"Si tė gjitha pretendimet e tjera tė ateistėve edhe kjo rrjedh nga njė
injorancė e thellė ndaj Filozofisė Natyrore. Nėse nė rruzullin tokėsor
do tė kishte njė sipėrfaqe sa gjysma e tė sotmes tė mbuluar me ujė,
atėherė edhe avullimi i tij do tė ishte sa gjysma e avullimit tė ta-nishėm,
kėshtu qė edhe ne do tė zotėronim vetėm gjysmėn e atyre lumejve
pėr tė vaditur tokat sepse sasia e avullimit tė ujit ėshtė nė raport
tė drejtė me gjerėsinė e sipėrfaqes nga ku avullon. Prandaj edhe Krijuesi
Intelegjent e ka sistemuar nė atė mėnyrė qė detet tė kenė njė
shtrirje tė mjaftueshme pėr tė siguruar avullimin e nevojshėm tė
ujit pėr tokėn."

Xhon Rei, natyralist anglez i shek. XVIII

Pjesa mė e madhe e rruzullit tokėsor ėshtė e mbuluar nga uji. Oqeanet dhe detet pėrbėjnė 3/4e tė gjithė sipėrfaqes sė Tokės. Pėrsėri edhe nė atė pjesė tė mbetur tokėsore ka liqenj dhe lumenj tė pamumėrt. Bora qė mbulon majat e larta tė maleve ėshtė pėrsėri ujė por nė njė gjendje tė ngurtė. Njė pėrqindje e konsiderueshme e ujit gjendet edhe nė qiell; nė ēdonjėrėn prej reve gjenden me mijėra, ndonjėherė me miliona tonelata ujė. Pjesa mė e madhe e kėtij uji na zbret herė pas here pika-pika nė formėn e shiut. Edhe nė pėrbėrjen e ajrit, tė cilin thithim, sigurisht qė gjendet njė sasi e caktuar avulli uji.

Shkurtimisht mund tė themi lehtėsisht, "kudo qė tė hedhim sytė nė rruzullin tokėsor shohim ujė". Mund tė shkohet edhe mė tej ku mund tė themi se "edhe brenda dhomės ku gjendemi tani gjendet njė masė uji afėrsisht 40-50 litra". Vallė, a arrini tė shikoni njė masė tė tillė uji? Shikoni me kujdes dhe do ta dalloni. Do tė mjaftojė tė shkėputni sytė prej rreshtave e t'i hidhni njė sy duarve, krahėve, kėmbėve, trupit tuaj. Sepse kjo masė uji 40-50 lt jeni ju!

Kjo masė uji jeni ju, sepse pothuajse 70% e trupit tė njeriut pėrbėhet nga uji. Nė brendėsi tė qelizave tuaja mė tepėr se ēdo gjė ka ujė. Po ashtu edhe pjesa mė e madhe e gjakut qė qarkullon nė trupin tuaj pėrbėhet nga uji. Jo vetėm ju, por te tė gjithė njerėzit dhe gjallesat, pjesėn mė tė madhe tė trupit tė tyre e pėrbėn uji. Siē shihet njė jetė pa ujė nuk mund tė jetė absolutisht e mundur.

Uji ėshtė projektuar pikėrisht pėr tė qenė bazė e jetės dhe ėshtė njė lėndė qė me tė gjitha vetitė e tij kimike dhe fizike ėshtė krijuar posaēėrisht pėr jetėn.

Biokimisti i njohur A. E. Nid'ham nė librin e tij me titull "The Uniqueness of Biological Materials (Unikaliteti i Materieve Biologjike)" tregon se pėr formimin e jetės ėshtė e domosdoshme ekzistenca e materialeve tė lėngėta. Nėse ligjet e universit do tė lejonin vetėm ekzistencėn e materieve tė ngurta e tė gazta, jeta nuk do tė shfaqej kurrė. Sepse atomet e lėndėve tė ngurta janė shumė tė ndėrthurur dhe tė qėndrueshėm me njėri-tjetrin dhe kurrė nuk mund tė lejojnė procese molekulare dinamike tė domosdoshme pėr tė formuar organizma tė gjalla. Nė gaze atomet nuk kanė stabilitet dhe enden tė lirė, e kėshtu qė nė njė strukturė tė tillė nuk ėshtė e mundur tė kryhen ato mekanizma tė komplikuara tė organizmave tė gjalla.

Shkurtimisht, pėr t'u zhvilluar proceset e duhura pėr jetėn ėshtė e domosdoshme ekzistenca e njė mjeti tė lėngėt. I vetmi lėng ideal ėshtė uji.

Zotėrimi i veēorive jashtėzakonisht tė pėrshtatshme pėr jetėn, i ujit qė prej kohėsh i pat tėrhequr vėmendjen shkencėtarėve. Puna e parė e imtėsishme mbi kėtė temė ėshtė libri i natyralistit anglez Uilliam Ueuell, i botuar nė vitin 1832 me titull "Astronomy and General Physics Considered with Reference to Natural Theology (Astronomia dhe Fizika e Pėrgjithshme nėn Referimet e Teologjisė Natyrore). Ueuell shqyrtoi mė tepėr veēantitė termale tė ujit dhe tregoi se disa veēori termale tė tij, tė cilat reagojnė nė kundėrshtim me ligjet e pėrgjithshme tė natyrės, janė argumente mbi krijimin posaēėrisht pėr jetėn tė kėsaj lėnde.

Komentet mė tė gjera mbi pėrshtatshmėrinė e ujit pėr jetėn erdhėn pothuajse njė shekull mė vonė pas librit tė Ueuell nga profesori nė degėn e kimisė biologjike tė Universitetit tė Harvardit, Lorenc Henderson. Ky i fundit nė librin e tij me titull "The Fitness of Evironment (Pėrshtatshmėria e Mjedisit)" qė mė pas do tė cilėsohej si "vepra mė e rėndėsishme shkencore e ēerekut (25-vjeēarit) tė parė tė shekullit 20-tė", ka rezervuar njė vend tė veēantė pėr ujin. Henderson nė kėtė libėr arriti nė pėrfundime tė rėndėsishme pėrreth ambientit natyror tė Tokės:

"Mjedisi ynė, me veēoritė themelore tė tij (pra, nė aspektin e veēorive kimike dhe fizike tė hidrosferės me proceset fiziko-kimike dhe kimikatet e ndryshme qė pėrmbajnė gjallesat) ėshtė ai mjedis qė mund tė ishte mė i pėrshtatshėm pėr jetėn".

Harun Jahja

03.01.2006