Nė kohėn e Profetit (alejhi selam)

Kur i zbriti Xhibrili (alejhi selam) Profetit nė shpellėn Hira ajetet e para, ai shkoi dhe i tregoi Hatixhes (Zoti qoftė i kėnaqur me tė!) pėr ēka ndodhi nė shpellė dhe ia lexoi ajetet.

Qė atėherė e urdhėroi Allahu tė dėrguarin e Tij qė tė thėrrasė njerėzit nė fenė islame. Profeti dhe sahabėt filluan qė tė mblidheshin nė shtėpinė e Erkem bin ebi Erkem qė tė mėsonin Kuranin pėrmendėsh dhe tė meditonin nė ajetet e Allahut. Ata kanė qenė arabė tė vėrtetė, tė pa pėrzier e kuptonin Kuranin sipas natyrshmėrisė arabe, nėse hasnin nė paqartėsi ktheheshin tek njėri-tjetri se ata kanė qenė njėri mė i ditur se tjetri ose pyesnin tė dėrguarin alejhi selam dhe ai qartėsonte atyre.

Nga kjo mėsojmė se shkencat e Kuranit kanė filluar qė nė kohėn e fillimit tė Islamit, madje qėkur ndriēoi dielli i tij, sepse mėsimi pėrmendėsh i Kuranit, leximi dhe tė medituarit nė tė si dhe tefsiri i tij, janė nga shkencat mė kryesore tė Kuranit madhėshtor.

Nė kohėn e sahabėve (Zoti qoftė i kėnaqur me ta!)

Nėse do tė shikojmė nė gjendjen e sahabėve, do t'i gjejmė se ata e mėsonin Kuranin dhe shkencat e tij nė mėnyrė gojore, sepse nė kohėn e tyre nuk shkruheshin kėto mėsime dhe kjo pėr disa arsye:

1. Shumica e sahabėve kanė qenė analfabet, nuk dinin tė shkruanin e as tė lexonin.

2. Mjetet e shkrimit nuk kanė qenė tė mjaftueshme tek ata.

3. Profeti (alejhi selam) i ka ndaluar ata qė tė shkruajnė gjė tjetėr, veē Kuranit dhe kjo nė bazė tė fjalės sė tij: "Mos shkruani gjė nga mua dhe kush shkruan prej meje gjė veē Kuranit le ta fshijė atė". Autori i librit "Ulumul Kuran" Fehd Rrumi thotė se disa njerėz mendojnė se Profeti i ka ndaluar sahabėt nga kjo gjė, duke u frikėsuar se mos e ngatėrronin Kuranin me atė qė thoshte ai. Allahu e di mė sė miri, por kjo duket qė s'ėshtė e vėrtetė, sepse ata kanė qenė njerėz me karakter tė menēur qė e shijonin shpalljen. Ata e dallonin mrekullinė e Kuranit me dėgjimin e parė me dallim tė plotė dhe e thithte truri i tyre dhe e shkruante atė zemra e tyre nė rreshtat e saj. E si mund tė imagjinohet se ata mund ta pėrzienin me fjalėn e njeriut? Shkaku i kėsaj ėshtė se Profeti (alejhi selam) dėshiroi qė tė shpėrndante pėrgjegjėsinė e pėrcjelljes sė shpalljes te tė gjithė sahabėt. Sikur tė urdhėronte vetėm ata tė cilėt shkruanin pėr tė shkruar, do tė mendonin ata qė nuk dinin se pėrgjegjėsia e pėrcjelljes sė shpalljes kufizohet vetėm pėr ata qė shkruanin, tė cilėt ruajnė termat e sheriatit dhe se ata janė tė ruajtur nga kjo gjė. Kur i ndaloi Profeti (alejhi selam) ata nga shkrimi i mėsimeve, veē Kuranit u bėnė sahabėt tė gjithė tė njėjtė nė marrjen e mėsimit nga Profeti (alejhi selam); nuk dallohej ai qė shkruante nga ai qė nuk shkruante. Ata bashkėpunuan tė gjithė nė thirrjen e Allahut dhe thirrja mė e mirė ėshtė ajo qė tė pėrhapej nga tė gjithė sahabėt dhe jo e pėrkufizuar nė njė numėr tė pakėt, nga ata tė cilėt dinin shkrim e lexim.

Nėse do tė thoshe se meqenėse qenka kėshtu, atėherė as pėr Kuranin s'do t'i kishte lejuar qė ta shkruanin. Do tė thosha se rėndėsia e pėrcjelljes sė Kuranit nuk ėshtė si shkencat e tjera qė tė mos mendonin analfabetėt se kjo detyrė ishte vetėm pėr ata qė lexonin. Kėshtu ata vazhduan ta lexojnė atė fshehtas dhe haptas, nė shtėpitė e xhamitė e tyre nė vetmi dhe nė publik nė namazet e tyre; pra, pėrcjellja e tij ėshtė nė mėnyra tė ndryshme. Tė gjithė ishin tė ngarkuar pėr ruajtjen e tij nė rreshta dhe nė kraharorėt e tyre.

Shembuj tė sahabėve pėr  mėsimin pėrmendėsh tė Kuranit dhe shkencave tė tij

Kėshtu pra triumfuan sahabėt nė mėsimin e Kuranit dhe shkencave tė tij, si pasojė e shkaqeve tė lartpėrmendura dhe kujdesja e fortė pėr mėsimin pėrmendėsh; kėshtu i mėsuan shkencat e tij, sikurse mėsuan ajetet. Taberiu transmeton nga Ibnu Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) se ka thėnė: "Ishim qė nėse njeri prej nesh do tė mėsonte dhjetė ajete, nuk i tejkalonte ato derisa t'i mėsonte mirė dhe tė punonte me to".  

Abdurrahman es Selmi ka thėnė: "Na kanė treguar ata tė cilėt na lexonin ne se ata e kishin mėsuar Kuranin nga Profeti (alejhi selam) dhe ishin qė nėse mėsonin dhjetė ajete, nuk mėsonin tjetėr, derisa tė punonin me ato qė ndodheshin nė ajete dhe kėshtu mėsuam Kuranin dhe punėn me tė sė bashku."

Abdullah ibnu Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thotė: "Betohem pėr Allahun, qė nuk ka zot tjetėr me tė drejtė veē Tij, nuk ka zbritur sure nga libri i Allahut, vetėm se unė e di se ku ka zbritur; dhe nuk ka zbritur ajet nga libri i Allahut vetėm, se unė e di pėr ēfarė ka zbritur. Sikur tė di njė mė tė ditur se unė qė informon pėr librin e Allahut do ti hypja deves pėr tė shkuar tek ai".

Ali ibnu Ebi Talib (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) njė ditė kur ishte nė mimber tha: "Mė pyesni mua se, pėr Allahun, nuk keni pėr tė mė pyetur pėr ndonjė gjė, vetėm se kam pėr t'ju lajmėruar dhe mė pyesni pėr librin e Allahut, se, pėr Allahun, unė jam qė e di mė mirė se ka zbritur natėn apo ditėn, nė fushė apo nė mal". Versionet pėr kėtė janė tė shumta dhe tė gjitha ato vėrtetojnė se sahabėt (Allahu qoftė i kėnaqur me tė gjithė ata!) nuk janė mjaftuar vetėm me mėsimin pėrmendėsh tė tekstit tė Kuranit, por edhe shkencat dhe kuptimet e tij. Shumė prej sahabėve janė tė njohur pėr tefsirin e Kuranit dhe prej tyre katėr halifet, Ibnu Abasi, Ibnu Zubejri, Ubeje bni Keab, Zejd ibn Thabit, Abdullah ibnu Mesudi, Ebu Musa el Eshari dhe Aishja (Allahu qoftė i kėnaqur me ta!). Transmetimet mė tė shumta nė tefsir janė nga Ali ibnu ebi Talib, Ibnu Abasi, nga Ibnu Mesudi dhe Ubeje bni Keab (Allahu qoftė i kėnaqur me ta!). Nė kohėn e sahabėve u hapėn shumė vende islame dhe sahabėt u shpėrndanė nėpėr to qė t'u mėsonin njerėzve Kuranin dhe shkencat e tij dhe kėto vend-mėsime u quajtėn mė pas shkolla tė tefsirit; mė tė shquarat janė tri:

Shkolla e Ibnu Abasit nė Mekė dhe ai ėshtė mė i dituri i kėtij umeti (nė tefsir) dhe komentuesi i Kuranit, pasi pėr tė Profeti (alejhi selam) ėshtė lutur duke thėnė:  

"اللهم فقهه في الدين و علمه التأويل"

"O Zot, bėje atė tė kuptojė fenė dhe mėsoi atij komentimin (e Kuranit)!"

Shkolla e Ubeje ibn Keab nė Medine. Ka qenė njė prej atyre qė shkruanin shpalljen dhe prijėsi i lexuesve tė Kuranit me dėshminė e Profetit, i cili ka thėnė:

"أقرؤكم أبي بن كعب"

"Lexuesi mė i mirė tek ju ėshtė Ubej ibn Kab."

Shkolla e Abdullah ibn Mesudit nė Kufe. Ai ėshtė i pari i cili publikoi Kuranin nė Mekė te kurejshėt pas Profetit (alejhi selam). Profeti pėr tė ka thėnė:

"من أحب أن يقرأ القرآن غضا كما أنزل فليقرأه على قراءة ابن أم عبد"

"Kush dėshiron ta lexojė Kuranin tė freskėt, ashtu siē ka zbritur, le ta lexojė me leximin e Ibnu Umi Abd." Ku kishte pėr qėllim Ibnu Mesudin. Ndėrsa ai ka treguar pėr veten e tij: "Pėr Allahun, kam marrė nga goja e Profetit (alejhi selam) mė shumė se shtatėdhjetė sure." 

Banorėt e Mekės tė Medinės dhe tė Kufes janė njerėzit mė tė ditur nė tefsir.

Bledar Haxhiu

07.04.2007