Pyetja:

Allahu nė Kuran thotė se (Kurani) ėshtė i shkruar nė gjuhėn e pastėr arabe po nė Kuran ka shumė fjalė qė janė nga gjuha aramaike, hebraike, siriane, greke etj.


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Problematika pėr tė cilėn pyesni ju shtjellohet nė lėmin e Usuli Fikhut dhe nė atė tė shkencave tė Kuranit (Ulumul Kuran). Ulematė tanė tė nderuar kanė sqarime nė lidhje me kėtė ēėshtje dhe ne do t`u pėrcjellim qėndrimet e tyre.
Pikėsėpari ka konsensus te dijetarėt islamė se nė Kuran nuk ka togfjalėsh dhe shprehje tė pėrbėra nga fjalė tė huaja dhe qė kjo thurje tė japė njė kuptim tė caktuar.
Gjithashtu ata kanė konsensus se nė Kuran ka emra tė pėrveēėm tė huaj, sikurse: Nuh, Israil, Xhibril, Lut, etj.
Ndėrsa mospajtimi ėshtė evident nė fjalė tė veēanta tė huaja se a ka nė Kuran apo jo.

Mendimi i parė:
Shumica e dijetarėve janė tė mendimit se nė gjuhėn arabe nuk ka fjalė tė huaja dhe nga ata qė e kanė mbrojtur kėtė qėndrim janė Imam Shafiu dhe Taberiu, pastaj Ebu Ubejde, Ibėn Farisi, shumica e gjuhėtarėve dhe Zerkeshiu nė librin “El Burhan Fi Ulumumil Kuran”.
Ndėr argumentet tė cilat i pėrmendin kėta dijetarė zgjedhim kėto ajete:

- “E edhe ai (Kurani) ėshtė shpallje (zbritje) e Zotit tė botėve. Atė e solli shpirti besnik (Xhibrili). (E solli) Nė zemrėn tėnde, pėr tė qenė ti prej atyre qė tėrheqin vėrejtjen (Pejgamber). (Tė shpallėm) Me gjuhė tė qartė arabe.” (Shuara, 192-195)
- “Dhe ashtu, Ne e shpallėn atė (Kuranin) kushtetutė nė arabishte.” (Err-Rrad, 37)
- “Prandaj, Ne tė shpallėm ty Kuranin arabisht.” (Shura, 7)
- “Sikur Ne ta bėnim Kuranin nė gjuhė tė huaj, ata do tė thoshin: “Pėrse nuk janė ajetet e tij tė kuptueshme (tė shkoqitura), a ėshtė ai (Kurani) nė gjuhė tė huaj, kurse ai (Pejgamberi) ėshtė arab?” (Fussilet, 44)

Mendimi i dytė:
Nė mendimin se nė Kuran ka fjalė tė huaja kanė anuar njė grup dijetarėsh. Ndėr ta ishte mufesiri Ibėn Atije, disa fukaha dhe kėtė e pėrzgjedh mufesiri Xhelaludin Sujuti nė librin “El Itkan FI Ulumil Kuran”.
Ndėr argumentet e tyre ishte ajo se nė fakt ekzistojnė disa fjalė nė Kuran qė nuk janė tė arabishtes, sikurse: “Istebrek”, “Ebarik”, “Sundus”, etj. Pastaj ata kanė thėnė se Muhamedi (lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė) ishte i dėrguar pėr tėrė njerėzimin dhe pėr tėrė popujt, prandaj nuk ka diēka tė keqe qė nė Kuran tė gjenden fjalė edhe tė gjuhėve tė tjera, madje kjo e vėrteton mrekullinė e kėtij libri tė shenjtė.

Mendimi tretė:
Disa nga dijetarėt tė cilėt kanė folur pėr kėtė problematikė janė munduar tė pėrafrojnė kėto dy qėndrime dhe kanė thėnė se fjalėt e huaja qė janė pėrmendur nė Kuran janė fjalė tė pėrdorshme edhe nė gjuhėn arabe, edhe pse mund tė kenė esencėn nga ndonjė gjuhė tjetėr.

Mendimi i fundit ėshtė shumė i arsyeshėm, pasi gjuha me tė cilėn Allahu i Lartėsuar ia komunikoi shpalljen Muhamedit salallahu alejhi ue selem ishte njė gjuhė e kuptueshme pėr arabėt dhe nė tė nuk kishte fjalė tė panjohura pėr ta. Kėshtu qė edhe nėse thuhet se nė Kuran ekzistojnė fjalė qė nė esencė nuk rrjedhin prej arabishtes, ato fjalė dhe shprehje qė u huazuan nga popujt me tė cilėt arabėt pėrziheshin pėr qėllime tregtie e gjėra tė tjera, ato fjalė u gjendėn tek arabėt shumė kohė para ardhjes sė Muhamedit salallahu alejhi ue selem. Me fjalė tė tjera, ato shprehje ishin pėrdorur tek arabėt shumė herėt dhe ishin tė arabizuara kur u pėrmendėn nė Kuran dhe tė gjithė ua dinin kuptimin. Prandaj nuk ka kundėrshtim nė mes kėsaj dhe fjalės sė Allahu tė Lartėsuar: “Me gjuhė tė qartė arabe.” (Shuara,195) dhe ajetet tė cilat pėrmenden si argumente tė mendimit tė parė, pasi qė tė gjitha ajetet qė zbritėn, ishin tė qarta dhe tė kuptueshme pėr arabėt tė cilėve u zbriti shpallja. Me fjalė tė tjera, nuk kishte ndonjė fjalė qė ishte e panjohur apo e papėrdorur tek arabėt dhe qė ėshtė pėrmendur nė Kuran1.

Nė fund, tė kėsaj dėshirojmė tė sqarojmė edhe atė se ēėshtja se a ka nė Kuran fjalė tė huaja apo jo ishte dhe mbetet njėra nga problematikat me tė preferuara pėr orientalistėt pėr faktin se ata pėrmes pohimit se nė Kuran ka fjalė tė huaja tentojnė tė fusin dyshimin kinse Muhamedi, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, gjatė shkrimit tė Kuranit (pasi orientalistėt jobesimtarė pretendojnė se ai ėshtė pėrpiluesi i Kuranit) ka huazuar mėsime nga besimet fetare qė ishin tė njohura te popujt e atėhershėm, sikurse persianėt, hebrenjtė, etj.
 

Alaudin Abazi
12.9.2008

1 Mė gjerėsisht: “Tefsirul Kurtubi”, vėll.1, f.68; “Rvdetun Nadir”, vėll.1, f.274-276.