-llahu s.u.t. e ka bėrė obligim pėr muslimanin luftėn pėr All-llahun s.u.t.-Xhihadin. Nuk ka fjalė mė tė mirė dhe mė tė bukur se Fjala La ilahe il-All-llah, pėr kėtė arėsye,siē transmeton imam Buhariu nė librin e tij “Edebul Mufred” kėtė hadith e ka nxjerrur imam Albani nga ky libėr, numri i hadithit 426 kur Nuhut a.s. i erdhi momenti pėr tu ndarė nga kjo botė e porositi djalin e tij dhe i tha: “Tė urdhėroj nė fjalėn la ilahe il-Allah, se shtatė kat qiej edhe shtatė kat tokė po t’i peshoje me Fjalėn la ilahe il-Allah, do tė peshojė fjala mė shumė se shtatė kat qiej edhe shtatė kat tokė.” Me gjithė kėtė rėndėsi qė ka kjo fjalė, nuk ėshtė shtrembėruar diēka mė shumė se sa kjo fjalė, nuk ėshtė keqpėrdorur diēka mė shumė nė Fenė e All-llahut s.u.t. se sa kjo fjalė, njerėzit tė cilėt kanė menduar se kėtė fjalė mjafton vetėm ta shqiptojmė me gjuhė, njerėzit tė cilėt mendojnė se t’i numėrosh kokrrat e tesbihėve duke thėnė la ilahe il-All-llah janė ēelė dyert e Xhennetit. Pėr kėtė arsye do tė shohim se cilat janė kushtet e fjalės La ilahe il-All-llah apo cilat janė kushtet kur me kėtė fjalė hyn nė Xhennet, ku pėr kėtė fjalė ka thėnė Muhamedi s.a.v.s.: “Kush thotė La ilahe il-All-llah do tė hyn nė Xhennet.”

          A mjafton vetėm ta shqiptojmė kėtė fjalė, siē e kanė kuptuar disa njerėz?! Kur nė ditėt e sotit kėtė fjalė e shqipton ēdokush pėr arsye se kanė menduar se kjo fjalė ėshtė lehtė pėr ta shqiptuar dhe mjafton me kaq, dhe a mendon se vetėm ta shqiptojmė dhe pastaj tė veprojmė ēfarė tė duam?! Jo, vėlla i dashur!

          Pėr kėtė arsye mosnjohja e kushteve tė fjalės La ilahe il-All-llah i ka bėrė qė edhe ateistat ta shqiptojnė kėtė fjalė vetėm e vetėm pėr t’i hequr sytė apo veshėt e dikujt, apo pėr ta arritur qėllimin e tyre me kėtė fjalė, a thua a u sjellė dobi edhe atyre? Jo, assesi! Kėtė fjalė e kanė shqiptuar edhe komunistat, satanistat (adhuruesit e djallit tė mallkuar) duke menduar se vetėm ta shqiptosh mjafton. E kanė keqpėrdorur aq shumė kėtė fjalė pėr arsye se kėtė fjalė e kanė bėrė pėr tė vdekur, kur tė vdes ndokush mbledhen dhe thonė 72.000 herė La ilahe il-All-llah duke menduar se me kėtė shqiptim kanė bėrė diēka dhe e kanė arritur njė gradė tė lartė te All-llahu s.u.t. Pėr kėtė arsye muslimani e ka obligim qė tė njoftohet me kushtet e fjalės La ilahe il-All-llah, pėr arsye se nėse i din kėto kushte e din se cilėt janė kushtet tė cilat nėse ai i shqipton do tė shpėton, dhe do tė din t’i komenton hadithet e Muhammedit s.a.v.s. qė kanė ardhur “kush thotė La ilahe il-All-llah do tė hyjė nė Xhennet.” Dhe hadithet tjera tė ngjajshme me kėtė hadith. Pėr arsye se fjala La ilahe il-All-llah i ka kushtet e veta qė kanė ardhė nė Kur’an dhe Sunnet tė cilat do t’i cekim mė pastaj, kurse tani do tė tregojmė pėr “Hyrje nė kushtet e Fjalės La ilahe il-All-llah” dhe do tė njoftohemi me disa rregulla tė cilat na nevojiten gjatė bisedės rreth kushteve tė fjalės La ilahe il-All-llah.

Pėr kėtė arsye njerėzit tė cilėt nuk i kanė kushtuar kujdes kushteve tė Fjalės la ilahe il-All-llah i kanė urdhėruar njerėzit duke iu thėnė: Thuani la ilahe il-All-llah pastaj veproni ēfarė tė doni, adhuroni kė tė doni, dėgjoni kė tė doni se iu mjafton kjo fjalė. Pėr kėtė arsye, muslimani pėr t’i ditur kėto dhe hadithet e ngjashme siē ėshtė hadithi (El-Bitaka) i kartelės i cili thotė: Transmeton Tirmidhiu dhe Ibn Maxhe, kėtė hadith e gjen nė Sahihul-Suneh Tirmidhi ku Muhamedi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu s.u.t. nė Ditėn e Gjykimit do ta nxjerrė njė njeri para tė gjitha krijesave dhe ia shfaq 99 regjistra me gjynahe”, ēdo regjistėr i tij ėshtė i madh sa sheh syri larg, pėr arsye se ēdo send iu ėshtė shėnuar, “pastaj All-llahu s.u.t. e pyet dhe i thotė: A mos ėshtė gabim diēka, a ke kundėr diēka rreth kėtyre regjistrave, a mos tė kanė bėrė padrejtėsi melaiket qė tė kanė shkruar ēdo gjė?” ai thotė: “Jo, o Zot”, i thotė All-llahu s.u.t. “A ke ndonjė arsye ” prapė ai thotė: “Jo, o Zot”. All-llahu s.u.t., i Cili ia ka bėrė haram padrejtėsinė Vetes i thotė: “Jo, ti e ke njė arėsye dhe sot nuk tė bėhėt padrejtėsi”, atėherė i nxjerret njė kartelė ku nė tė shkruhet “Esh-hedu en la ilahe il-All-llah ve esh-hedu enne Muhammeden Rresulull-llah” e pastaj  All-llahu s.u.t. thotė: “Bini regjistrat e kėtij robit tim qė t’i peshojmė me kėtė kartelė.” E ky rob i shkretė i sheh regjistrat e mėdhenj tė tij, i sheh gjynahet e tij tė shumta e tė mėdha dhe thotė: “O Zot, ēdo tė peshoj kjo kartelė e vogėl pranė kėtyre 99 regjistrave”, All-llahu s.u.t. i thotė: “Jo ty nuk do tė bėhet padrejtėsi”, atėherė mirren 99 regjistrat vihen nė njėrėn anė tė peshores ndėrsa nė anėn tjetėr vendoset kjo kartelė. Tha Muhamedi s.a.v.s.: “Do tė fluturojnė kėto regjistra pėr arsye se do tė peshoj mė rendė fjala e All-llahu s.u.t. nė kėtė kartelė” dhe vazhdoi Muhamedi s.a.v.s. mė tutje duke thėnė: “Se me Emrin e All-llahut s.u.t. nuk ka mundėsi tė rėndohet asnjė send.”

Kėto hadithe dhe tė ngjashme me kėtė temė a don tė thotė qė njeriu mjafton vetėm ta shqiptoj kėtė fjalė?! Ēfarė fjale ishte kjo fjalė e kėtij personi? Ishte vetėm shqiptim apo ishte qė i kishte zbatuar kushtet e Fjalės La ilahe il-All-llah, pėr kėtė arėsye do tė shohim prej rregullave tė cilat duhet t’i kemi parasysh. Ēdo send nė Sheriat nuk mjafton qė vetėm me njė tekst tė Kur’anit apo vetėm me njė hadith tė gjykohet pėr njė ēėshtje. Por duhet doemos t’i mbledhim tė gjitha tekstet kur’anore dhe hadithet qė flasin pėr atė temė pastaj t’i japim rezultatet apo tė sjellim vendim pėr atė ēėshtje.

Rregulli i parė tė cilin duhet deomos ta kuptojė ēdo musliman, pėr arėsye se nuk ka mundėsi t’i kupton hadithet se kush thotė “La ilahe il-All-llah hyn nė Xhennet” dhe tė ngjajshme me kėtė.

RREGULLI I PARĖ – duhet tė kuptohet se ky njeri qė i ka patur 99 regjistra me gjynahe, gjynahet e tij kanė qenė nėn kufėr (mohim) dhe shirk (tė pėrshkruarit All-llahut s.u.t. shok) pėr arsye se po tė kishte gjynahe tė kufrit apo shirkut nuk do t’i vlente Fjala La ilahe il-All-llah, deomos duhet tė kuptohet nė kėtė mėnyrė pėr arsye se ēdo njeriu po tė kishte patur 99 regjistra me vepra tė mira e jo me gjynahe nuk do t’i vlenin nėse i ka pėrshkruar All-llahut s.u.t. shok. Argument pėr kėtė ėshtė Fjala e All-llahut s.u.t. ku thotė: “Allahu shirkun nuk e fal, kurse gjynahet tjera ia fal kujt tė don Ai”,

                                                                          (En-Nisa: )

po ashtu All-llahu s.u.t.  thotė: “ai i cili i bėn All-llahut shok, All-llahu ia ka bėrė tė ndaluar atij Xhennetin”

                                                                                      (El-Maide: )

          Nga ky rregull kuptojmė se Fjala La ilahe il-All-llah peshon tek ai i cili nuk ka bėrė shirk apo kufėr. Pėr kėtė, ata qė nuk e kanė kuptuar kėtė thonė edhe pėr ata qė e shajnė All-llahun s.u.t. se ne nuk kemi guxim t’iu themi atyre se kanė bėrė kufėr. Pse? Pėr arsye se e kanė shqiptuar Fjalėn La ilahe il-All-llah. Ata qė tallen me Fjalėn eAll-llahut s.u.t., me Muhamedin s.a.v.s. edhe nėse thonė Fjalėn La ilahe il-All-llah nuk iu vlen, pėr arsye se ka bėrė njė vepėr qė ia ka asgjėsuar vlerėn e Fjalės La ilahe il-All-llah.

          Transmeton imam Taberaniu, kurse imam Albani e ka bėrė hadith tė vėrtetė nė librin “Xhamiu Sagir” numri i hadithit 4341 ku Muhammedi s.a.v.s. thotė: “Ka thėnė     All-llahu s.u.t. O bir i Ademit pėrderisa ti mė adhuron Mua e nuk mė bėn shok, edhe nėse vjen me gjynahe prej toke nė qiell, mirėpo je penduar, do t’i fali ty ato dhe nuk e kam dert aspak. ” (hadith kudsijj)¹

          Po ashtu Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Dy vepra janė obligim prej anės sė        All-llahut s.u.t. qė ta shpėrblejė atė person pėr kėto dy vepra,” i thanė tė pranishmit: “Cilat janė kėto dy vepra o i Dėrguar i All-llahut” tha: “Kush vdes dhe All-llahut nuk i ka bėrė shok do tė hyn nė Xhennet” pa marrė parasysh se a do tė hyn menjėherė apo do tė vonohet mirėpo fundi i tij do tė jetė nė Xhennet, pastaj Muhammedi s.a.v.s. tha: “Dhe kush vdes dhe All-llahut i ka bėrė shok do tė hyn nė zjarr”, pa marrė parasysh se ky njeri a ka vepra tė mira apo jo. Transmeton Muslimi.

Po ashtu nė njė hadith tjetėr qė transmeton Aishja(All-llahu qoftė i kėnaqur me tė) ka thėnė: „E pyeta pejgamberin s.a.v.s pėr njė njeri i cili ka qenė nė kohėn e paditurisė, e kanė quajtur Ibėn Xhedan, ky ka qenė njeri i mirė i cili ka ushqyer tė varfėrit, ka vizituar farefisin, s’i ka bėrė keq askujt ,i thashė: „O i Dėrguar i All-llahut Ibėn Xhedani ka vizituar farefisin dhe i ka ushqyer tė varfėrit, a do t’i vlejnė nė Ditėn e Gjykimit“ pejgamberi s.a.v.s. tha: “Jo nuk i sjellin dobi“! Pse?! Sepse, tha pejgamberi s.a.v.s.:“asnjė ditė nuk ka thėnė o Zot falmi gjynahet nė atė Ditė kur tė dalim para Teje“.Me kėtė pejgamberi s.a.v.s. na tregon se ky ka qenė mushrik, asnjėherė Fjalėn La ilahe il-All-llah s’e ka shqiptuar. Imam Neveviu nė komentin e kėtyre haditheve nė vėllimin e parė faqe 217 thotė: „Asnjė njeri nuk ngel nė Xhehennem pėrgjithmonė, i cili ka vdekur nė besim pa marrė parasysh gjynahet e tij, poashtu nuk ka mundėsi asnjė nga ata qė i ka bėrė All-llahut shok tė hyjė nė Xhennet, pa marrė parasysh se a ka bėr vepra tė mira apo jo“.

RREGULLI I DYTĖ- Sikurse njeriu s’ka mundėsi tė jetė edhe mohues edhe besimtar nė tė njėjtėn kohė, poashtu imani dhe kufri s’kanė mundėsi tė bashkohen nė tė njėjtėn zemėr njėkohėsisht, p.sh.: nuk ka mundėsi tė jetė me zemėr besimtar, ndėrsa me vepra mohues, siē kanė thėnė xhehmitė apo mėrxhiat, tė cilėt kanė thėnė:“tek ne ėshtė kafir ai qė s’e shpreh Fjalėn La ilahe il-All-llah, po tek All-llahu Ai e di , jo pėrtej besimit te Ehli Sunnetit dhe Xhematit ėshtė se ai i cili jashtė ėshtė kafir(mohues)ai edhe brenda ėshtė kafir ,e ndėrsa ata qė nė pamjen e jashtme janė muslimanė e nė zemėr-kafira ,ata janė munafika (dyftyrėsha).

Nga ky rregull dijetarėt kanė thėnė se njeriu nuk mund tė jetė edhe musliman edhe kafir nė tė njėjtėn kohė, pra ose musliman ose kafir.Ka thėnė pejgamberi s.a.v.s.: „S’ka mundėsi imani (besimi) dhe kufri (mohimi )tė bashkohen nė njė zemėr“.Poashtu ka thėnė: „Nė trup ėshtė njė organ nėse pėrmirėsohet ky organ do tė pėrmiėrsohet i gjithė trupi ,nėse prishet ky organ,do tė prishet i tėrė trupi, e kjo ėshtė zemra“.Ndokush mund tė thotė se ēka na duhet ky rregull! Nga ky regull kuptojmė se ai qė bėn kufėr me gjymtyrė, ai ka bėrė edhe me zemėr, pėr arėsye se disa njerėz apo mėrxhiat thonė se ka mundėsi me bė kufėr me gjymtyrė, mirėpo me zemėr ne nuk e dijmė ai ngelet  musliman, nuk ka mundėsi kėshtu se pejgamberi ka thėnė:“Nuk ka mundėsi me u bashku kufri dhe imani nė njė zemėr,pra ose iman pa kufėr ose kufėr pa iman“.Si ka mundėsi o vėllezėr njė njeri qė e shanė All-llahun e shanė pejgamberin s.a.v.s. natė e ditė me i thėnė se ky ka bėrė kufėr vetėm me gjuhė e me zemėr ne s’e dijmė, ndėrsa pejgamberi s.a.v.s.nė hadithin mė lartė tha se kur tė prishet zemra prishet edhe trupi,kur rregullohet zemra rregullohet edhe trupi.Nė zemėr ka mundėsi me u bashku imani edhe gjynahu, por imani dhe kufri kurrė jo!

RREGULLI I TRETĖ - Duhet ta dijmė se nuk hyn nė Xhennet vetėm se besimtari (vetėm ai qė e ka adhuruar All-llahun), kurse ai qė i ka bėrė All-llahut shok nuk ka mundėsi kurrė tė hyjė nė Xhennetin e All-llahut s.v.t., nėse e kupton kėtė rregull do ta kuptosh edhe hadithin qė thotė se njė njeri ka hyrė nė Xhennet pa bėrė asnjė punė tė mirė,si kuptohet kjo? Duhet kuptuar se ky ka qenė besimtar, mirėpo prej sevapeve s’ka pasur asnjė, ose hadithin qė thotė pejgamberi s.a.v.s.: “Thotė All-llahu nė Ditėn e Gjykimit nxirrne prej Xhehennemit atė, i cili e ka sa njė grimcė besim“,si kuptohet ky hadith, pėr arėsye se kėtu kanė devijuar njerėzit, kėtu i kanė keqkuptuar hadithet e pejgamberit s.a.v.s. Dihet se prej rregullave tė Sheriatit ėshtė se pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: „Pasha Atė qė shpirtin tim e ka nė Dorė (pasha All-llahun) nuk do tė hyjnė nė Xhennet pėrveē ata qė kanė besuar“. Si kuptohet Fjala e All-llahut: „Nxirrni prej Xhehennemit grupin qė s’e kanė bėrė asnjė tė mirė“ , kjo duhet tė kuptohet, se ky grup ka qenė besimtar kėta s’e kanė bėrė ndonjė punė tė kufrit dhe shirkut d.m.th. se e kanė pasur tė shėndoshė fjalėn La ilahe il-All-llah. Nėse s’e kupton nė kėtė mėnyrė, ti e ke keqkuptuar fjalėn La ilahe il-All-llah, do tė dalin probleme nė Sheriat, do t’i keqkuptosh ajetet e Kur’anit’ nuk do t’i kuptosh si i kanė kuptuar Ehli Sunneti dhe Xhemati.

Nga kjo kuptojmė se ai qė e ka kėtė fjalė me kushtet e saj, do tė shpėtojė nė Ditėn e Gjykimit , ndėrsa ateistat edhe pse e thonė kėtė fjalė, apo ai qė ka pasur dyshim se a ka  ringjallje apo jo, dhe e ka shqiptuar Fjalėn La ilahe il-All-llah dhe nuk ka pasur asnjė arėsye tė Sheri’atit pėr mos me i ditur kėto, ky e ka kundėrshtuar Fjalėn La ilahe il-All-llah dhe nuk bėn pjesė nė hadithin e pejgamberit s.a.v.s. qė ka thėnė se All-llahu do t’i nxjerrė prej Xhehennemit ata qė s’e kanė punuar asnjė vepėr. Nė njė hadith tjetėr pejgamberi s.a.v.s., siē transmeton imam Muslimi, i ka thėnė Umerit: „O Umer shko tek njerėzit dhe piskatju ,tregoju se nuk hyjnė nė Xhennet vetėm se besimtarėt“. Poashtu nė njė hadith tjetėr qė e ka nxjerrė Ibėn Asim, hoxhė Albani e ka bėrė hadith tė vėrtetė, numri i hadithit 503, thotė pejgamberi s.a.v.s: „Mu ka dhėnė ndėrmjetėsimi dhe kjo do tė pėrfshijė atė njeri qė All-llahut s’i ka bėrė shok“. E jo pra edhe atė qė e ka shqiptuar Fjalėn La ilahe il-All-llah e nė anėn tjetėr i ka bėrė All-llahut shok.

RREGULLI I KATĖRT - ajetet dhe hadithet e njė teme duhet tė bashkohen e tė komentohen njėra me tjetrėn e nuk mjafton tė mirret vetėm njė hadith e tė gjykohet me tė pa i pėrmbledhur edhe hadithet tjera qė flasin pėr atė temė. E jo t’u thuash njerėzve se pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė kush thotė La ilahe il –All-llah do tė hyjė nė Xhennet ,edhe nėse s’fal namaz, edhe nėse nuk e beson Ditėn e Gjykimit, apo i thua do tė hyjshė nė Xhennet, e ai nuk e beson Xhennetin fare!

RREGULLI I PESTĖ - disa ajete nė Kur’an apo hadithe janė tė paqarta, pėr kėtė arėsye, kur kemi kėsi rasti duhet qė ajetet dhe hadithet e paqarta tė komentohen me hadithet e qarta, p.sh.: hadithi: „Kush thotė La ilahe il-All-llah do tė hyjė nė Xhennet“, ky ėshtė i paqartė! Pse i paqartė?! Se ka njerėz qė e thonė kėtė fjalė, por s’e besojnė Ditėn e Gjykimit fare, s’e besojnė Xhennetin fare. Nė lidhje me kėtė All-llahu s.v.t.  ka thėnė nė Suren Ali Imran : „ Ai ėshtė qė ta zbriti Librin ty e qė nė tė ka ajete tė qarta dhe ato janė bazė e Librit , e ka tė tjerė qė nuk janė krejtėsisht tė qarta . E ata qė nė zemrat e tyre anim kah e shtrembėta, ata gjurmojnė atė qė nuk ėshtė e qartė pėr tė shkaktuar huti , e kinse kėrkojnė komentin e tyre . Po pos All-llahut askush nuk e din domėthėnien e tyre tė saktė. Dijetarėt e pajisur me dituri thonė: Ne u kemi besuar atyre , tė gjitha janė nga Zoti ynė! Por kėtė e kuptojnė vetėm ata qė janė zotėt e mendjes“.(ajeti:7). Pėr kėtė, nuk tė lejohet ta marrėsh njė hadith ose njė ajet dhe tė argumentohesh me atė, por duhet ti mbledhėsh tė gjitha argumentet qė flasin pėr atė temė nėse don ta gjesh tė Vėrtetėn.

Pėrshtati: Blerim Paci