Pyetja:
Allahu ju shpėrbleftė pėr punėn qė po bėn redaksia juaj!
Pyetja ime ėshtė kjo: A ėshtė e lejuar tė shkohet nė
botėn e jashtme siē kanė emigruar shumica e shqiptarėve
pėr arsye tė kushteve financiare? D.m.th., a lejohet tė
shkohet pėr tė jetuar p.sh. nė Zvicėr, nė Gjermani, nė
Amerikė pėr shkak tė kushteve materiale?
Selam alejkum!
Pėrgjigja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė
Ditėn e Gjykimit.
Problematika pėr tė cilin pyesni ėshtė mjaft e pėrhapur
nė kohėn tonė, pastaj edhe nė vetvete pėrmban shumė pika
dhe dallime nė atė se pėr ēfarė shkaqesh ose qėllimesh
bėhet shkuarja nė kėto vende. Por ne, me lejen e Allahut,
do tė mundohemi tė japim njė qėndrim duke pasur parasysh
nė njėrėn anė kėndvėshtrimin Islam dhe thėniet e
dijetarėve bashkėkohorė, tė cilėt kanė folur rreth kėsaj
problematike, dhe nė anėn tjetėr realitetin dhe
rrethanat e vendit tonė.
Sė pari: Udhėtimi nė vendet e Perėndimit me qėllim tė
fitimit material ėshtė i lejuar, posaēėrisht gjatė
kushteve tė skamjes dhe pamundėsisė sė gjetjes sė punės
nga njeriu nė vendin e tij. Pastaj lejohet kjo edhe pėr
shkak tė problemeve ose pėrndjekjeve me tė cilat mund tė
ballafaqohet njeriu nė vendin e tij (sikurse ishte rasti
nė Kosovė para luftės) dhe arsye tė tjera. Por nėse
udhėtojmė nėpėr kėto vende, duhet tė kemi kujdes qė ta
ruajmė veten nga haramet dhe ndalesat me tė cilat mund
tė ballafaqohemi atje, pasi njeriu kur ėshtė nė ndonjė
vend tė huaj, ku nuk ėshtė i pėrcjellė nga tė tjerėt nė
sjelljet qė manifeston, ėshtė mė e mundur qė t`i
tejkalojė kufijtė e Allahut tė Lartėsuar. Dijetari
bashkėkohor Muhamed Salih Uthejmin, Allahu e mėshiroftė,
kur ėshtė pyetur pėr udhėtimin nė vendet e Perėndimit,
ka thėnė se ėshtė e lejuar kjo nė raste tė
domosdoshmėrisė, si pėr shkak tė shėrimit nga ndonjė
sėmundje ose pėr shkak tė studimit atje, por kushtėzon
qė ky person tė ketė dituri tė mjaftueshme qė tė ruhet
nga haramet dhe tė ketė mundėsi ta ndalojė veten nga
epshet dhe joshjet, tė cilat janė tė pranishme nė kėto
vende.
Sė dyti: Pėr sa i pėrket shpėrnguljes sė tėrėsishme nė
kėto vende dhe braktisjes sė vendit tė tij, pėr kėtė
duhet tė jemi rigorozė nė moslejimin e tij. Kjo pėr
shkak se nuk ka tė bėjė vetėm me personin i cili
shpėrngulet atje, por ka tė bėjė me ardhmėrinė e
familjes sė tij, me fėmijėt, tė cilėt do tė asimilohen
dhe do tė harrojnė kulturėn, gjuhėn, traditėn dhe nė
radhė tė parė edhe fenė e tyre. Nėse kjo nuk ndodh me
fėmijėt e tyre, ajo patjetėr do tė ndodhė me fėmijėt e
fėmijėve. Besimtari siē ėshtė pėrgjegjės pėr veten e
tij, ashtu do tė pėrgjigjet edhe pėr familjen dhe
pasardhėsit e tij. Allahu i Lartėsuar thotė: "O ju qė
besuat, ruajeni veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri,
lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt." (Tahrim,
6)
Ndoshta dikush do tė thoshte se gjendja e familjeve edhe
nė vendin tonė nuk ėshtė mė e mirė, ose ka edhe nga ato
familje qė, edhe pse janė nė kėto vende tė huaja, prapė
janė praktikues tė pėrkushtuar tė fesė. Kjo ėshtė e
vėrtetė, por mundėsia e devijimit dhe e lėnies sė fesė
nė ato mjedise ėshtė mė shumė e mundur sesa nė vendin
tonė, pasi te ne me gjithė kėto tė kėqija dhe devijime,
tė cilat janė tė pranishme, prapėseprapė pothuajse nė
ēdo qytet kemi me dhjetėra xhami ku thirret ezani,
mėsohet Islami, mbahen ligjėrata. Me njė fjalė, ka
organizime fetare, tė cilat, edhe pse nuk janė aq tė
kėnaqshme, janė tė pranishme. Nė anėn tjetėr, realiteti
i atyre familjeve qė janė atje, edhe pse tani pėr tani
nuk ėshtė aq shumė e vėrejtur, ėshtė se rrallė nga
fėmijėt qė kanė lindur atje mund tė flasin gjuhėn e
nėnės, e tė mos themi se nuk dinė nga gjėrat esenciale
tė fesė. Kurse ajo se kemi familje qė, edhe pse janė nė
kėto vende, prapėseprapė kanė arritur t`u pėrmbahen
mėsimeve islame, ose edhe i janė rikthyer edhe mė mirė
fesė, themi se kjo ėshtė kėshtu, por ėshtė shumė e
rrallė, posaēėrisht nėse krahasohet me numrin e madh tė
familjeve qė janė atje.
Pastaj, nėse kėsaj i shtohet edhe ajo se shumė nga tė
rinjtė qė kanė shkuar atje janė martuar me gra tė atyre
vendeve dhe tani kanė fėmijė me to, ata tė gjithė janė
pėrgjegjės pėr ardhmėrinė e fėmijėve tė tyre dhe ata do
tė japin llogari pėr ta.
Ka mjaft pėr t'u thėnė rreth kėsaj, por pa u zgjeruar mė
shumė themi se nuk ėshtė e lejuar qė besimtari, i cili
ia do tė mirėn vetes dhe pasardhėsve tė tij, tė vendosė
tė jetojė pėrgjithmonė nė kėto vende, pasi me kėtė ai,
edhe pse mendon se ia ka siguruar familjes mirėqenien
dhe kushtet e jetesės, ai nuk i ka siguruar asaj kushte
qė ta ruajnė fenė e tyre. Allahu e di mė sė miri!
Alaudin
Abazi
27.04.2007
|