Pėrgjigja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Ndoshta, nė pamje tė parė, kjo pyetje mund tė kuptohet si jo serioze apo edhe provokative, por duke i pasur parasysh rrethanat nė tė cilat jetojmė nė kohėn tonė, pastaj pothuajse ėshtė bėrė normale qė tė rinjtė tė kalojnė apo tė kenė marrėdhėnie me tė rinjtė e gjinisė tjetėr, pra tė kenė "lidhje serioze".

Me "lidhje serioze" nėnkuptojnė qė dy tė rinj (mashkull dhe femėr) tė kalojnė kohė sė bashku, tė dėfrehen, zbaviten me forma tė ndryshme dhe nuk nėnkupton detyrimisht se ata tė kenė marrėdhėnie seksuale, por kjo varet nga disa rrethana, si koha e zgjatjes sė kėtyre lidhjeve, personaliteti i kėtyre dy tė rinjve, si e kuptojnė ata natyrėn e lidhjes ndėrmjet tyre, pastaj edhe niveli i moralit qė kanė trashėguar nga familjet, etj.

Ajo qė na shtynė edhe mė shumė tė flasim rreth kėtyre lidhjeve ėshtė edhe njė fenomen i ri qė tashmė ka filluar tė njihet edhe nė Kosovė pasi nė Shqipėri ajo njihet mė herėt. Fjala ėshtė pėr njė formė tė shoqėrimit dhe jetesės sė dy tė rinjve (partnerėve) ku jetojnė sė bashku, nė banesė, por nuk bėjnė kurorė dhe kuptohet janė mė tė lirė nė disa pėrgjegjėsi ndaj njėri-tjetrit. Kjo formė e jetesės njihet si "bashkėjetesė".

Nė kėtė rast ne do tė flasim rreth asaj se si Islami e trajton martesėn dhe tė sqarojmė se format e tilla tė lidhjeve, nuk janė nė pajtim me dispozitat islame dhe janė tė dėmshme pėr shoqėrinė.

Por, fillimisht, dėshirojmė tė cekim se ideja e bashkėjetesės ndėrmjet dy partnerėve rrjedh nga ato shoqėri qė e konsiderojnė martesėn si diēka tė pakthyeshme dhe e konsiderojnė tė pamundur shkurorėzimin. Kjo esencė ėshtė nė fenė krishtere. Tė krishterėt kur njė burrė lidhė kurorė me njė grua, atėherė ajo martesė nėnkupton pėrjetėsi dhe atyre nė asnjė mėnyrė nuk u lejohet tė ndahen, prandaj edhe betohen para priftit, gjatė aktit tė martesės, se do te jenė sė bashku deri nė vdekje.

 Kurse Islami, ashtu si kemi sqaruar nė njėrėn nga pyetjet e kaluara rreth divorcit, e lejon atė, por e konsideron akt tė fundit pėr zgjidhjen e mospajtimeve qė krijohen ndėrmjet burrit dhe gruas, derisa format e tjera dėshmohen si tė paafta nė zgjedhjen e tyre.

Prandaj nė shoqėritė perėndimore shumė nga njerėzit preferojnė kėtė formė tė jetesės duke i ikur pėrgjegjėsisė detyrimeve me tė cilat obligohet nė bazė tė fesė.

Pra, fillimisht botėkuptimi I krishterė i martesės ėshtė njėri nga iniciuesit e kėsaj forme tė jetesės ndėrmjet dy partnerėve. Pastaj numėrohen edhe njė grumbull i "pėrparėsive" sipas  atyre qė zgjedhin kėtė formė tė jetesės qė janė shtytėse dhe nxitėse pėr ta, si: eksperienca, apo njohja e njėri-tjetrit sa mė mirė para marrjes sė hapit tė martesės (qė do tė thotė ta provojnė ata dy se a janė pėr njėri-tjetrin apo jo), liria e ndėrsjellėt ndėrmjet dy partnerėve, detyrimet dhe pėrgjegjėsit janė mė tė pakta, nėse vjen deri te mospajtimi dhe padurimi i njėri-tjetrit mė lehtė vjen deri te ndarja, etj.

Kėto janė nė pėrgjithėsi arsyetimet e atyre qė preferojnė bashkėjetesėn, kurse nė aspektin Islam, kjo formė e jetesės nuk ėshtė e pranuar dhe ēdo formė e lidhjes ndėrmjet mashkullit dhe femrės sė huaj, jashtė kurorės, ėshtė e ndaluar.

Nė Islam martesa konsiderohet si njė institucion i shenjtė. Allahu i Madhėruar ne Kuran i urdhėron muslimanėt tė martohen: "Dhe martoni tė pamartuarat (tė pamartuarit)ā€¦." (Kuran, 24:32)

Dėshira e Allahut ka qenė pėr njeriun qė bashkimi ndėrmjet mashkullit dhe femrės mos tė jetė pa kurrfarė rregulli dhe dispozite ashtu siē ėshtė te krijesat tjera. Dhe t`i lejojė ai vetės sė tij t`i paraprijė epshi nė realizimin e kėtij qėllimi. Mirėpo urtia e Allahut ishte qė t`u vendosė atyre ligje, dispozita dhe norma nė realizimin e kėtij qėllimit dhe nė tė njėjtėn kohė edhe ruajtja e nderit, fisnikėrisė dhe krenarisė sė tij.

Prandaj e bėri lidhjen ndėrmjet burrit dhe gruas lidhje tė shenjtė, fisnike, e ndėrtuar nė dashuri dhe pėlqim nga tė dy palėt qė me kėtė deklarohen tė dy nė aktin e martesės nė prezencėn e dėshmitarėve.  

Akti i martesės nėnkupton qė secili nga tė dy ėshtė bėrė i tjetrit dhe janė pajtuar se do tė vazhdojnė jetėn nė bashkėsi. Me kėtė epshi i njeriut vendoset nė binarėt e shėndosha. Ruhen pasardhėsit nga pėrzierja. Mbrohet dinjiteti i gruas pėr tė mos qenė e shpėrdorur nga ēdokush, familjes i vendosen baza tė shėndosha e ndėrtuar me ndjenjat mėshirore tė prindėrve.

Prandaj themi se Islami e konsideron martesėn si formė tė vetme tė lidhjes ndėrmjet burrit dhe gruas, nė tė kundėrtėn ēdo formė tjetėr ėshtė e dėmshme pėr shoqėrinė dhe pasardhėsit.

Dobia themelore e martesės mund tė pėrmblidhet nė pikėn se Allahu i Lartėsuar nė natyrėn e njeriut krijoi instiktin seksual dhe ai duhet tė ketė partner pėr tė kėnaqur nevojat e veta seksuale nė njė ambient tė qetė dhe tė sigurtė.

Islami nuk asgjėson kėtė nevojė prandaj edhe e refuzon murgėrinė dhe heqjen dorė nga marrėdhėniet seksuale, mirėpo nė anėn tjetėr ndalon edhe tė kundėrtėn qė ajo tė trajtohet nė formė tė shfrenuar dhe tė pakontrolluar, por tė vendoset nė binarė tė qarta dhe tė shėndosha. Martesa ėshtė forma e vetme qė arrihet kjo, pasi me kėtė bashkim kuptohet serioziteti i kėrkuar, pėrgjegjėsia, qetėsia dhe mos dėmtimi i askujt, pasi qė edhe nėse vjen deri te ndarja e dy partnerėve ajo bėhet qartė duke marrė secili atė qė i takon dhe pėr tė cilėn ka tė drejtė.

Kurse tė ashtuquajturat "lidhje serioze", "bashkėjetesė" apo forma tė tjera me tė cilat njė mashkull dhe femėr kalojnė kohė apo periudha tė caktuara tė rinisė me preteksin e dėfrimit, zbavitjes, nė vete pėrmbajnė dėme tė shumta, ndėr to pėrmendim:

1. Imoraliteti; kjo formė e lidhjeve thėrret nė imoralitet (zina, prostitucion), pasi lehtėson afrimin e dy ēifteve, kryerjen e marrėdhėnieve intime pa ndonjė kriter.

2. Pėrhapja e prostitucionit; pasi kėto forma tė lidhjeve te disa mund tė jenė tė pa suksesshme dhe personi kėrkon fatin nė ndonjė lidhje tjetėr dhe kėshtu me radhė duke kėrkuar te vajza krijohet opinioni i thjeshtėsimit tė marrėdhėnieve seksuale dhe kjo ēon nė pėrhapjen e prostitucionit.

3. Shkatėrrimi apo vonimi i krijimit tė familjes. Martesa ėshtė segmenti kryesor i familjes, burri dhe gruaja janė themeluesit kryesor tė saj. Nėse aplikohen format tė tjera tė lidhjeve, kjo na dėrgon nė shkatėrrimin e familjes.

4. Ngecja e reproduktimit. Pėrmes martesės zgjatė jetėn gjinia njerėzore. Fėmijėt janė fryt i martesės dhe faktor i rėndėsishėm nė pėrforcimin e themeleve familjare si dhe janė burim i vėrtetė i gėzimit tė prindėrve tė tyre. Nė format tjera kjo asgjėsohet.

5. Pėrzierja e pasardhėsve. Me anė tė martesės bėhet ruajtja e pasardhėsve nga humbja e pėrzierja, pastaj me anė tė martesės ngrihen marrėdhėnie miqėsore tė reja.

6. Marrėdhėniet seksuale nė kėtė formė tė pakontrolluar dėrgojnė nė pėrhapjen e sėmundjeve seksuale.

Nė fund i kėshillojmė tė rinjtė tė kenė kujdes se ēfarė po thithin nga kulturat dhe shoqėritė e tjera, pasi ajo qė po u serviret atyre ėshtė nė formė shumė tėrheqėse dhe nė pajtueshmėri me moshėn, nevojat dhe kėrkesat e tyre.

Lusim Allahun e Lartėsuar tė na mbroj nga gjėrat qė janė tė dėmshme pėr ne pa marrė parasysh i kuptojmė apo jo nė rrezikun e tyre. Amin!

Alaudin Abazi