Shkenca e shekullit tė
XX-tė na ka
treguar shumė argumente bindėse, tė cilat argumentojnė
krijimin e universit nga Allahu. Nocioni "Parim Human" (Anthropic
Principle) tregon se nė kėtė sistem nuk ka vend pėr
rastėsinė dhe se ēdo detaj i universit ėshtė i programuar
posaēėrisht pėr njeriun.
Ana
interesante ėshtė se njė pjesė e madhe e shkencėtarėve, tė
cilėt me anė tė zbulimeve arritėn nė konkluzionin se "universi
nuk mund tė komentohet nėpėrmjet rastėsisė" por qė
faktikisht pėr shkak tė pikėpamjeve tė tyre materia-liste,
nuk ishte ky rezultati qė kėrkonin. Asnjė prej shkencėtarėve
si Pol Devis, Arno Penzias, Fredi Hoil, Roxher Penrouz, prej
tė cilėve shkėputėm thėnie tė ndryshme, nuk kanė qenė fetarė.
Duke bėrė kėrkime nuk kanė synuar tė gjejnė argumente mbi
ekzistencėn e Zotit. Por tė gjithė, edhe pse nuk e
dėshironin njė gjė tė tillė arritėn nė pėrfundimin se i
vetmi shpjegim pėr universin ėshtė ky projektim madhėshtor i
vetėdijshėm.
Astronomi
amerikan Xhorxh Grinshtajn nė librin e tij "The Symbiotic
Universe (Universi Simbiotik)", kėtė gjė na e rrėfen kėshtu:
"Si mund tė
jetė e mundur kjo (projektimi i ligjeve tė fizikės
posaēėrisht pėr jetėn)? Tek analizojmė argumentet,
pėrballemi me kėmbėngulje me njė fakt tė rėndėsishėm: duhet
qė tė ketė hyrė nė kontakt njė inteligjencė e mbinatyrshme.
Vallė pėr njė ēast edhe pse nuk patėm njė qėllim tė tillė po
ballafaqohemi me argumente shkencore mbi praninė e njė "Ekzistence
Hyjnore"?
Grinshtajn,
i cili ėshtė njė ateist, pyetjes tė cilėn e filloi me "vallė"
po mundohet t'i shmanget realitetit sikur nuk e vė re atė.
Por shumė shkencėtarė tė tjerė, tė cilėt nuk i afrohen me
paragjykime ēėshtjes, e pohojnė me zė tė lartė se universi
ėshtė i krijuar posaēėrisht nga ana e Zotit pėr jetėn e
njeriut. Astrofizikanti amerikan Hjuxh Ros nė njė shkrim me
titull "Projektimi dhe Parimi Human" e pėrfundon kėshtu:
"Universin nga
mosekzistenca duhet ta ketė krijuar medoemos njė Krijues
Suprem dhe Inteligjent. Njė Krijues duhet ta ketė projektuar
planetin Tokė. Dhe pėrsėri po ky Krijues Suprem dhe
Inteligjent duhet ta ketė projektuar jetėn".
Kėshtu qė
shkenca e argumenton krijimin: Zoti ekziston dhe ėshtė
krijuesi i ēdo qenieje ēka shihet dhe nuk shihet pėrreth. Ai
ėshtė i vetmi Krijues, Zot i projektimit dhe ekuilibrit nė
qiej dhe nė tokė.
Nga ana tjetėr,
sot materializmi ėshtė hedhur jashtė kufinjve tė shkencės
dhe tashmė pėrjetohet si njė bestytni. Mbi kėtė fakt
studiuesi i gjenetikės, amerikani Robert Grifits thotė me
humor: "Kur kėrkoj pėr vete njė ateist pėr tė diskutuar
shkoj gjithmonė nė departamentin e filozozofisė. Sepse tani
e tutje nė departamentin e fizikės nuk del dikush i tillė".
Duke e
pėrmbledhur, cilindo ligj tė fizikės apo ndryshore, do tė
vėrejmė se kėto zotėrojnė vlera posaēėrisht pėr tė mundėsuar
jetėn nė tokė. Nė lidhje me kėtė Pol Devis nė paragrafin e
fundit tė librit tė tij me titull "The Cosmic Blueprint (Plani
Kozmik)" shpjegon se: "ideologjia e njė projektimi vjen
sunduese mbi gjithēka".
Padyshim
"projektimi" i universit do tė thotė krijim dhe programim
nga ana e Zotit. Ekuilibret delikatė nė univers janė
argumente tė qarta mbi artin e epėrm krijues tė Allahut, tė
ēdo krijese, qoftė e gjallė apo inorganike. Ky pėrfundim nė
tė cilin arriti shkenca nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse pohimi
i sė vėrtetės tė informuar nga Kurani 14 shekuj mė parė:
"Vėrtet, Zoti
juaj, Allahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda
gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin, Ai e mbulon ditėn
me natė, qė me tė shpejtė e kėrkon atė (mbulimin e dritės sė
ditės), edhe dielli, edhe hėna e edhe yjet i janė nėnshtruar
sundimit tė Tij. Ja, vetėm Atij i takon krijimi dhe sundimi.
I madhėruar ėshtė Allahu, Zoti i botėve". (Araf, 54)
Harun Jahja