Kush pi duhan

Duke u bazuar nė raportin e 2001-tės nga qendra pėr kontrollim dhe parandalim tė sėmundjeve, mbizotrimi i duhanit tek meshkujt arrinte 25.7% dhe te grate arrinte 21.5%, gjė qė paraqet njė reduktim (pakėsim) nga tė dyja gjinitė nga viti 2000. Rreziku ndryshon sipas moshės, grupeve etnike dhe vendeve gjeografike.

Duhani nė fėmijėri dhe nė rini

Derisa duhani ėshtė nė rėnie tek te rinjėt, pėrdorimi i parė i cigareve ėshtė ngritur rreth 30% tek te rinjėt (adoleshentėt) mes viteve 1988 dhe 1996. Ēdo ditė, mė tepėr se 3000 tė rinjė bėhėn pėrdorues tė rregullt tė duhanit. Me 2001 American Heart Association me statistikat e saj raportoi se rreth 30% e nxėnėsve nė shkollat e mesme dhe mė tepėr se 63% studentė kanė provuar duhanin. Pėrqindja mė e lartė ėshtė tek te rinjėt kaukazian. Njė studim sugjeron se vajzat e reja tė cilat kanė pėrdorur kontraceptivė gojor (pėrmes gojės) janė nė rrezik tė pjesėrishėm pėr duhan (qė tė dyja gjinitė nė fjalė janė nw nė rrezik tė lartė). [Shikoni ērregullimet dhe tė metat neurologjike mė poshtė] Duhani ėshtė njė lloj “droge” e menjėhershme: tė rinjėt tė cilė kanė pirė (thithur) 100 apo mė shumė cigare, bazuar nė njė raport, nė pėrgjithėsi nuk janė nė gjendje ta ndėrprejnė madje edhe nėse dojnė.

Nė 1998-tėn njė studim vlerėsoi se reklamimi mund tė jetė pėrgjegjės pėr njė tė tretėn e tė rinjėve qė pijnė (e pėrdorin) duhan(in). Rregullat (ligjet) e reja po e bėjnė edhe mė tė vėshtirė pėr reklamuesit e duhanit qė tė nxisin shitjen e duhanit tek te rinjėt, por shumė studentė e pėrdorin duhanin, me gjithė fushatat (kampanjat) e shumta dhe tė shpeshta kundėr duhanit.

Hapi mė i rėndėsishėm pėr parandalimin e duhanit tek fėmijėt ėshtė se prindėrit s’duhet ta pijnė (pėrdorin) duhanin. Njė studim raporton se parashkollorėt prindėrit e tė cilėve pijnė duhan, i gjejmė ata (d.m.th. parashkollorėt) si duhanxhi tė ardhshėm. Studimi tregoi qė prindėrit e pėrpiktė janė shumė mė tė suksesshėm nė parandalimin e fėmijėve tė tyre prej pirjes sė duhanit se sa ata prindėr tė cilėt i lėnė pas dore kėto rregulla. Atyre fėmijėve qė u ėshtė bėrė shprehi (zakon) shiqimi i TV-sė dhe qėndrimi nė shtėpi (mosdalja jashtė nė qytet p.sh.), janė mė afėr kontrollės sė prindėrve dhe mundėsia e pėrdorimit tė drogės, alkoolit dhe duhanit ėshtė mė e vogėl. Fėmijėt e lėnė pas dore (neglizhuar) nga prindėrit e tyre, ose fėmijėve qė u mungojnė prindėrit, mundėsia ėshtė pėr katėr herė mė e madhe pėr tė pėrdorur drogė, alkool dhe duhan, se sa ata fėmijė qė jetojnė me prindėrit ku kanė njė jetė tė strukturuar mirė.

Duhani tek moshat e vjetra

Tek tė vjetrit mundėsia e pėrdorimit tė duhanit ėshtė mė e vogėl. Njerėzit prej 55 deri nė 64 vjet, rreth 24% janė duhanxhi. Mes 65 dhe 74 pėrdorimi i duhanit bi nė 15%, dhe mbi 75 vjet kjo vlerė bie nė 8%.

Kombėsia dhe gjinia

Pėrqindja e pėrdorimit tė duhanit ndryshon ndėr popuj nė tė gjitha prapavijat etnike, madje edhe nė njė vit.  Kėto janė pėrqindjet e meshkujve prej mė tė lartės tek mė e ulta: 

http://www.who.int/whr2001/2001/archives/1999/en/pdf/chapter5.pdf

Kėtu janė shifrat apo thėnė mė mirė vlerat e pėr pėrdorimin e duhanit nė Botė dhe janė tė marrura nga Organizata Botėrore pėr Shėndetėsi e Kombeve tė Bashkuara UN, mė saktėsisht nė web faqen:

Gjeografia

Edhe gjeografia (vendi) ndikon nė duhan.

Shihet edhe nga tabela se vendet e zhvilluara si SHBA, disa shtete tė Europės e vende tė tjera tė zhvilluara nė kontinentet tjera prijnė nė pirjen e duhanit. Kurse vendet nė zhvillim e kanė njė mesatare mė tė vogėl.

Niveli i edukimit

Ata tė cilėt e kanė edukimin mė tė ulėt kanė njė pėrqindje mė tė lartė (37.5% ku vitet e shkollimit tė kėtyre njerėzve sillen prej 9 nė 11) se sa ata tė cilėt kanė edukim mė tė lartė (14% qė e kanė pėrfunduar kolegjin).

Faktorėt psikologjik

Faktorėt psikologjik luajnė njė rol shumė tė madh nė predispozitėn (ndjeshmėrinė apo parakushtet) pėr tė pirė duhan.

• Depresioni ėshtė njė faktor i rrezikshėm qė njihet mirė sa i pėrket pėr ēėshtjen e duhanit dhe e rrit rrezikun pėr fillim tė pėrdorimit tė duhanit qysh nė rini. Nė tė vėrtetė, nikotina mund tė stimulojė recptorėt nė trurin e njeriut qė tė pėrmisoj gjendjen e brendshme tek shumė njerėz duke shkatuar depresion nė mėnyrė gjenetike.
• Njerėzit me vetvlerėsim tė ulėt dhe tė rinjėt me probleme tė tė sjellurit kanė njė rrezik tė madh pėr duhan.
• Ekspertėt janė tė ndarė nė atė se ėshtė njė ndėrlidhje nė mes duhanit nė rini nė njėrėn anė dhe vet rinisė nė anėn tjetėr dhe njė rritje e rrezikut pėr disa ērregullime shqetėsuese.

Faktorėt gjenetik

Provat tani fuqishėm mbėshtesin faktorėt gjenetik si njė faktor i madh i rrezikshėm pėr varshmėrinė e nikotinės, dhe rikėrkimet tani vėjnė nė shenjė gjenet e veqanta qė mund tė jenė me pėrgjegjėsi. Nė zbulime ėshtė njė cenueshmėri (dobėsi) e pėrgjithsme gjenetike nė varshmėrinė (prezencėn) e duhanit dhe alkoolit. (Pėr disa njerėz tė cilėt dėshirojnėtė ndalojnė pirjen e alkoolit si dhe tė duhanit, njė process i dyfishtė i shėrimit do tė ishte i efektshėm.)

Faktorėt ekonomik

Disa studime sugjerojnė se lirimi i duhanit e bėn tė mundur pirjen e duhanit mė tepėr se sa duhet. Pėr shembull, shtetet qė kanė taksa tė ulta pėr duhanin, kjo ėshtė njė pėrparėsi pėr duhanxhinjėt. Dhe, nė anėn tjetėr ngritja e ēmimit tė taksave  si dhe vet ngritja e ēmimit tė duhanit e bėn mė tė pakėt pėrdorimin e duhanit tek njerėzit, d.m.th. e redukton apo e pakėson numrin e duhanpirėsve.

Pėrktheu: Osman D. Gashi