Pyetja:

Nėse ka mundėsi komentimin e hadithit. Kur derisa njė ditė dielli perėndoi, i Dėrguari i Allahut xh.sh., Muhamedi alejhi selam e pyeti njėrin prej sahabėve, shokėve tė tij, Ebu Dherr El Gifarijun: “A e di se ku shkon Dielli?!” I pėrgjigjet si zakonisht: “Allahu dhe i Dėrguari i tij mė sė miri e dinė!” Pejgamberi alejhi selam u thotė” “E vėrtetė ėshtė se ai shkon dhe i pėrulet, i bėn sexhde, Allahut xh.sh. nėn Arshin e Tij dhe i kėrkon leje qė ta pėrsėritė lindjen e tij (si zakonisht aty) nga lindja dhe si zakonisht gjithnjė, ēdo ditė, i lejohet qė tė dalė, tė lindė! Por njė ditė, pasi t’i pėrulet Allahut xh.sh. nėn Arshin e Tij dhe i kėrkon leje si zakonisht qė tė lindė, atė ditė nuk e lejon, por do t’i thotė: “Kthehu prej nga ke ardhur, perėnduar.” D.m.th. dil, lind nga perėndimi dhe dielli lind nga horizonti i perėndimit!” (Buhariu, Texhridus sarih: 1312)


Pėrgjigjja:

Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshin mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen e tij, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Muslimani fillimisht obligohet tė vėrtetojė saktėsinė e argumentit, pastaj obligohet automatikisht ta besojė atė ashtu siē ka ardhur dhe tė veprojė sipas tij, por kjo nuk e ndalon atė mė pastaj tė orvatet nė kuptimin e atij citati aq sa i lejohet dhe ėshtė nė kompetencat e mendjes sė njeriut.

Hadithi i lartpėrmendur ėshtė i transmetuar gjithashtu edhe nga Muslimi, Taberiu dhe Ahmed ibn Hambeli, por me njė formė tjetėr tė pėrafėrt me atė tė Buhariut.

Obligohet besimtari tė besojė ēdo gjė qė ėshtė nga Allahu i Lartėsuar dhe i Dėrguari i Tij dhe se kjo ėshtė cilėsia e parė me tė cilėn ėshtė pėrshkruar besimtari nė Kuran, siē thotė Allahu Fuqiplotė: “Tė cilėt e besojnė tė fshehtėn ...” (Bekare 2). Gjithashtu jemi obliguar tė besojmė shumė gajbe tė tjera, si ekzistimin e xhinėve, melekėve, kataklizmėn, xhehenemin, xhenetin pastaj mrekullitė e Pejgamberėve, tė gjitha kėto gjėra nuk janė tė vėrtetuara shkencėrisht, por a do tė thotė kjo tė mos u besojmė kėtyre gjėrave?

Gjithashtu, shkenca dhe zbulimet nuk kanė pėrfunduar, por sa herė qė zbulojnė dijetarėt diēka tė re, ata me tė e kuptojnė apo e pranojnė injorancėn qė kanė pasur para se te zbulonin atė dhe se gjithėsia ėshtė mė e gjerė sesa e kanė menduar ata.
Edhe pėr pėrkuljen (sexhden) e diellit, ndoshta nė tė ardhmen e afėrt do tė zbulojnė dijetarėt formėn e saj dhe me tė nuk bėhet asgjė pėrpos qė vėrtetohet njė hadith i tė Dėrguarit tonė.

Pejgamberi salallahu alejhi ue selam deshi me kėtė rast tė pohojė se Dielli ėshtė krijesė prej krijesave tė Allahut tė Lartėsuar, qė pėrfill urdhrin e Allahut Fuqiplotė dhe se besimi i cili mbizotėronte nė kohėn e tij, se Dielli ėshtė zot dhe se i duhet pėrulur atij, duhej tė ndryshohej nga mendjet e njerėzve.
Allahu i Lartėsuar me urtėsinė e Tij na informoj pėr shume mrekulli dhe formėn e saj nė mėnyrė qė tė na forconte bindjen (imanin) tonė dhe pėr disa nuk na ka informuar nė mėnyrė qė tė na testojė imanin tonė. Sikur tė informoheshim nga Allahu Fuqiplotė pėr ēdo gjė me argumente qė preken apo shihen, atėherė ēfarė dobie do tė kishte imani dhe se si do tė dalloheshim nga melekėt dhe gjėrat e ngurta.

Thotė Allahu nė Kuranin Famėlartė: “Elif, Lām, Mīm. Vėrtet mendojnė njerėzit, se do tė lihen tė thonė “Ne besojmė”, pa u vėnė nė provė?! Ne i kemi sprovuar ata qė kanė qenė para tyre, nė mėnyrė qė, Allahu tė dallojė ata, qė thonė tė vėrtetėn dhe, ata qė gėnjejnė. A mos mendojnė ata qė bėjnė vepra tė kėqija, se do t’i shpėtojnė dėnimit Tonė?! Sa keq qė gjykojnė ata! Kush shpreson takimin e Allahut, ta dijė se Dita e caktuar nga Ai do tė arrijė. Ai dėgjon dhe di gjithēka. Kush pėrpiqet, pėrpiqet vetėm pėr tė mirėn e vetvetes, se Allahu, nė tė vėrtetė nuk ka nevojė pėr asgjė.” (Ankebut 1-6)


Kurse dijetarėt, kur kanė komentuar kėtė hadith, janė ndarė nė tre mendime:

Grup i parė kuptoi hadithin se Dielli realisht shkon nė njė kohė tė caktuar dhe i bėn sexhde Allahut tė Lartėsuar nėn Arshin e Tij. Bazuar nė kėtė kuptim ata mohuan hadithin dhe akuzuan transmetuesit e hadithit, edhe pse ata janė tė saktė (tė drejtė).
Ata e arsyetuan kėtė qėndrim duke u mbėshtetur nė atė qė ka arritur astronomia, se Dielli nuk largohet nga Toka pėr asnjė ēast, por ai perėndon nė njė pjesė dhe mbetet me njė pjesė tė saj (Tokės). Pra, me kėto argumente ky grup refuzoi hadithin e saktė.

Kurs grupi tjetėr thanė se hadithi ėshtė i saktė dhe se Dielli shkon ēdo ditė dhe bėn sexhde nėn Arshin e Allahut Fuqiplotė dhe se kjo ndodh me largimin e tij nga Toka. Pra ky grup e mohoi atė qė shihet dhe ėshtė realitet apo atė qė kanė arritur astronomėt.

Qė te dy grupet sipas Ehli Sunetit janė gabim dhe se bėhet i qartė gabimi i tė dy grupeve nėse komentohet hadithi fjalė pėr fjalė.

E para: Dielli perėndon.
E dyta: Dielli lėviz.
E treta: Dielli bėn sexhde nėn Arsh.
E katėrta: Dielli kėrkon leje dhe i lejohet atij.
E pesta: Dielli lėviz derisa tė qėndrojė nėn Arsh dhe se Arshi ėshtė vendqėndrimi i tij.
E gjashta: Dhe se nė fund Dielli do tė lindė nga perėndimi.

Kėto fjali gjendėn nė hadithin e lartpėrmendur dhe tė shikojmė se cila nga to ėshtė nė kundėrshtim me realitetin dhe atė qė shohim.

Pjesa e parė: Dielli perėndon.

Nė kėtė pjesė tė hadithit nuk ka kurrfarė problemi sepse ai realisht perėndon dhe gjithashtu nuk ėshtė problem nėse perėndimi apo humbja e diellit ndodh me lėvizjen e Tokės. Tek arabet pėrdoret shprehja se ka perėnduar kodra, duke pasur pėr qėllim tė thonė se ėshtė fshehur, edhe pse kodra ėshtė e palėvizshme thuhet se ka perėnduar, por edhe ata qė thonė se Dielli qėndron nė njė vend thonė se Dielli ka perėnduar dhe ka lindur.

Pjesa e dytė: Dielli lėviz

Nuk ka dyshim se Dielli lėviz sepse edhe dijetarėt e astronomisė pohojnė se Dielli lėviz rreth vetes sė tij, kurse disa tė tjerė thonė se sillet rreth njė planeti tjetėr dhe se rrotullimi nuk mund tė ndodhė pa pasur lėvizje nė kurrfarė mėnyre.

Pjesa e tretė: Dielli bėn sexhde nėn Arshn e Allahut Fuqiplotė.

Allahu i Lartėsuar na informon nė Kuranin e Tij tė madhėruar se ēdo gjė qė ekziston nė tokė dhe qiej i bėn sexhde Allahut. Ai thotė: "Gjithēka ka nė qiej e nė tokė i bėn sexhde vetėm Allahut me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) edhe hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje." (Rra`d 15), pastaj: “A nuk e di pėr Allahun se Atij i nėnshtrohet (i bėn sexhde) kush ėshtė nė qiej dhe kush ėshtė nė tokė, edhe dielli, edhe kodrat, edhe bimėt edhe shtazėt, e edhe shumė njerėz, po shumė janė qė dėnimi ėshtė meritė e tyre ...” (Haxhxh 18), pastaj nė njė citat tjetėr thotė: “Edhe yjet edhe bimėt i bėjnė pėrulje (dėshirės sė Rrahmanit).” (Rahman 6) Ashtu sikurse na rrėfen Allahu Fuqiplotė pėr nėnshtrimin e tė gjitha krijesave, na rrėfen se ato tė gjitha e madhėrojnė Atė. Thotė nė njė citat Allahu i Lartėsuar: “Lartmadhėri tė merituar i shprehin Atij shtatė qiejt e toka dhe ēka ka nė to, e nuk ka asnjė send qė nuk e madhėron (nuk i bėnė tesbih), duke i shprehur falėnderim Atij, por ju nuk kuptoni atė madhėrim tė tyre (pse nuk ėshtė nė gjuhėn e tuaj). Ai ėshtė i butė dhe fal shumė.” (Isra 44). Nuk ėshtė pėr qėllim kėtu sexhde sikur sexhdeja e atyre qė kanė logjikė, por ka pėr qėllim njėrėn nga kėto kuptime :

Mund tė ketė pėr qėllim nėnshtrim dhe dėgjueshmėri, gjithashtu edhe nė fjalorin e njerėzve e gjen tė pėrdorur kėshtu (pra pėrdoret si sexhde nė kėtė kuptim). Thotė Allahu i Lartėsuar kur pėrmend fjalėn sexhde me kėtė kuptim (nėnshtrim dhe dėgjueshmėri): “... me dėshirė ose me dhunė, (i bėjnė sexhde) edhe hijet e tyre nė mėngjes e mbrėmje ...” (Rra`d 15)
Ose mund tė pėrmendet nė kuptimin qė dėshmon si argument pėr ekzistencėn e Allahut tė Lartėsuar, pra se kjo krijesė dėshmon ekzistencėn e Allahut tė Lartėsuar dhe se Ai ėshtė i vetmi qė meriton t’i bėhet pėrulje (sexhde).

Kurse shprehja se bėn pėrulje nėn Arsh aludon pėr kulmin e pėruljes dhe nėnshtrimit, ėshtė njėsoj si tė thuhet se filani pėrulet nėn kėmbėt e filanit, pra kjo aludon pėr kulmin e nėnshtrimit.

Pjesa e katėrt: Dielli kėrkon leje dhe i lejohet atij

Qėllimi final i kėsaj metafore ėshtė respektimi apo nėnshtrimi i tij ndaj Zotit tė tij, sepse i nėnshtruari kėrkon leje nga nėnshtruesi dhe se i nėnshtruari gjithsesi respekton urdhrat e atij qė i ėshtė nėnshtruar. Kjo ėshtė e pėrhapur tek fjalori i komunikimit, si p.sh.: kjo foto na rrėfen shumė pėr tė kaluarėn, ose kjo shpatė ankohet pėr mospėrdorimin e saj prej njė kohe tė gjatė.

Pjesa e pestė: Dielli lėviz derisa tė qėndrojė nėn Arsh dhe se Arshi ėshtė vendqėndrimi i tij.

Sa i pėrket pjesės sė parė, se lėviz, e kemi pėrmendur mė lart, kurse pėr qėndrimin e tij nėn Arshin e Allahut Fuqiplotė themi se ėshtė pėr qėllim kthimi drejt Allahut tė Lartėsuar.
Sipas argumenteve fillimi i krijimit tė Tokės ėshtė bėrė nga Qabja dhe se ajo ėshtė mesi i Tokės (kėrthiza e saj), njė gjė tanimė e vėrtetuar. Me perėndimin e Diellit, i bie qė Dielli tė qėndrojė poshtė mesit tė Tokės, gjegjėsisht pikėrisht poshtė Qabes. Mbi Qabe ėshtė Bejtulmamur dhe nė drejtim tė Qabes ėshtė Arshi. Nėse e shikon kėtė formė, del se Dielli kur perėndon ėshtė nėn Qabe dhe i kthyer nė drejtim tė Arshit, ku konsiderohet se i bėn sexhde Allahut Fuqiplotė.
Kurse Arshi, si vendqėndrim i tij ėshtė nė fund, kur urdhėrohet tė bėhet kataklizma.

Pjesa e gjashtė: Dielli do tė lindė nga perėndimi

Kjo do tė ndodhė atėherė kur jep leje Allahu i Lartėsuar qė tė bėhet kataklizma dhe shkatėrrimi i kėsaj bote dhe fillimi i njė banimi mė tė mirė pėr robėrit e Tij.
Pra, lindja e Diellit nga perėndimi ėshtė shenjė nga shenjat e kataklizmės.
Sido qė tė jetė, hadithi aludon se Dielli ėshtė i nėnshtruar ndaj Allahut dhe kryen urdhrin e Tij ashtu siē i ėshtė pėrcaktuar atij, si tė ishte nga krijesat qė mendojnė dhe dėgjojnė.

Allahu e di mė sė miri!
 

Fatmir Raēi
26.10.2008