Falėnderimi i takon Allahut. Atė e falėnderojmė
dhe prej Tij falje dhe ndihmė kėrkojmė. Kėrkojmė
mbrojtje nga Allahu prej tė kėqijave tė vetvetes
dhe tė veprave tona. Kė e udhėzon Allahu, s'ka
kush e devijon dhe kė e largon nga rruga e
vėrtetė, s'ka kush e udhėzon. Dėshmoj se s'ka
Zot tjetėr pėrveē Allahut, i Cili ėshtė Njė dhe
dėshmoj se Muhamedi ėshtė rob dhe i Dėrguar i
Tij. Allahu i Madhėrishėm nė Kuran thotė:
...e mos e hidhni veten nė rrezik dhe bėni
mirė, se me tė vėrtetė Allahu i do bamirėsit.
(El-Bekare (2), ajeti 195)
Synimet e ligjėratės
Tė nderuar xhematlinj:
Ligjėrata jonė, Dėmet e Drogės, ka pėr synim
qė xhematit tonė shqiptar kudo qė gjendet ti
ofrojė njohuri kuranore mbi vlerėn qė Allahu
xh.sh. i ka kushtuar qenies njerėzore, duke e
kėshilluar atė qė tė qėndrojė sa mė larg
dukurive shkatėrruese, nė mesin e tė cilave
futet edhe droga dhe dėmet e saj.
Me anė tė kėsaj ligjėrate synojmė tu mėsojmė
vėllezėrve tanė se shejtani i mallkuar punon pa
ndėrprerė nė kėtė drejtim duke ia zbukuruar
njeriut mėkatin dhe mė pas e bėn atė tė
zhgėnjehet, por kjo nuk do ti bėjė dobi aspak.
Synim tjetėr ėshtė edhe njohja e urtėsisė sė
ndalimit tė drogės dhe tė llojeve tė tjera tė
narkotikėve, duke u munduar qė gjatė shtjellimit
dhe studimit tė kėtij fenomeni vdekjeprurės tė
pėrmendim disa pika.
Ligjėrata nė fjalė ka pėr synim qė nė pika tė
shkurtra tė pėrmbledhė dėmet qė shkakton
konsumimi i drogės dhe gjetjen e formave efikase
pėr parandalimin e rinisė nga kjo dukuri e
shėmtuar dhe largimin nga kjo humnerė qė ka
kapluar rininė islame pėrgjithėsisht dhe
shqiptarėt veēanėrisht.
Tė nderuar xhematlinj, feja islame i ka kushtuar
njė rėndėsi tė madhe pastėrtisė sė jashtme dhe
tė brendshme tė njeriut. Kėtu hyn edhe largimi
nga rrugėt e ndyra, siē janė droga alkooli,
prostitucioni. Nė kėtė ditė tė madhe xhumaje
kemi rastin tju prezantojmė njė temė qė hyn nė
grupin e temave aktuale: dėmet qė sjell droga.
Gjatė kėsaj ligjėrate do tė orvatemi qė nė
mėnyrė koncize tė shpalosim disa nga dėmet e
kėsaj dukurie vdekjeprurėse qė po rrėmben tė
rinjtė tanė. Droga ėshtė njė fenomen i pandashėm
i cili ka tronditur mbarė vendet me mė
perspektivė. Me nocionin drogė nėnkuptojmė tė
gjitha substancat qė veprojnė nė sistemin nervor
tė qelizave tė njeriut dhe tjetėrsojnė sjelljen
e tij, i hapin rrugė fenomenit tė jotolerancės
dhe mė pas shkaktojnė varėsi fizike dhe psikike.
Sot nė botė, qoftė ajo islame apo joislame,
punohet pandėrprerė nė kėtė drejtim, nė mėnyrė
qė ti jepet fund marrjes sė tė gjitha llojeve
tė drogave.
Vėllezėr besimtarė!
Droga ėshtė njė dukuri jashtėzakonisht e
rrezikshme, e cila e shkatėrron shėndetin e
njeriut pa mėshirė, prandaj prej nesh kėrkohet
qė kėsaj dukurie tė shėmtuar ti themi stop dhe
njėherė e pėrgjithmonė ta mbajmė shoqėrinė tė
larguar dhe tė distancuar nga tė gjitha rrugėt
qė shpijnė deri te porti i saj pa kthim. Shumė
vende tė botės i japin rėndėsi tė madhe
informimit tė duhur e me kohė tė popullatės sė
tyre duke raportuar pėr veprimin e rrezikshėm tė
konsumuesve tė drogės. Gjithashtu rėndėsi tė
veēantė i kushtojnė edhe gjetjes sė ilaēeve
shėruese apo metodave pėr shėrimin dhe mjekimin
e narkomanėve, nė mėnyrė qė ata ti shmangen
drogės dhe tė mos bėhen tė varur nga llojet e
ndryshme tė saj.
Ėshtė me rėndėsi tju tregojmė, tė nderuar
xhematlinj, se droga apo dėmet qė sjell ajo nė
shumicėn e rasteve janė dukuri tė vėshtira pėr
tu kuptuar dhe si tė tilla, nėse nuk marrim
masa nė fillim tė infektimit tė pacientit,
vėshtirė ėshtė tė zgjidhet ky problem dhe
njėherazi ėshtė e rrezikshme dhe me karakter
epidemiologjik, pasi e shkatėrron shumė
shėndetin e tė rinjve tanė kosovarė nė kohėn mė
tė mirė tė jetės sė tyre.
Tė nderuar vėllezėr besimtarė!
Keni menduar ndonjėherė se si do tė reagonit
nėse njė gjė e tillė do tė lulėzonte nė rrethin
ku jeton? Keni menduar ndonjėherė se si do tė
reagonit nėse njė i afėrm i juaji- djalė, vėlla,
motėr apo shok - tė ishte konsumues i drogės?
Keni menduar ndonjėherė se si do tė reagonit
nėse ju personalisht do tju vinte dėshira pėr
ta provuar njė gjė tė tillė? Pėr tė gjitha kėto
dhe pyetje tė tjera tė cilat tashmė sillen nė
mendjet e njerėzve, ata duhet ta dinė se nėse
sot nuk ėshtė prekur dikush nga tė afėrmit e
tyre, atėherė le tė presin, se nesėr do ti vijė
radha edhe atyre. Po, kėshtu do tė ndodhė nėse
tė gjithė ne heshtim dhe nuk marrim ndonjė masė
parandaluese ndaj kėtij fenomeni vdekjeprurės.
Nuk ka dyshim se konsumuesit e drogės nė fillim
ndiejnė njė kėnaqėsi shpirtėrore. Nė fakt, duke
mos gjetur shprehje tjetėr pėr ta pėrkufizuar,
tė rinjtė kėtė ndjenjė e quajnė si njė lloj
kėnaqėsie. Por e vėrteta qėndron krejt ndryshe,
pėr arsye se rrugėt e kėqija nuk posedojnė norma,
ato janė tė kėqija dhe ēfarėdo norme qė tė
pėrdorėsh prapėseprapė janė norma pėr aplikimin
e rrugės sė keqe. Nė vazhdim do tė cekim disa
simptoma tė cilat shfaqen te fėmija apo i riu nė
rast konsumimi tė drogės.
1. Konsumuesi ndryshon sjelljet e tij
Nėse vėrejmė se:
-fėmija ka filluar tė pėrdorė fjalor tė ndyrė
apo nė shtėpi kthehet nė orėt e vona tė natės;
-morali i tij dita-ditės vjen duke u prishur;
-nata pėr tė bėhet ditė e dita natė;
-shoqėrohet me njerėz tė shkujdesur;
-nuk interesohet pėr pamjen e tij dhe mė tutje
kėrkon para tė shumta, atėherė kjo dėshmon se ai
tashmė ėshtė infektuar nga virusi i drogės.
2. Konsumuesi i drogės nuk respekton prindėrit
Studime tė shumta kanė vėrtetuar se si shkak i
mosrespektimit tė prindėrve ėshtė edhe konsumimi
i drogės. Fėmija nuk ka mundėsi qė gjatė kėsaj
periudhe ti vėrejė dallimet nė veten e tij, por
familjarėt kėtė ndryshim mund ta hetojnė qė nė
ditėt e para dhe prej tyre kėrkohet qė menjėherė
tė ndėrhyjnė nė spital dhe mė pas tė punojnė me
fėmijėn.
3. Guximi i tepruar i konsumuesit tė drogės
Konsumuesi i drogės si synim tė parė dhe tė
fundit ka kėnaqėsinė e tij shpirtėrore,
respektivisht blerjen e dozės, e cila e dėmton
rėndė shėndetin e tij dhe e ēon atė buzė
greminės. Kjo pikė ėshtė nga mė tė rrezikshmet
dhe po qe se nuk jemi tė vetėdijshėm, atėherė
pėrdoruesit do tė vdesin pėr arsye se shumica
marrin doza tė tepėrta dhe si rrjedhojė i gjen
vdekja.
Dėmet e drogės
Nuk duhet harruar se mėkatet sjellin shumė tė
kėqija si pėr individin edhe pėr shoqėrinė. Kur
them mėkate kam pėr qėllim mėkatet e mėdha,
ngase pėrdorimi dhe konsumimi i drogės bėn pjesė
nė grupin e mėkateve tė mėdha. Droga si fenomen
shkatėrrues me vete sjell dėme tė mėdha dhe
fatale:
Fillimisht ajo njeriun e largon nga dini (feja)
e tij. Pra personi qė gjendet nė kėtė rrugė nuk
mundet qė nė tė njėjtėn kohė edhe tė bėjė mirė
edhe keq, ngase e keqja dhe e mira nuk mund tė
bashkohen, veēanėrisht kur kemi tė bėjmė me
dukuri tė shėmtuar si droga.
E nxit atė edhe nė mėkate tė tjera, siē ėshtė
vjedhja, amoraliteti, vrasja e njerėzve pa faj.
Ērregullime tė ritmit tė zemrės, dhembje
kardiake, rritje e shtypjes sė gjakut,
pamjaftueshmėria respiratore, dhembje koke,
dhembje barku, ndjenja e tė vjellit, ulja e
imunitetit tė organizmit, impotencė te meshkujt,
sterilitet te femrat.
Vetėvrasje: Sot nė botė nga vetėvrasja vdesin
mė shumė njerėz sesa nga luftėrat, rreth njė
milion nė vit. Sipas Organizatės Botėrore tė
Shėndetėsisė, nė ēdo 40 sekonda diku nė botė
dikush bėn vetėvrasje; nė ēdo njėzet minuta
ndodh nga njė vetėvrasje nė SHBA; nė ēdo tre
minuta ndodh njė vetėvrasje nė mesin e femrave
nė Kinė; nė Shqipėri raportohen 1500 vetėvrasje
nė vit. Tė dhėnat statistikore nga Shėrbimi
Policor pėr vetėvrasjet nė Kosovė tregojnė se nė
vitin 2000 kanė ndodhur 33 vetėvrasje, 59 nė
vitin 2001, 48 nė vitin 2002, 67 nė vitin 2003,
63 nė vitin 2004, 53 nė vitin 2005, 33 nė vitin
2006, ndėrsa pėr tetė muajt e pare tė vitit 2007
kanė ndodhur gjithsej 33 vetėvrasje.
Narkomanėt janė persona tė pasigurt dhe kanė
humor jostabil. Ata ndihen mirė vetėm gjatė
konsumimit tė drogės, ndėrsa kur mbeten pa drogė
shohim se ata shkaktojnė probleme dhe rrėmujė
duke thyer dhe shkatėrruar gjėra nė shtėpi. Nė
shumicėn e rasteve ata rrahin edhe anėtarėt e
familjes duke mos qenė nė dijeni pėr veprimet e
tyre.
Droga shkakton dėme tė mėdha edhe nė aspekte
tė tjera tė jetės sė tyre, veēanėrisht kur ky
fenomen merr pėrmasa. Pra, pėrdoruesit dhe
konsumuesit e drogės janė njerėz me pasoja
psikike dhe si rrjedhojė ata i gjejmė edhe nė
raste vjedhjeje, prostitucioni, kriminaliteti.
Me njė fjalė, dėmet qė sjell ky fenomen
shkatėrrues e shkatėrrojnė konsumuesin nė tė
gjitha format.
Varfėri: Konsumuesit e drogės zakonisht
pėrfundojnė nė rrugė. Pasi humbin tė gjitha
shpresat se familja nuk ėshtė nė gjendje ti
ndihmojė pėr blerjen e dozės, ata fillojnė tė
shesin ēdo gjė me vlerė vetėm pėr tė fituar ca
tė holla pėr blerjen e dozės sė tyre; duke
vepruar nė kėtė mėnyrė ata shkatėrrojnė
ekonominė familjare.
Si ti ndalojmė tė rinjtė nga ky fenomen
shkatėrrues dhe vdekjeprurės?
Tė nderuar xhematlinj!
Allahu i Plotfuqishėm nė shumė ajete kuranore jo
qė porosit tė largohemi nga droga apo llojet e
saj, por na porosit qė tė qėndrojmė larg ēdo
rruge tė tillė. Duke parė se tė droguarit janė
jetėshkurtėr, pikėllohesh kur sheh se tė rinjtė
nuk i kthehen rrugės sė Allahut, nė tė cilėn do
tė gjejnė mbėshtetjen dhe shpresat pėr tė jetuar.
Allahu xh.sh. thotė: ...e mos e hidhni veten nė
rrezik dhe bėni mirė, se me tė vėrtetė Allahu i
do bamirėsit. (El-Bekare (2), ajeti 195)
Pa dyshim se droga ėshtė nga fenomenet mė tė
rrezikshme, prandaj gjendja e kėtyre tė rinjve
mund tė ndryshojė nga rrėnjėt vetėm atėherė kur
tė jemi tė qartė dhe tė bindur pėr detyrat tona
ndaj fėmijėve dhe duke zbatuar metodat vijuese,
tė cilat pa mėdyshje i ndihmojnė tė rinjtė tė
largohen nga kjo rrugė e shtrembėruar:
1. Ti vėzhgojmė fėmijėt dhe tė rinjtė se me kė
po shoqėrohen, me njė fjalė ti ndalojmė nga
shoqėria e keqe.
2. Tu ofrojmė atyre edukatė fetare islame, tu
shpjegojmė moralin dhe ndikimin e tij nė shoqėri,
tu mėsojmė vlerat dhe dhuntitė qė Allahu i
Gjithėmėshirshėm na ka dhuruar, e nė veēanti
mendjen dhe intelektin.
3. Tė punojmė me tė rinjtė vazhdimisht derisa tė
arrijnė moshėn e pjekurisė, pasi kjo
konsiderohet faza dhe periudha mė e nxehtė, kur
i riu mund tė mashtrohet shumė lehtė.
4. Parandalimi i tėrėsishėm dhe mėnyra e vetme
pėr tu larguar nga dukuritė e shėmtuara ėshtė
mbėshtetja tek Allahu xh.sh. dhe respektimi i
urdhrave dhe i obligimeve fetare nė veēanti.
Kėtu duhet cekur se masa mė efikase nė kėtė
drejtim ėshtė pikėrisht edukata fetare, sepse i
riu i cili edukohet nė kėtė frymė assesi nuk do
tė lejojė tė bjerė nė aso grackash tė rrezikshme
tė cilat rrezikojnė jetėn e tij.
5. Edukata familjare: Familja e zgjeruar do tė
ndihmonte nė ruajtjen e rinisė nė binarė tė
drejtė. Shkolla si njė vatėr e dijes duhet tė
shfrytėzohet me tė gjitha mundėsitė pėr
mbrojtjen e rinisė nga dukuritė negative. Pra,
tė gjithė duhet tė jemi kontribuues tė ruajtjes
sė rinisė, pasi ata janė drejtues tė sė nesėrmes.
6. Ndėrtimi i programeve arsimore pėr kėtė
qėllim dhe prindėrit duhet tė informohen
thellėsisht, ta kuptojnė problemin dhe tua
komunikojnė fėmijėve. Nė vendin tonė ende nuk
ėshtė thyer akulli qė raportet prind-fėmijė tė
jenė ashtu siē porosit Allahu dhe i Dėrguari i
Tij, Muhamedi alejhi selam, me njė fjalė fėmijėt
nuk ndihen tė lirė qė problemet e tyre ti
ndajnė me prindėrit si rezultat i frikės dhe i
mentalitetit naiv dominues tė kosovarėve.
7. Nga ēdo prind, mėsues, edukator, polic
kėrkohet qė ti kurojė pėrdoruesit e drogės duke
e shikuar problemin nė njė dritė realiste
bashkėkohore.
Nė fund, lusim Allahun e Madhėrishėm qė tė na
ruajė nga ēdo rrugė e keqe dhe tė na bėjė prej
grupit tė mirė tė njerėzve, tė cilėt do tė
shpėrblehen me xhenetet e Tij tė larta! Amin!
Mr. Feim Dragusha
20.6.2008
|