Pyetja:

Selam alejkum!
Pasi jam fillestar nė namaz, po praktikoj vetėm farzin. Dua njė herė tė forcoj namazin e pastaj inshallah edhe sunetet. A duhet qė pėr farze tė thirret ezani apo vetėm ikameti?


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Vėlla i nderuar, ju urojmė pėr fillimin e faljes sė namazit. Me tė vėrtetė ky adhurim ėshtė prej adhurimeve themelorė dhe mė tė rėndėsishme qė duhet tė kryejė besimtari. Lusim Allahun e Lartėsuar t’ju hapė rrugėn e mėshirės dhe tė vazhdoni nė kėtė rrugė, derisa ta takoni Krijuesin nė Ditėn e Gjykimit, atėherė kur njeriut nuk do t’i bėjė dobi as pasuria e as pasardhėsit, por do ta shpėtojnė vetėm veprat e mira tė cilat i ka manifestuar si nėnshtrim ndaj Tij.

Allahu i Lartėsuar thotė: “Ditėn kur nuk bėn dobi as malli, as fėmijėt. (por bėn dobi) Vetėm kush i paraqitet Zotit me zemėr tė shėndoshė.” (Shuara, 88-89). Zemra e shėndoshė e pėrmendur nė kėtė ajet ka pėr qėllim njeriun i cili ka pasur besim.

Para se tė fillojmė t’i pėrgjigjemi pyetjes sė parashtruar, ju kujtojmė se tani, pasi keni filluar tė faleni, nuk ėshtė e drejtė qė gjatė faljes tė kufizoheni vetėm nė faljen e farzeve dhe ndaj suneteve tė jeni kursyes. Po qė se mjaftoheni vetėm me farzet gjatė faljes sė namazeve nė kėtė fillim, atėherė themi se kjo formė e perceptimit tė kryerjes sė kėtij adhurimi nuk ėshtė e drejtė. Namazi ėshtė rit me tė cilin ju komunikoni me Allahun, e falėnderoni, i luteni, e madhėroni; me njė fjalė ju shprehni nėnshtrimin ndaj Tij. Bėjeni kėtė duke manifestuar dashuri dhe ndjenjė afrimi ndaj Tij e jo vetėm duke e konsideruar si kryerje e njė obligimi me tė cilėn ėshtė ngarkuar besimtari. Prandaj mos i ndani nė periudha fillimin e faljeve tė farzeve dhe fillimin e faljeve tė namazeve sunete. Por mundohuni qė edhe ndaj suneteve tė mos jeni neglizhues dhe praktikojini ato brenda mundėsive qė keni.
 

A duhet qė pėr farze tė thirret ezani apo vetėm kiameti?

Ezani ėshtė prej shenjave dhe simboleve tė Islamit, madje prej atyre mė tė mėdha, pasi me kėtė bėhet paralajmėrimi i hyrjes sė kohėve tė namazeve dhe konsiderohet adhurim me tė cilin shpėrblehen besimtarėt.

Qė ezani ėshtė prej simboleve dhe specifikave mė tė qarta tė fesė janė nė ujdi tė gjithė dijetarėt, por ata kanė dallim se ēfarė dispozite ka ai. Pa u zgjeruar nė pėrcjelljen e mendimeve, themi se mendimet e tyre sillen rreth qėndrimit se ai ėshtė  vaxhib kifai (kifaje)1 dhe sunet i fortė (muekede).

Sido qė tė jetė, pa marrė parasysh kėto dallime, e shohim se fukahatė e tė gjitha medhhebeve janė tė mendimit se muslimanėve tė njė vendi nuk u lejohet qė tė neglizhojnė praktikimin e ezanit dhe nėse njė vend musliman tėrėsisht e lė thirrjen e ezanit, atėherė imami (udhėheqėsi) i muslimanėve ėshtė i obliguar qė t`i detyrojė ata, qoftė edhe me forcė, pėr rikthimin e kėtij simboli islam nė praktikėn e tyre2.

Malik Huvejrith tregon se njė grup tė rinjsh (ndėr ta edhe Maliku) kishin shkuar nė Medinė tek i Dėrguari Muhamed, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, pėr tė mėsuar Islamin nga ai. Pasi qėndruan atje njėzet net, i Dėrguari, lavdėrimi dhe paqja qofshin mbi tė, mendoi se ata ishin mėrzitur pėr familjet e tyre dhe i mėshiroi ata e i liroi tė kthehen te familjet e tyre. Para se tė niseshin ata, ai i kėshilloi: “Kthehuni te familjet tuaja, rrini me ta, mėsoni e urdhėroni ata dhe kur tė hyjė koha e namazit, atėherė le ta thėrrasė ezanin ndonjėri prej jush dhe le tė dalė imam mė i vjetri nga ju.” Shėnon Buhariu dhe Muslimi.

Prandaj, duke e pasur parasysh kėtė, themi se gjatė kohėve tė namazeve kur muslimanėt mblidhen pėr t’u falur nė xhami, atėherė obligohen qė para fillimit tė faljes, kur tė hyjė koha, tė lajmojnė hyrjen e kohės me ezan dhe nuk u lejohet qė tė neglizhojnė nė kėtė.

Por nėse besimtari falet vetėm nė shtėpi ose nuk e arrin xhematin nė xhami, ose falet pasi tė ketė dalė koha (kaza), atėherė a ėshtė i obliguar qė ta thėrrasė ezanin para faljes apo jo?

Nė kėtė rast, nėse ky person ėshtė nė njė vend ku nuk ėshtė dėgjuar ezani, sikurse nė udhėtim ose larg nė mal e shkretėtirė, atėherė ai nuk duhet tė neglizhojė thirrjen e ezanit para faljes. Por nėse gjendet nė njė vend ku thirret ezani, si nė qytete ose fshatra nė tė cilat thirret ezani, atėherė do tė ishte e preferuar qė ta thėrriste edhe njė herė ezanin, por nėse mjaftohet me ezanin e tė tjerėve nuk ka gjė.3

Ethremi dhe Seid bin Mensuri shėnojnė se sahabi Enes Ibėn Malik nė njė rast hyri nė njė xhami nė tė cilin ishte kryer falja e namazit. Ai urdhėroi njė person qė tė thėrriste ezanin e ikametin dhe ai doli imam qė t`ua falte namazin4.

Ndėrsa Urve Ibėn Zubejri ka thėnė: “Nėse arrij nė xhami dhe njerėzit e kanė thirrur ezanin dhe ikametin, atėherė ezani dhe ikameti i tyre mjafton edhe pėr tė tjerėt qė vijnė pas tyre.” Kjo ėshtė pėrzgjedhje e Hasan Basriut, Shabiut dhe Ibrahim Nehaiut (tė tre kėta dhe Urveja gjithashtu numėrohen nga tabiinėt e vjetėr dhe mė tė dijshėm). Vetėm se Hasan Basriu ka thėnė se preferohet thirrja e ikametit.

Duke mos u zgjeruar mė shumė, themi se nėse faleni nė shtėpi ose nė xhami me vonesė pasi tė jetė thirrur ezani e ikameti, atėherė do tė ishte e qėlluar qė ta thirrni ikametin edhe njė herė para se tė filloni faljen. Ndėrsa nėse nuk e thirrni ezanin veēmas edhe njė herė, nuk prish punė, edhe pse nėse e bėni kėtė do tė ishte mė mirė dhe do tė keni shpėrblim. Allahu e di mė sė miri!