Pyetja:

Hoxhė i nderuar, pyetjen qė e bėri motra, a bėn tė udhėtohet pa mahrem nga
Prishtina nė Podujevė, me aq sa kam kuptuar unė e lejuat dhe kur nuk ka tė drejtė gruaja
tė ecė pa mahrem, se disa hoxhallarė po thonė se nuk ka me kilometra e t’i lejohet. Unė nuk e kam tė qartė qysh dhe si. Mė tregoni ju lutem sa dhe kur lejohet tė dilet e tė shkojė vetėm gruaja dhe kur po llogaritet udhėtare. Mė fal, por jam shumė e prekur se jam e re nė Islam e burri im nuk mė lejon tė shkoj prej Prizrenit nė Prishtinė vetėm se thotė ėshtė haram e me argumente e nuk po di ēka dhe si tė veproj. Selam alejkum!



Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, mbi shokėt dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Ėshtė e vėrtetė se ka mospajtim te dijetarėt e nderuar nė definimin e rrugės qė merr muslimani, sa duhet tė jetė largėsia qė ai tė llogaritet udhėtar (musafir). Disa kanė pasur si pikėnisje matjen e largėsisė nė kilometra dhe kanė thėnė se nėse muslimani merr rrugė mė tė gjatė se 80 kilometra, ai konsiderohet udhėtar dhe lejohet ta shkurtojė namazin, ta prishė agjėrimin, tė lirohet nga prezantimi pėr faljen e namazit tė xhumasė dhe disa lehtėsime tė tjera qė janė tė posaēme pėr udhėtarin. Kėtė lloj udhėtimi nuk lejohet qė gruaja ta bėjė pa mahrem.
Pėrcaktimi i largėsisė nė 80 kilometra ėshtė mendim i shumicės sė fukahave.
Disa fukaha tė tjerė kanė thėnė se pėrcaktimi i largėsisė nuk do tė duhej tė ishte me kilometra, pasi kjo nuk ėshtė pėrcaktuar me ndonjė citat nga Kurani apo hadithi. Prandaj mė e drejtė do tė ishte tė mos definohet edhe nga fukahatė kjo. Ata marrin pėr bazė “urfin” (traditėn, zakonin) pėr tė marrė nė konsideratė atė se cila rrugė do tė konsiderohej udhėtim dhe cila jo. Pra, bazė duhet tė jetė ajo qė rėndomtė llogaritet udhėtim te njerėzit, pėr tė cilėn pėrgatitemi, pėrshėndetemi me familjen dhe gjėra tė tjera.
Sido qė tė jetė, pėr tė shtjelluar kėto qėndrime tė dijetarėve duhet zgjerim, tė cilin tani nuk do ta bėjmė, por do tė kalojmė nė sqarimin e problemit tuaj konkret.
Fillimisht, nėse udhėtimi juaj ka tė bėjė me rrugėn nga Prizreni pėr nė Prishtinė ose anasjelltas, atėherė kjo pothuajse me qėndrimin e tė dy palėve konsiderohet udhėtim, pasi ėshtė mė larg se 80 kilometra. Pėr kėtė ju duhet ta kaloni kėtė rrugė vetėm me mahrem.
Kurse ajo se burri i juaj nuk u lejon ta bėni kėtė rrugė vetėm, ėshtė e drejtė e burrit dhe nuk do tė duhej tė mėrziteni pėr kėtė, por llogariteni kėtė pasim tė dispozitave islame dhe do tė ndiheni mė e qetė dhe mė e pastėr nė shpirtin tuaj. Ne padyshim ju kuptojmė se si ndiheni, por mendojmė se mėnyra si i vėshtrojmė gjėrat ka shumė rėndėsi nė jetėn tonė tė pėrditshme, posaēėrisht kur bėhet fjalė pėr dispozitat islame. Do ta pėrmendim njė shembull pėr tė sqaruar fjalinė e fundit.
Faljen e pesė kohėve tė namazit gjatė ditės ėshtė e mundur ta kryejmė duke e shikuar vetėm nė anėn sipėrfaqėsore. Ngrihemi nė mėngjes herėt nė ora katėr ose pesė, nėse koha ėshtė e ftohtė, dhe nuk ka ujė tė nxehtė. Atėherė ėshtė mjaft e mundimshme marrja e abdestit. Pastaj, nė mes tė ditės kur jemi nė punė ose jemi tė zėnė, duhet t`i lėmė anash tė gjitha punėt dhe tė marrim abdest e ta falim namazin e drekės, ashtu edhe ikindinė duhet ta falim, kur kemi nevojė pėr pushim pasdite. Mė pas akshamin, pastaj jacinė. Vėrtet, nėse namazi shikohet nė kėtė mėnyrė, duke lėnė anash dobitė dhe esencėn se ēfarė objektivash synon, atėherė ėshtė mjaft e mundimshme dhe e vėshtirė t`i pėrmbahemi. Pėr fat tė keq, shumė njerėz arsyetohen me kėto gjėra kur thonė se pse nuk falen.
Por le tė shikohet pak mė mirė dhe thellohemi se ēfarė dėshiron Allahu nga besimtari me kėto pesė kohėt dhe se besimtari me kėtė gjatė tėrė ditės mban lidhjen me Krijuesin e tij, nė Dorėn e tė Cilit ėshtė ēdo ndodhi e lėvizje, ku nuk bie njė fletė nga pema e vyshkur e qė mos tė jetė me dijen dhe lejen e Tij dhe ai pėr ēdo problem e vėshtirėsi ėshtė ndihmuesi mė i mirė qė mund ta gjejė njeriu. Vėrejmė se besimtari i cili i ka parasysh kėto dobi dhe dobitė e tjera tė shumta nga namazi, atėherė jo qė pėrton tė falet, por do tė presė me ėndje kohėn tjetėr tė namazit, qė tė ripėrtėrijė raportin me Krijuesin e tij. Prandaj edhe Muhamedi salallahu alejhi ue selem, kur vinte koha e namazit, i thoshte Bilalit: “O Bilal, na qetėso me thirrjen e namazit”, pasi namazi ėshtė momenti i tejkalimit tė tė gjitha preokupimeve, problemeve, vėshtirėsive me tė cilat ballafaqohet besimtari nė jetė dhe aty ai gjen qetėsinė dhe rehatinė. Prandaj, ai e pret me gėzim momentin e lidhjes nė namaz, qė t`i drejtohet Zotit tė tij.
Mėnyra e parė e vėshtrimit qė mund tė kemi ndaj namazit dallon nga mėnyra e dytė dhe ky ėshtė shkaku me tė cilėn ai ose do ta falė atė me pėrkushtim, ose do ta falė me pėrtesė.
E njėjta gjė vlen edhe pėr ju e nderuar. Ju kėshillojmė, por sė pari edhe veten, qė tė jetė synimi yonė arritja e kėnaqėsisė sė Allahut dhe nėse nė disa raste ndihemi tė lodhur e tė mėrzitur, ta kujtojmė se nė ato raste nėse Allahu i Lartėsuar ėshtė i kėnaqur me ne, kjo ėshtė mė mirė pėr ne sesa tė zotėrojmė tėrė botėn dhe ēfarė ka nė tė. Paramendoni rastin me Muhamedin salallahu alejhi ue selem, kur u pėrzu nga Taifi dhe u mundua e torturua duke u pėrgjakur. Ai mbeti nė shkretėtirė dhe nuk kishte kah tė shkonte, i drejtohej Allahut tė Lartėsuar e i thoshte: “O Allah nėse e di qė Ti je i kėnaqur me mua nė kėto momente, atėherė nuk kam ndonjė preokupim (dert) tjetėr.”
 

Alaudin Abazi
22.6.2007