Pyetja:

A ėshtė e lejuar pėrzierja e meshkujve me femra, nėse ėshtė e sigurt qė nuk ka fitne?

Pėrgjigja:

Pėrzierja e meshkujve me femra ėshtė tre llojesh:

1. Pėrzierja e femrave me meshkuj "mahrem" tė cilėt i ka haram me u martuar me ta. Dhe kjo pėrzierje ėshtė e lejuar, si p.sh.: pėrzierja e femrės me vėllanė, babanė, xhaxhanė, dajėn etj. Duhet pasur parasysh se djali i xhaxhait, djali i dajės, nuk janė prej "mahremėve".

2. Pėrzierja e femrave me meshkuj me ndonjė qėllim tė keq, pėr tė cilėn nuk ka dyshim se ėshtė haram.

3. Pėrzierja e femrave me meshkuj nė: shkolla, dyqane, biblioteka, spitale, dasma etj.

Pėr tė gjitha kėto dhe tė ngjashme, ka mundėsi qė njeriu tė mendojė se nė tė gjitha kėto raste nuk ka mundėsi qė femra t'ia tėrheq vėmendjen mashkullit apo mashkulli femrės.

Pėr t'u pėrgjigjur pėr kėtė lloj, do tė mundohem tė pėrgjigjem shkurtimisht dhe gjerėsisht.

a) Shkurtimisht: Allahu i Lartėsuar e krijoi njeriun me natyrshmėrinė qė mashkulli tė anojė nga femra, po ashtu edhe femra tė anojė nga mashkulli. Dhe nė qoftė se ndodh qė tė pėrzihen meshkujt me femra, atėherė kjo ua mundėson qė tė dyve (si mashkullit po ashtu edhe femrės) qė ta arrijnė qėllimin e tyre tė keq; kjo sepse vetvetja e drejton nga e keqja, po ashtu edhe epshet e verbėrojnė dhe e shurdhojnė njeriun; gjithashtu edhe shejtani e urdhėron njeriun pėr tė keq.

b) Gjerėsisht:  Allahu i Lartėsuar i ka mbyllur tė gjitha dyert tė cilat tė dėrgojnė deri tek pėrzierja e meshkujve me femra dhe e ka bėrė haram pėrzierjen e meshkujve me femra. Argument pėr kėtė, janė argumentet nga Kurani dhe Suneti.

1. Nga Kurani:

a) Ka thėnė Allahu i Lartėsuar kur tregon pėr ngjarjen e Jusufit (alejhi selam): "E ajo, nė shtėpinė e sė cilės ishte Jusufi, i bėri lajka atij dhe ia mbylli dyert e i tha: 'Eja!'. Ai (Jusufi) tha: 'Allahu mė ruajt, ai zotėria im (e burri yt) mė nderoi me vendosje tė mirė (si mud t’i bėj hile nė familje)?'. S’ka dyshim se tradhtarėt nuk kanė sukses." Jusuf, 23.

Nga ky ajet e shohim se pasi qė ėshtė pėrzier mashkulli me femrėn, e nė kėtė rast Jsufi me gruan e zotėrisė sė Egjiptit, filloi ta shfaq atė ēka kishte nė brendėsinė e saj dhe kėrkoi nga ai (Jusufi) qė tė bėjė atė ēka dėshironte ajo, mirėpo Allahu i Lartėsuar e mėshiroi Jusufin dhe e shpėtoi nga ajo. Allahu i Lartėsuar thotė: "E Zoti i tij ia pranoi lutjen atij dhe e largoi nga ai dredhinė e tyre. Vėrtet, Ai ėshtė qė dėgjon (lutjet) dhe di (gjendjen)." Jusuf, 31.

Pra kėshtu, ēdo herė qė ndodh pėrzierja e meshkujve me femra, fillon animi i njėrės palė nga tjetra dhe pastaj vetėm kėrkojnė mėnyra se si ta arrijnė atė ēka dėshirojnė.

b) Allahu i Lartėsuar i ka urdhėruar meshkujt qė ta ulin shikimin dhe mos t'i shikojnė femrat, po ashtu i ka urdhėruar femrat qė ta ulin shikimin dhe tė mos i shikojnė meshkujt.

"Thuaju besimtarėve tė ndalin shikimet (prej haramit), t’i ruajnė pjesėt e turpshme tė trupit tė tyre se kjo ėshtė mė e pastėr pėr ta. Allahu ėshtė i njohur hollėsisht pėr atė qė bėjnė ata. Thuaju edhe besimtareve tė ndalin shikimet e tyre…" Nur, 30-31.

Pra, Allahu i Lartėsuar i ka urdhėruar meshkujt dhe femrat qė ta ulin shikimin e tyre. Dhe dihet se urdhri tregon qė ajo vepėr ėshtė uaxhib (obligim), pėrveē nėse e shikon rastėsisht, siē e transmeton Hakimi nė "Mustedrekun" e tij nga Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) i ka thėnė atij: "O Ali, mos ta shoqėrojė shikimi shikimin, sepse me tė vėrtetė e para ėshtė pėr ty, kurse e dyta kundėr teje".

Allahu i Lartėsuar nuk e ka bėrė shikimin haram pėrveē se dihet se shikimi ėshtė njė lloj i zinasė, siē transmetohet nga Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Zinaja e syve ėshtė shikimi, zinaja e veshėve ėshtė dėgjimi, zinaja e gjuhės ėshtė tė folurit, zinaja e dorės ėshtė prekja dhe zinaja e kėmbės janė hapat." Buhariu dhe Muslimi.

Tė gjitha kėto quhen zina (imoralitet) sepse ai ėshtė kėnaqur duke e shikuar njė grua tė huaj. Po ashtu, shikimi e ēon atė qė kjo femėr tė hyjė nė zemrėn e tij dhe pasi tė hyjė nė zemrėn e tij, zemra e tij e ēon drejt njė tė keqeje edhe mė tė madhe.

Pasi qė Allahu i Lartėsuar e ka ndaluar shikimin e femrės, pėr shkak se shikimi tė ēon drejt zinasė (e qė ky (shikimi) ėshtė i pranishėm nė pėrzierjen e meshkujve me femra). Gjithashtu edhe pėrzierja e meshkujve me femra ėshtė haram, sepse kjo (pėrzierja e meshkujve me femra) ėshtė mjet i cili tė ēon drejt zinasė.

2. Argumente nga Suneti:

a) Transmeton imam Ahmedi nė "Musnedin" e tij nga Umu Hamid (gruaja e Ebi Hamid Esadi) se ajo kishte ardhur te pejgamberi (alejhi selam) dhe i tha: "O i dėrguar i Allahut, unė kam dėshirė qė tė falem pas teje (nė xhami) ". Pejgamberi (alejhi selam) i tha: "E kuptova qė ti ke dėshirė tė falesh pas meje, mirėpo namazi yt nė shtėpinė tėnde ėshtė mė i mirė se sa namazi yt nė xhaminė time". Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė se urdhėroi ajo qė t'i ndėrtohet njė mesxhid (xhami e vogėl) mbi shtėpinė e saj dhe, vallahi, gjithmonė u falte nė tė, derisa vdiq.

Po ashtu, transmeton Ibn Huzejme nė "Sahihun" e tij nga Abdullah ibn Mesudi (Allhu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Me tė vėrtetė qė namazi i gruas mė i dashur tek Allahu ėshtė namazi nė shtėpinė e saj".  

Pra, nėse gruaja ėshtė urdhėruar qė ta falė namazin nė shtėpi dhe se namazi i saj nė shtėpi ėshtė mė i mirė dhe mė me vlerė se sa namazi nė xhami dhe namazi me pejgamberin (alejhi selam) duhet kuptuar se pėrzierja e meshkujve me femra ėshtė haram edhe mė shumė.

b) Transmeton Muslimi dhe Tirmidhiu nga Ebu Hurejra (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Safi mė i mirė i burrave ėshtė safi (rreshti) i parė dhe mė i keqi ėshtė i fundit, ndėrsa safi mė i mirė pėr gra ėshtė i fundit, kurse mė i keqi ėshtė i pari".

Pejgamberi (alejhi selam) u tregoi grave qė nėse falen nė xhami, duhet qė tė ndahen nga meshkujt (tė falen nė njė pjesė tjetėr mbrapa burrave), pastaj tregoi se safi (rreshti) mė i mirė pėr gra ėshtė i fundit, kurse mė i keqi ėshtė i pari. Safi i parė ėshtė mė i keqi pėr femra pėr shkak tė afėrsisė sė atij rreshti me rreshtin e meshkujve. Gjithashtu e urreu rreshtin e fundit tė meshkujve pėr shkak se janė mė afėr grave.

Pra, pejgamberi (alejhi selam) e urreu safin e fundit tė meshkujve, dhe safin e parė tė grave, pėr shkak tė afėrsisė tė tė dyja palėve, e si do tė jetė ēėshtja nėse ata pėrzihen duke mos qenė nė namaz? Pra, kuptohet se pėrzierja e meshkujve me femra ėshtė haram.

c) Transmetohet nga Usame ibn Zejd se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Nuk kam lėnė pas meje fitne (sprovė) mė tė madhe se sa fitneja (sprova) e grave". Buhariu dhe Muslimi.

Pra, pejgamberi (alejhi selam) e quajti femrėn fitne (sprovė) dhe si ka mundėsi qė tė bashkohen sprova me tė sprovuarin? Pra, kjo nuk ėshtė e lejuar.

d) Transmetohet nga Ebu Seid el Hudrij (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se pejgamberi (alejhi selam) ka thėnė: "Kini frikė dhe ruajuni nga fitneja e grave, sepse me tė vėrtetė fitneja (sprova) e parė tek beni israilėt kanė qenė gratė". Muslimi.

Nė kėtė hadith pejgamberi (alejhi selam) urdhėroi qė tė kemi kujdes nga sprova e grave dhe dihet se urdhri tregon qė ėshtė uaxhib (farz), qė tė ruhemi nga fitneja e grave. Pra, edhe pėrzierja e meshkujve me femra ėshtė haram, pėr shkak se nuk ka mundėsi qė tė ruhemi nga fitnet e tyre.

Shkėputur nga fetvatė e shejh Ibrahim Ali Shejhut (Allahu e mėshiroftė!) 10/35-44.

Pėrktheu: Eroll Nesimi

31.03.2007