Fatmbarėsisht, informacionet pėr kėtė ranė nė vesh tė mbretit Fejsal, i cili u zemėrua shumė dhe vendosi tė vėrtetonte shpalljen provokative tė mjekut egjiptian. Menjėherė urdhėroi Ministrinė e Bujqėsisė dhe Resurseve qė tė shqyrtojė dhe tė dergojė mostėr tė ujit zemzem nė laboratoret europiane pėr tė testuar pijshmėrinė e tij. Mė pas ministria urdhėroi “Xheddah Pawer” dhe “Desalination Plants” pėr t’u kujdesur rreth kėsaj ēėshtje. Ndodhi kėshtu dhe une u inkuadrova si inxhinier desalinimi (inxhinier i Kimisė pėr prodhimin e ujit tė pijshėm nga uji i detit). Isha zgjedhur qė tė kujdesem pėr kėtė detyrė.

   Nė kėtė kohė mė kujtohet se s’kisha asnjė ide se si ishin puset e ujit. Shkova nė Mekė dhe iu raportova autoriteteve tė Qabes qėllimin e vizitės sime. Ata caktuan njė njeri qė do tė mė ofronte mua ēfarėdo ndihme qė t’i kėrkoja. Kur arritėm tek pusi, ishte e vėshtirė pėr mua tė besoja se njė pellg i ujit, mė shumė se njė gropė e vogėl, tė sillte me miliona litra ujė pėr haxhinjtė ēdo vit, qė prej kohės sė Ibrahimit (alejhi selam) shumė, shumė shekuj mė parė.

   Fillova hulumtimin tim dhe mora dimensionet e pusit. Kėrkova nga shoqėruesi tė mė tregonte thellėsinė e pusit. Ai sė pari mori hov dhe u hodh nė ujė, pastaj u drejtua nė kėmbė. Unė pashė se niveli i ujit vinte deri te nėnshpatullat e tij, pastaj ai filloi tė lėvizte prej njė kėndi nė tjetrin nėpėr pus (duke qėndruar tėrė kohėn i zhytur nė ujė) pėr tė gjetur ndonjė grykė apo kanal naftėsjellės.

   Mė erdhi ndėrmend njė tjetėr ide. Uji mund tė tėrhiqet nė mėnyrė tė shpejtė me ndihmėn e njė pompe tė madhe, e cila ishte vendosur te pusi si rezvuar akumulimi i ujit tė zemzemit. Nė kėtė mėnyrė, niveli i ujit do tė binte dhe do tė na mundėsonte tė gjejmė se nga vinte uji. Pėr ēudi, asgjė s’mund tė vėrehej gjatė pompimit, por e dija se kjo ishte mėnyra e vetme pėr t’u gjendur tragu i ardhej sė ujit nė pus. Kėshtu qė vendosa tė pėrsėris procesin. Kėtė radhė e porosita shoqėruesin qė tė qėndrojė nė njė vend dhe tė vėshtroj me kujdes ndonjė gjė tė pazakontė qė do tė ndodhte mė pas. Pas pak, ai papritur i ngriti duart dhe bėrtiti: elhamdulilah, e gjeta. Rėra po kėrcen posht kėmbėve tė mia dhe uji gurgullon nga shtrati i pusit. Nėrkohė qė ne largonim ujin me pompė, ai endej rrotull pusit, duke shėnuar fenomenin e njėjtė nė ēdo vend tė pusit. Faktikisht, rrymimi i ujit pėrgjatė shtratit tė pusit, ishte i njejtė nė ēdo vend, gjė qė mban nivelin e ujit tė pandryshueshėm. Pasi pėrfundova observimin tim, mora mostrėn e ujit pėr ta testuar nė laboratoret evropiane. Para se tė nisesha nga Qabja, i pyeta autoritetet e Mekės pėr puset e tjera. Mė thanė se shumica e puseve ishin tė ndotura. Kur mbėrrita nė zyrėn time nė Xhidah, i raportova shefit tim pėr dėshmitė e mia. Ai mė dėgjoi me shumė interesim, por bėri njė koment shumė iracional duke thėnė se pusi i zemzemit mund tė ketė lidhje tė brendshme me Detin e Kuq... Si ishte e mundur kjo, kur Meka ishte larg rreth 75 km larg detit dhe tė gjitha puset qė gjenden nė qytet ishin tė ndotura?!!

   Rezultatet e testimit tė mostrave tė ujit tė zemzemit nė laboratoret evropiane dhe nė laboratoret tona ishin tė njejta. Ndryshimi ndėrmjet ujit tė zemzemit dhe ujrave tė tjerė ishte nė pėrmbajtjen e kriprave tė Mg dhe Ca. Pėrmbajtja e kėtyre kriprave ishte mė e lartė nė ujin e zemzemit. Ndoshta kjo ėshtė arsyeja qė uji i zemzemit i freskon haxhinjtė e lodhur. Ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme ėshtė se uji pėrmban froride qė kanė efekt gjerminativ. Pėr mė shumė, shėnimet e laboratorėve dėshmuan se uji zemzem ishte i pėrdorshėm pėr pije. Kėshtu, deklarimi i mjekut egjiptian doli i pavėrtetė.

  Sidoqoftė, ishte njė bekim qė u ndėrmor njė studim i tillė pėr tė treguar pėrbėrjen kimike tė ujit. Nė fakt, sa mė shumė tė hulumtosh, aq mė shumė do tė befasoshesh dhe do tė bindesh nė mrekullinė e kėtij uji qė Zoti e bėri dhuratė pėr besimtarėt qė vijnė nga larg, nė kėtė shketėtirė pėr haxhillėk.

Le tė numėrojmė disa cilėsi tė ujit zemzem.

Ky pus kurrė nuk ėshtė ndotur, nė tė kundėrtėn, ai gjithmonė i ka plotėsuar kėrkesat pėr ujė, qė kur ka ekzistuar.

Haxhinjtė qė vijnė ēdo vit pėr haxh dhe umre e njohin pijshmėrinė e kėtij uji dhe kurrė s’janė ankuar pėr tė. Nė fakt, atyre gjithmonė u ka pėlqyer ky ujė dhe i ka freskuar ata.

Uji ka shije tė ndryshme nė vende tė ndryshme.

Ky ujė kurrė s’ka qenė trajtuar kimikisht, as kurrė s’ka qenė klorizuar, siē ėshtė rasti me ujėrat e tjerė tė qytetit. Kėtu s’kishte asnjė shenjė tė zhvillimit tė bimėve, gjė qė ėshtė e zakonshme nė shumicėn e puseve.

Shekuj mė parė, Haxherja kėrkonte, pothuajse, pa shpresė ujė mes kodrave Safa dhe Merua pėr t’i dhėnė djalit tė saj tė vogėl, Ismailit (alejhi selam). Ndėrkohė qė ajo vraponte prej njė vendi nė tjetrin pėr tė gjetur ujė, fėmija i saj i fėrkonte kėmbėt nė rėrė. Pellgu i ujit doli nė sipėrfaqe dhe me mirėsinė e Allahut u shndėrrua nė pus, i cili do tė quhej zemzem dhe qė do tw shwrbente, jo vetėm pėr Haxheren dhe fėmijėn e saj, por pėr milona haxhinj nga mbarė bota.

Tarik Hussain Riad