Pyetja:

Selam alejkum!
A keni mundėsi tė bėni njė studim paksa mė tė thellė se tė zakonshmit qė bėhen pėr ēėshtjen e auretit tek mashkulli dhe femra. Kam dėgjuar mendime tė ndryshme dhe nuk jam i sigurt se cilin mendim tė marr. Ju lutem na shpjegoni kėtė ēėshtje.


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Ėshtė e pamundur qė tė thellohemi shumė nė kėtė ēėshtje duke i pėrcjellė mendimet e fukahave dhe argumentet e tyre, pasi kemi njė numėr pyetjesh tė papėrgjigjura, megjithėkėtė do tė mundohemi t’i paraqesim problematikat tė cilat shtjellohen nga fukahatė nė lidhje me auretin e femrės dhe tė mashkullit dhe do tė mundohemi pėr secilin problematikė qė t’i japim disa konkluza:

a) Aureti i femrės muslimane para meshkujve tė huaj
b) Aureti i femrės muslimane para femrave tė huaja jobesimtare
c) Aureti i femrės muslimane para femrave muslimane
d) Aureti i femrės para meshkujve qė i ka mahrem
e) Aureti i mashkullit para meshkujve
f) Aureti i mashkullit para grave tė huaja
g) Aureti i bashkėshortėve nė mes tyre


a) Aureti i femrės muslimane para meshkujve tė huaj

Njė pjesė e konsiderueshme e ulemave tė nderuar mbajnė mendimin se trupi i femrės i tėri ėshtė auret para meshkujve tė huaj, pėrveē duarve dhe fytyrės dhe ky ėshtė mendimi tė cilit ne i pėrmbahemi. Ndėrsa njė pjesė tjetėr konsiderojnė se edhe duart e fytyra janė auret pėr femrėn. Kėto dy mendime janė ato me tė cilat japin fetva edhe dijetarėt bashkėkohorė dhe qė tė vlerėsohen kėto mendime nevojitet trajtim i gjatė, prandaj nė pamundėsi tė zgjerimit do tė ndalemi kėtu.

b) Aureti i femrės muslimane para femrave tė huaja jobesimtare

Mendimi i shumicės sė fukahave ėshtė se femra e huaj jobesimtare pėr femrėn muslimane ėshtė sikur mashkulli i huaj, prandaj nuk lejohet qė ajo tė shikojė trupin e femrės muslimane dhe nuk ka tė drejtė qė muslimania tė zbulohet para saj. Pėr kėtė aludon ajeti: “... (thuaju besimtareve) tė mos ua tregojnė bukuritė e tyre askujt pėrveē burrave tė vet, baballarėve tė vet ose baballarėve tė burrave tė vet, djemve tė vet ose djemve tė burrave tė vet, vėllezėrve tė vet ose djemve tė vėllezėrve tė vet, apo djemve tė motrave tė veta, ose grave tė tyre (qė u pėrmendėn)...” (Nur, 31). Nė kėtė ajet pėrjashtohen personat para tė cilėve u lejohet femrave muslimane tė zbulohen, ndėr to janė pėrmendur gratė e muslimanėve dhe ky pėrjashtim nėnkupton se gratė jobesimtare nuk hyjnė nė kėtė lejim. Mirėpo disa nga fukahatė kanė bėrė dallim mes jobesimtareve qė janė nė armiqėsi me muslimanėt dhe mes atyre qė kanė marrėveshje me ta muslimanėt (ehli dhime).

c) Aureti i femrės muslimane para femrave muslimane

Ėshtė njė thėnie e njohur e fukahave se aureti i femrės para femrės ėshtė sikur aureti i mashkullit para mashkullit, (pra nga kėrthiza deri nė gjunjė), mirėpo nga kjo nuk duhet tė kuptohet se femrės muslimane i lejohet t’i ekspozojė pjesėt e trupit tė saj para femrave muslimane, si shpinėn, barkun, gjoksin, etj.
Prandaj mund tė themi se aureti i femrės para femrės ka dy raste:

a) Nė raste tė zakonshme, nė ndenja dhe tubime, femrės muslimane nuk i lejohet t’i duken nga pjesėt e trupit tė saj pėrveē atyre gjėrave qė janė tė natyrshme tė duken si: koka, flokėt, qafa, duart sė bashku me krahėt, kėmbėt sė bashku me kėrcirin. Kurse pjesėt e tjera, si: gjoksi, barku, beli, shpina, kofsha etj., nuk lejohet tė ekspozohen. Prandaj, veshja e fustaneve tė ngushta ose tė shkurtėr, e rrobave qė janė tė tejdukshme ose tė ngushta dhe qė tregojnė formėn e pjesėve tė trupit janė tė ndaluara dhe nuk i lejohet femrės muslimane qė e konsideron vetėn se pason urdhrin e Allahut dhe porositė e Profetit, bekimi dhe paqja qofshin mbi tė, tė veshė rroba tė tilla edhe para grave.

b) Nė raste tė domosdoshme ose tė nevojshme dhe pa qėllim lejohet tė duken edhe disa pjesė tė tjera tė trupit.
Si rast i domosdoshėm mund tė ilustrojmė si rastin e sėmundjes, si shkuarja te gjinekologia ose te ndonjė mjeke tjetėr.
Kurse si rast tė nevojshėm apo pa qėllim mund tė themi nėse femra i jep gji fėmijės nė prezencėn e ndonjė femre, nuk detyrohet ajo qė tė fshihet apo nė rast tė ndėrrimit tė ndonjė rrobe apo nė disa raste tė tjera, si: zbulimi i disa pjesėve tė femrės para motrės sė saj apo ndonjė tė afėrmeje, etj. Nė raste tė tilla, qė ėshtė vėshtirė tė ruhemi, lejohet tė zbulohen disa pjesė tė trupit qė nuk lejohet tė zbulohen nė raste tė zakonshme.

d) Aureti i femrės para meshkujve qė i ka mahrem

Mahrem janė ata burra tė cilėt i ka tė afėrm gruaja dhe nuk lejohet tė martohet me ta (sikurse babai, xhaxhai, daja, vėllai, etj). Dispozita nė kėtė ēėshtje ėshtė e pėrafėrt me dispozitėn e mėparshme. Kėshtu qė femrės muslimane i lejohet qė t`i duken ato pjesė qė janė tė natyrshme tė duken, si: koka, flokėt, qafa, duart sė bashku me krahėt, kėmbėt sė bashku me kėrcirin. Femrės para mahremėve tė saj, nė raste tė zakonshme nuk i lejohet qė t’i ekspozojė pjesėt e tjera, si: gjoksi, barku, beli, shpina, kofsha etj., ndėrsa nė disa situata tė caktuara nėse duken kėto pjesė, nuk ėshtė mėkat.

e) Aureti i mashkullit para meshkujve

Aureti i mashkullit para meshkujve pa marrė parasysh a janė ata tė afėrm apo jo, te hanefitė ėshtė midis kėrthizės dhe gjunjėve (kėrthiza nuk ėshtė auret te hanefitė, ndėrsa gjunjėt po).
Ndėrsa shafitė dhe hanbelitė theksojnė se kėrthiza dhe gjunjėt nuk janė auret, por auret ėshtė ajo qė gjendet nė mes tė kėtyre.
Malikitė nė njėrin mendim theksojnė se gjunjėt janė auret, sikurse hanefitė, dhe nė njė mendim tjetėr thonė se dukja e gjunjėve ėshtė mekruh.
Me njė rast Muhamedi salallahu alejhi ue selem e kishte tė zbuluar njė pjesė tė gjurit para Ebu Bekrit dhe Omerit, ndėrsa kur hyri Othmani ai e mbuloi atė e tha: “Si mos tė turpėrohem nga njė njeri prej tė cilit turpėrohen melaiket?”, si pėrgjigje kur u pyet se pse para Ebu Bekrit dhe Omerit nuk e mbuloi gjurin dhe kur hyri Othmani e bėri kėtė. Nga ky rast kuptojmė se zbulimi i gjurit nuk ka tė njėjtėn rigorozitet sikurse zbulimi i pjesės mė lart, prandaj mė e drejtė ėshtė qė tė mos jemi rigorozė nė konsiderimin e gjurit auret. Allahu e di mė sė miri!


f) Aureti i mashkullit para grave tė huaja

Nė kėtė mesele ka shqyrtime te fukahatė, por e drejta ėshtė se femra ka tė drejtė qė tė shikojė trupin e mashkullit pėrveē pjesės ndėrmjet kėrthizės dhe gjunjėve, por ata kushtėzojnė qė nė kėtė ajo tė jetė e siguruar se nuk shikon me epsh.

g) Aureti i bashkėshortėve nė mes tyre

Ekziston unanimitet se nuk ka ndonjė pjesė e trupit tė gruas qė pėr burrin ėshtė auret (e ka tė ndaluar ta shikojė), gjithashtu e njėjta vlen edhe pėr gruan. Allahu i Lartėsuar thotė: “...dhe ata tė cilėt e ruajnė pjesėt e turpshme. Me pėrjashtim ndaj grave tė veta (qė i kanė nė kurorė).” (Muminun, 5-6)