Fjala kuranore i ngjan njė qelize... Qelizat pėrtėrihen dhe nė njė  qenie tė gjallė, nė tė shumtėn e rasteve, pėrngjajnė nė njėra-tjetrėn, kurrė  nuk pėrsėriten, por gjithherė ndryshohen. Njė gjė e njėjtė vėrehet edhe nė  fjalėn kuranore. Vėrejmė se po ato fjalė pėrsėriten me qindra herė nė  Kuran, po nė tė njėjtėn kohė konstatojmė se ato nuk janė pėrsėritje. Fjala  kuranore ēdoherė ka domethėnie e kuptim tė ri. Na shpie nga tėrėsia nė  hollėsi. Degėzohet nė degė, sikurse fara qė jep rrėnjėn, trungun, degėt dhe  gjethet, pastaj lulet dhe frytin... Ajo gjithnjė ėshtė (tė themi)  portokalli, qė nėpėrmes hollėsive tė tij shfaqet kėrcyelli i vėrtetė i  portokallit. Edhe sikur disa herė ta lexojmė Kuranin, ēdo herė do tė kuptojmė diēka tė  re nė tė. Tė marrim pėrshembull fjalėn shkencė nė Kuran. Do tė vėrejmė se shkenca  nė fillim vjen nė kuptimin rrethorė, nė formė vėshtrimi, nė krijimin e  qiejve dhe tė tokės. Pak mė tej do tė shohim se si vėshtrimi do tė  detajizohet: si janė krijuar devetė dhe si ėshtė ngjitur qielli, si janė  pėrqėndruar malet dhe si ėshtė krijuar toka... Kjo ėshtė biologji,  astrologji, gjeologji, gjeografi dhe dituri tė tjera tė njohura sot.  Kurani,  pastaj na hedh kundrimin nė anėn tjetėr. “Thuaj! Udhėtoni nėpėr botė dhe  shikoni si kanė pėrfunduar ata mė parė...” Ky ėshtė njė vėshtrim historik,  ose  “Udhėtoni nėpėr botė qė tė shihni atė qė Ai e ka krijuar prej asgjėsė  (hiēit)...”

Ta vėshtrojmė ajetin vijues: “Ne ēojmė erėra tė cilat pllenojnė (mbarėsojnė)...” Komentatorėt e hershėm, kėtė ajet e komentuan si alegori. Erėrat i ndjekin rėrėt dhe zbret shi i cili e pllenon tokėn. Sot, kjo ėshtė  fakt se era i ndjek rėrėt e elektrizuara pozitive dhe ndeshen me ato  negative, atėherė pasojnė vetėtimat, bubullimat dhe zbret shiu. Dhe e dyta,  sot dijmė se bota bimore ekziston mashkull dhe femėr. Me ndihmėn e erės,  e cila e shpėrndanė pluhurin prej lules nė lule, kryen mardhėniet seksuale  (tė tyre) dhe kėshtu bota vazhdon mė tejė.

“I Lartėsuar ėshtė Ai qė krijoi ēifte tė gjitha (dy lloje) nga ēka mbinė  nga toka, nga vetė ata (njerėzit) dhe nga ēka ata nuk dijnė.”  (Jasin:36). Njeriut tė shekullit tė shtatė  asnjėherė  nuk i shkoi mendja se  edhe materia e bimėt, nė pėrgjithsi, janė ēifte. Rryma elektrike nuk ėshtė gjė tjetėr veē rezultat i dy poleve (negative dhe  pozitive). Thėrmia e atomit qė deri vonė mendohej se ėshtė pjesa mė e vogėl  e materies pėrbėhet nga bėrthama tė cilėn e rrethojnė elektronet, kurse vetė  bėrthama e atomit pėrbėhet nga protonet dhe neutronet. Pra, ēdo gjė nė  gjithėsi (veē Allahut tė vetėm) ėshtė ēift.

“Ata tė cilėt pėrveē Allahut marrin mbrojtės, janė tė ngjajshėm me  merimangėn, tė cilat vetes i thurin shtėpi, kurse shtėpia mė e dobėt,  vėrtetė ėshtė shtėpia e merimangės, sikur ta dijnė ata kėtė.” (Ankebut, 41) Vėmendjen  e tėrheq fjalia “shtėpia e merimangės ėshtė mė e dobėta...” Aty nuk thuhet  pejza ose rrjeta, por shtėpia. Kjo i ka shkaqet dhe arsyet e veta. Shkenca  zbuloi se pejza e (rrjetės sė) merimangės, ėshtė mė e fuqishme se ato prej  ēelikut, pėr tri herė. Gjithashtu, ėshtė mė e fuqishme dhe mė elastike sesa peri i mėndafshit. Ajo pėr merimangėn paraqet kėshtjellė dhe strehimore tė  sigurtė. Pse Kurani atėherė thotė se Ajo ėshtė mė e dobėta, duke e  pėrfunduar ajetin me fjalėn: “Sikur ta dijnė ata kėtė.” Kjo fshehtėsi u  zbulua kohėve tė fundit. Merimanga femėr ėshtė ndėrtuese e shtėpisė. Ajo e thurė rrjetėn dhe sundon nė teritorin e saj. Pas mbarėsimit (femra) e mbytė mashkullin dhe e ha. Tė  rinjtė, sapo dalin prej vezėve e hanė njėri-tjetrin. Ēdo mysafir qė i afrohet  rrjetės, ajo e mbytė dhe e ha. Ajo pra ėshtė zhdukėse e jo shtėpi. Ajo  ėshtė shtėpia mė e dobėt pėr tė gjithė ata qė duan tė strehohen. Shkenca  vetėm tani po i zbulon thėniet e Kuranit, para mė shumė se 14 shekujsh.

Falėnderimi i qoftė Atij qė ka krijuar ēift prej ēdo gjėje, ēka  mungullon prej tokės dhe prej vetė atyre (ēift dhe prej atyre qė ata nuk  dijnė.” (Jasin,36) Ka qenė e njohur se i Gjithdijshmi i ka krijuar nė ēifte, njerėzit, shtazėt, xhinėt, e, edhe bimėt, por jo edhe sendet. “Edhe prej ēdo gjėje Ne krijuam  ēift pėr ju qė mendoni.” Shkenca i zbuloi edhe kėto. Elektriciteti e ka polin pozitiv dhe negativ; magnetizmi ėshtė i polizuar nė dy anėt; nė atom gjenden elektronet dhe pozitronet, protonet e neutronet; nė kiminė organike, ekzistojnė molekula e djathtė dhe e mėngjėr. Nė kohėn e fundit, pėrveē materies u zbulua edhe antimateria. Shkenca, u pajtua me Kuranin se kozmosi ėshtė i krijuar nė gjashtė etapa: arkaike (mė e vjetra); parapalezoike (gjendje e flaktė); eozoike  (lajmėrohet jeta e parė); palezoike (peshqit); neozoike (shtazėt) dhe kenozoike (mė tė pėrsosurat).

Ne kemi mėsuar se para miliarda vitesh, bota ishte njė copė materie dhe ngjau eksplodimi i madh  nė thelbin e asaj mase tė madhe tė materies dhe  copat e mėdha tė materies filluan tė fluturojnė nė tė gjitha anėt. Nga ky  eksplodim ėshtė krijuar sistemi diellorė dhe galaksia. Kėto janė zbulimet qė  shkeca i bėri kohėve tė fundit. Kurse njė arab “analfabet” nė shkretirė,  pėrpara mė shumė se 1400 vjetėsh, ka mundė tė dijė pėr teorinė e eksplodimit  te madh dhe rritjen e gjithesisė, apo jo?! Dhe ja ēfarė ka thėnė sipas  udhėzimit tė Zotit: “A nuk e shohin mosbesimtarėt se qiejt dhe toka kanė qenė  njė tėrėsi, porse Ne i kemi ndarė nė pjesė-pjesė...?! Ai ėshtė i Cili e ka  krijuar natėn dhe ditėn, Diellin dhe Hėnėn. Tėtėra notojnė nėn kupėn e  qiellit...” Nėse i shtrojmė njė pyetje njė biologu se kur ka  filluar jeta? Ai do tė na thoshte se jo prej shumė kohėsh shkenca e zbuloi qė para  miliarda vitesh metrja ecenciale nė detė ka filluar tė prodhojė  protoplazmėn, prej sė cilės ka rrjellė ameba, e prej atij lloēi tė detit  janė zhvilluar tė tėra gjallesat. Me fjalė tjera, tėrė jeta rrjell nga deti, nga uji... Para 14 shekujsh, sigurisht se asnjėfarė shkenctari apo poeti nuk  do tė ia qėllonte kėtij zbulimi shkencor, kurse “analfabeti i shkretirės”, i  udhėzuar prej Allahut tha: “...dhe Ne nga uji krijojmė ēdo gjė tė gjallė. A  nuk do tė besojnė?!” Vetėm sot shkenca zbuloi se materia nė fillim ishte njė tėrsi e palėvizshme  dhe se ishte nė formė tė gaztė, e nxehtė, e trashė dhe ngjitur, pastaj u  shkaktua njė shpėrthim (me urdhėrin e Allahut) nė kėtė materie para mė shumė  se 5.000.000.000.000 vjetėsh. Kėshtu qė, ajo tėrėsi filloi tė zhvillohet dhe  tė largohet, ndėrsa materia u vu nė lėvizje tė pėrhershme, siē thotė Allahu  i Lartėsuar. “Dhe qiellin Ne me duart Tona e krijuam, dhe Ne patjeter e  zgjerojmė atė.”

Ai (Allahu) e mbulon ditėn me natėn, qė me tė shpejtė e ndjek  atė...” (A'rafė, 54) “...Ai (Allahu) natėn ia mbėshtjell (vendit tė) ditės dhe ditėn ia  mbėshtjell natės...” (Zumer, 5) “Ti (O Zot) e fute natėn nė ditėn dhe Ti (O Zot) e fute ditėn nė natėn...”  (Ali Imran, 27) Ja pra, se si Kurani paralajmron se nata dhe dita ndjekin njėra tjetrėn  vazhdimisht, e njė gjė e tillė nuk ndodh pėrveē nėse toka ėshtė e rrumbullakėt, e kjo ėshtė ajo qė thirri Galileu (meqė ndoshta nga muslimanėt  kishte dėgjuar njė gjė tė tillė), tė cilin kisha e ndoqi pėr ta likuiduar.  Jurij Gagarini pas kthimit nga udhėtimi i tij rreth Tokės, tha se kishte  vėrejtur ndjekje tė shpejtė tė errėsirės dhe dritės mbi Tokė, pėr shkak tė  rrotullimit tė saj.

Mendimtari prendimor kėrkoi tė ndajė shkencėn nga feja, sepse feja  e tij (e krishterė) i thoshte: Pema e cila iu ndalua Ademit, pėr t'a ngrėnė  ishte  pema e diturisė dhe pasi ai ngrėni prej saj, atij iu shtua dituria  (syēeltėsia). Kėshtu shkruan Dhiata e Vjetėr (Teurati), kurse klerikėt e komentuan se kur Ademi hėngri nga ajo pemė iu shtua dituria e amshueshme, gjė e cila shkaktoi hidhėrimin e Zotit ndaj tij dhe e largoi nga mėshira e Tij. Shkenca pėrparoi vetėm atėherė kur u muar njė kahje krejtėsisht e kundėrt  dhe jo mė shumė se para dy shekujve. Kurse para mė shumė se 1400 vjetėve  Kurani filloi revelimin me fjalėt: “Lexo, mėso, studio...” Dijetarėt e dijnė  se cilėsia me tė cilėn Allahu nderoi Ademin ishte e kundėrt me atė qė ishte  thėnė nė Teurat. Dituria ishte shkak  i nderimit tė Ademit e jo shkak i  pėrzėnies sė tij. Nė Kuran 1400 vjet mė parė u tha: “Mandej e mėsyu qiellin (krijimin  e qiellit) e ai ishte tym. Dhe atij e edhe tokės i tha: 'Qasuni urdhėrit Tim me dėshirė apo me dhunė'. Ata tė dy thanė: 'Po i qasemi me dėshirė.”  (Fusilet, 11). Shkenca njėherė kėtė tym e quajti mjegull, por vetėm nė kohėn e fundit zbuloi  se ai nuk ėshtė mjegull, por tym, sepse mjegullat janė tė ftohta, kurse ky tym  i ekzistencės pėrmban njė sasi tė nxehtėsisė. Tymi pėrbėhet nga gazrat e  pėrziera me materie tė ngurtė e ėshtė i errėt. I tillė ishte tymi prej tė  cilit filloi ekzistenca. Prandaj sot shkenca fjalėn e gabuar mjegull e  zėvendėsoi me fjalėn tym gjė qė Kurani e bėri 1400 vjet mė parė.

Mikroskopi u zbulua nė shekullin 16, kurse shkenca deri nė  shekullin 19 nuk dinte se njeriu u krijua nė etapa. Kurani kėtė e ka  treguar 1400 vjet mė parė, kur ka thėnė: “Ē’ėshtė me ju qė Allahut nuk i  shprehni madhėrinė qė meriton.?! Kur Ai ju krijoi nė disa etapa.”  (Nuh, 13-14). Kėto etapa Kurani i ka emruar me emra tė posaēėm: farė (nutfeh), gjak i ngjizur (alekah), copė mishi (mugdah), eshtra (idhamė), dhe nė fund mveshja e eshtrave me mish. Shkenca, jo shumė larg, ka zbuluar se  njeriu u krijua prej bashkėdyzimit tė  sekrecioneve tė mashkullit dhe femrės. Ajo pikė e spermės pėrqėndrohet nė mitėr si njė kokėrr (farė) gjashtėditėshe. Pra, veza e fekonduar fillon e  zhvillohet  gjashtė ditė para fekondimit. Ajo qė ka filluar ndarjen i  pėrngjanė shushunjės (ushujzės). Kėtė etapė Kurani e ka pėrmendur si gjak i  ngjizur (aleka), por nė etapėn copė mishi (mugdah) i pėrngjanė njė sendi  tė pėrtypur nė formė ēėmēakėzi apo druri. Embrioni merr formėn e njeriut pas  40 apo 42 ditėve, sepse nė kėtė periudhė embrioni fillon tė marrė veēoritė e njeriut. Kurani thotė: Ai ju krijoi juve nė barqet e nėnave tuaja, krijim  pas krijimi (etapė pas etape) nė tri errėsira...” (Zumer, 6)  E, shkenca  sot e shpjegon se embrioni zhvillohet nė brendi tė mbėshtjellėsve tė errėt  tė cilat janė:

1. Muri i jashtėm i barkut tė femrės. 2. Muri i mitrės. 3. Pėlhura e brendshme, e cila e mbėshtjell embrionin. Ndarjet shkencore tė zhvillimit embrional nė barkun e nėnės janė tė  komplikuara dhe tė pakuptimta, sepse kjo ndarje bazohet nė numra, tė cilat  sipas Kuranit i pėrmendem mė parė. Pėr ndarjen qė shpjegon Kurani, Prof Moor thotė se ėshtė ndarje e plotė dhe e pėrsosur shkencore, ndarje e lehtė e  kuptueshme dhe e dobishme. Nė njė hadith profeti as ka thėnė: “Ēdo njeri  prej jush krijohet nė barkun e nėnės 40 ditė... Dhe Kur fara (nė mitėr)  mbushė 42 net, Allahu e dėrgon njė engjėll qė i jep formėn...” Shkenca vetėm  kohėve tė fundit vėrtetoi, se embrioni ditėn e 42-tė pėrjeton njė ndryshim.

Eshtė vėrtetuar shkencėrisht se nė kohėn e akullt nėpėr tė cilėn veē  ka kaluar Toka, tokat arabe kanė qenė kopshte e lumenj. Akullnajat janė  shtresuar nė polin e ngrirė tė veriut, mandej ka filluar lėvizja e tyre nė  drejtim tė jugut dhe kur i janė afruar gadishullit arabik, natyrisht ka  ardhur deri te ndryshimi i klimės. Kėshtu tokat arabe kanė qenė mė sė shumti  nė botė tė mbuluara me kopshte e lumenj. Shkenca vėrteton, gjithashtu, se kjo  gjendje do tė pėrsėritet. Koha e dytė e akullt ka filluar. Kėto akullnaja do  tė lėvizin edhe njė herė prej polit tė veriut nė drejtim tė jugut dhe tashmė  janė nė rrugė qė t’u afrohen zonave tė afėrta me tokat arabe. Njėra prej  argumenteve tė forta pėr kėtė konstatim,  ėshtė ajo qė dėgjoni se ēdo dimėr furtunat e akullta godasin vendet nė veri tė Europės dhe Amerikės. Kjo ka  qenė rrugė e gjatė dhe e mundimshme shkencore pėr ta zbuluar, kurse para 1400 vjetėve Muhamedi (alejhi selam) ka thėnė: “Nuk do tė vijė momenti (kataklizma) derisa tė rikthehen tokat arabe nė kopshte e lumenj.” (Transmeton Muslimi, kap. i  zekatit, njėsia 18, hadithi 60)

Kurani thotė: “A nuk dinė ata tė cilėt nuk besuan se qiejt dhe toka  ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė  ēdo sendi...” (Enbija, 30).  Pėr kėtė pjesė kuranore prof. Alfred Korner, njėri ndėr shkencėtarėt mė tė njohur botrorė nė lėmin e gjeologjisė, tha: “Jam i sigurtė se para 1400 vjetėve, personi qė nuk kishte fare njohuri rreth fizikės bėrthamore, sipas mendimit tim, ishte i pa mundur ta zbulojė atė  me anė tė mendjes sė tij se Toka e qiejt kan pasė tė njėjtėn bazė, etj.”

Para 1400 vjetėsh nė Kuran u tha: “Ai lejoi dy detet tė puqen  ndėrmjet tyre. Ndėrmjet atyre tė dyve ėshtė njė pengues qė ata tė dy nuk e  kapėrcejnė..” (Rrahman, 19-20). Shkenca ka aritur njohuri se detrat e  njelmėt nuk janė ashtu siē i shohim ne, njė det, por detra tė ndryshėm, tė  cilėt ndryshojnė nga njėri-tjetri me dendėsi, njelmėsi dhe nxehtėsi. Kjo pėr  herė tė parė u zbulua mė 1942. Me pėrsosjen e satelitėve dhe me anėn e  studimeve nga largėsia ėshtė bėrė e mundur tė fotografohen zonat detare dhe  kufijtė detarė nė mes pjesėve tė ndryshme oqeanike. Nga andej vėrehen dete me ngjyra nga mė tė ndryshmet. Disa dete i shohim me ngjyrė tė kaltėr tė  mbydhur.  Disa me ngjyrė tė zezė, disa tė tjerė anojnė nga ngjyra e gjelbėr.  Shkaku i ndryshimit tė kėtyre ngjyrave ėshtė ndryshimi i temperaturės mbi  sipėrfaqen e deteve, mirėpo nėse ndalesh pranė detit nuk mund t'i vėresh kėto  ndryshime. Kėto janė mburoja e nuk shihen vetėm se me anė tė teknologjisė. Po me ēfarė  teknologjie i pa Muhamedi (alejhi selam)...? Nėse pjesa e dytė e ajetit, shkencėrisht vėrtetohet kėshtu, atėherė si  spjegohet pjesa e parė e tij ku thuhet: “Ai lejoi dy detet tė puqen nė mes  tyre...” Mendimi i komentatorve tė njohur tė Kuranit ėshtė se “merxhe” ka  kuptim etimologjik “tė pėrziesh”. Dhe mė nė fund shkenca bėri njė tjetėr zbulim.  Detet pėrzihen me njėri-tjetrin. Ujrat e detit Mesdhe hyjnė nė ujin e  oqeanit Atlantik dhe anasjelltas, e nė mes tyre ėshtė njė pengesė ujore nė shkallė tė pjerrtė. Uji i dy deteve gjatė kalimit nė tjetrin, kalon nėpėr  kėtė pengesė e gjatė kalimit nėpėr tė i humb veēoritė e tij, e merr veēoritė  e detit nėpėr tė cilin kalon.

Nė kaptinėn Err-Rrum, ajeti 1-3 thuhet: Elif Lam, Mim. Bizantinėt  (romakėt) u mundėn nė tokėn mė tė afėrt (mė tė ulėt), por pas disfatės sė  tyre ata do tė ngallnjejnė.  Kjo na jep me kuptue se ai ėshtė vendi mė i  ulėt i rruzullit tokėsorė vendi ku u mundėn bizantinėt, e ai historikisht  ishte vendi afėr Kudsit (Jerusalemit). Shkenca kėtė tė vėrtetė e zbuloi para  pak dekadash.

Kėshilltari shkencor i presidentit Karter Frank Pres, kryetar i  Akademisė sė Shkencave pėr Amerikėn, shkroi njė libėr nė tė cilėn paraqiti  disa zbulime tė reja shkencore. Nė tė, nė faqen 488 ka sqaruar formėn e  kodrės e cila ka formė shtylle. Nė faqen 413 shohim fotografinė e njė kodre,  ku kodra ėshtė njė pjesė e vogėl, ndėrsa rrėnjėt e thella duken nėn shtresėn  e fundit. Kurse nė faqen 435 thotė: “Kodrat luajnė rrol me rėndėsi nė  pėrforcimin e kores sė sipėrfaqes sė Tokės. Por, Kurani kėtė e ka thėnė mė shumė se 1400 vjet mė parė: “Kurse kodrat ia  pėrforcoi.” (Naziat, 32) Dhe kodrat i bėri si shtylla (Nebe, 7) “Ai vuri kodra (tė forta)  nė Tokė, ashtu qė ajo tė mos lėkundet me ju (Nahėl, 15)

Prof. Armstrong, astronaut dhe shkencėtar i njohur nė Amerikė, i cili  punon pėr agjensinė e  hulumtimeve astronomike nė gjithėsi “NASA”, vuri nė  dukje zbulimin e ri shkencor nė  lidhje me metalin e hekurit. Ai thotė: “Nė ēdo  element bashkohen grimca tė vogla tė elektroneve, protoneve etj, mirėpo qė  tė bashkohen kėto grimca nė bėrthamė tė ēdo elementi nevoitet fuqi. Fuqia e  nevojshme pėr formimin e atomit tė hekurit duhet tė jetė sa katėr herė  energjia e tėrė sistemit diellor. As energjia e Diellit, e Tokės, e Hėnės  e Saturnit e planeteve tjera sė bashku nuk mjafton nė formimin e njė atomi  tė hekurit. Nisur nga ky fakt, shkencėtarėt thonė se ky ėshtė element i huaj,  i cili si i formuar ka arritur nė Tokė e nuk ėshtė formuar nė tė. Kėtė dukuri Kurani e ka sqaruar 14 shekuj mė parė kur ka thėnė: “Ne e kemi  zbritur edhe hekurin, qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerėz.”  (Hadidė,25)

“Vėrtet, ata qė mohuan argumentet tona, do t'i hedhim ata nė zjarr.  Sa herė qė u digjen lėkurėt atyre, Ne ua ndėrrojmė nė lėkura tė tjera qė ta  shijojnė dėnimin. Allahu ėshtė i Plotfuqishėm dhe i Drejtė nė atė qė  vepron.” (Nisa,56) Vetėm disa vjetė mė parė mjeksia zbuloi se dhembjen e ndjen vetėm lėkura ku gjenden shqisat ndijuese. Atėherė a nuk ėshtė ajeti i  lartshėnuar njė sinjalizim pėr kėtė? Pėr ndryshe, ēfarė kuptimi ka fjala e  Allahut: “Sa herė qė u digjen lėkurat atyre, Ne ua ndėrrojmė nė lėkura tė  tjera qė ta shijojnė dėnimin (zjarrin).” Muhamedi (alejhi selam) nuk jetoi nė kohėn tonė  qė tė zbulonte diēka tė tillė me mjetet bashkėkohore tė mjekėsisė, por atė e  mėsoi Njohėsi i ēdo fshehtėsie, Krijuesi i njerėzimit, se djegia e thellė e lėkurės shkatėrron indet nervore me anė tė dhembjes. Kėshtu para 1400 vjetėve  dha njohuri pėr indet nervore nėn lėkurė...

“Atė qė Allahu dėshiron ta udhėzojė, ia zgjeron zemrėn atij pėr (ta  pranuar) Islamin. Kurse atė qė dėshiron ta lėrė tė humbur, gjoksin e tij ia  bėn shumė tė ngushtė, sikur tė ngjitej nė qiell (lartėsi tė larta)...”  (En'am, 125) Ky ajet zbulon dy fshetėsi: e para, sa mė lart qė tė ngrihet njeriu nga rruzulli toksor, aq mė shumė i ngushtohet frymėmarrja, e kjo ėshtė  ajo qė shkenca bashkėkohore e dėshmoi. E Dyta, se njeriu njė ditė do ta vėrjetojė kėtė vetvetiu dhe do tė ngjitet nė lartėsi qiellore. Ja pra, janė  ditėt tona qė i vėrtetojnė kėto thėnie kuranore.

“Allahu ėshtė ai qė ngriti qiejt me shtylla qė nuk i shihni...”  (Rrad, 2) Ajeti sqaron se qiejt (tė cilėt janė shtatė, qė shkenca ende nuk i ka zbuluar) dhe Toka kanė shtylla por tė padukshme. Sot dijetarėt vėrtetuan kėtė thėnie, duke zbuluar se planetet qėndrojnė nė pozicionet e  tyre sipas ligjit tė gravitacionit, tė cilin e krijoi Allahu i Lartėsuar, ndaj planetet qėndrojnė nė pozicionet e tyre, pėrndryshe do tė shkatrrohej ēdo gjė.

O turmė e xhinėve dhe e njerėzve, nėse keni mundėsi tė dilni prej kufinjve tė qiejve e tė Tokės, dilni, por nuk do tė mundeni tė dilni pos  me njė fuqi tė fortė (qė ju nė kėtė kohė tė shekullit tė shtatė nuk e  posedoni) (Rrahman, 33) Zhvillimi teknin bashkėkohor argumentoi apo praktikoi kėtė fjalė tė Allahut tė Lartėsuar me urdhėrin e Tij. Pra, Allahu u thotė  njerėzve se ju mund t'i kaloni kufinjtė e qiellit vetėm nėse posedoni ndonjė  fuqi tė madhe, e dihet se ēfarė fuqie e madhe nevoitet pėr ēarjen e qiellit.

“Edhe kuajt (i krioji Zoti yt) edhe mushkat edhe gomerėt, pėr t'iu  hipur atyre dhe si stoli, e Ai do tė krijoi (pėr hipje) ēka ju (tani) nuk  dini. (Nahl,8) Shtazėt e pėrmendura nė fillim ishin mėnyra e vetme e  transportimit tė asaj kohe. Por Allahu thotė se nė tė ardhmen do tė krijojė mėnyra tė reja (tė cilat njeriu i shekullit tė shtatė nuk i dinte. Koha e  veturave dhe e aeroplanėve e vėrtetoi kėtė. Por meqė Allahu nuk pėrcaktoi,  nuk do tė thotė se nuk mund tė bėhen edhe zbulime tė reja nė kėtė pikpamje.

“E ti (Muhamed dhe ti njeri) i sheh kodrat dhe mendon se ato janė tė  palėvizshme, ndėrsa ato kalojnė sikurse kalojnė retė, (kjo ėshtė) mjeshtėria e  Allahut qė pėrsosi ēdo send, e Ai ėshtė hollėsisht i njohur se ē'punoni.”   (Neml, 88) Ajeti sinjalizon se Toka rrotullohet, pėr ndryshe ēdo tė thotė lėvizja e  kodrave? Ky realitet u zbulua pesė shekuj mė parė nga Koperniku tė cilin  kisha e akuzoi si mosbesimtar dhe e dogji nė turrėn e druve nė vitin 1543.  Nuk mund tė thuhet pra se Koperniku qe i pari ai qė e dha kėtė realitet,  sepse Kurani e ceku kėtė 1400 vjet mė parė.

“Ne i dėrgojmė erėrat mbarsuese e nga qielli (retė) lėshojmė shi...”  (Hixhr, 22) Sot ėshtė bėrė e njohur se ngurtėsimi i avullit tė ujit nė formė  tė pikave tė shiut nuk ndodh edhe nėse lagėshtia nė atmosferė arrin 400 %,  derisa tė bashkohen nė thėrmia shumė tė vogla tė kripura apo nė formė akulli e tė cilat i bartin erėrat, dhe kur ata takohen me atmosferė tė lagėsht  fillon tė dendėsohet ajo dhe pastaj me urdhėrin e Allahut lėshohet shiu nga to. Gjithashtu, me anėn e erės edhe bimėt mbarėsohen, duke e pėrcjellė farėn  prej njėrės nė tjetrėn.

“Dhe Ne qiellin ua bėmė si njė kulm tė sigurtė, por ata refuzojnė ajetet tona.” (Enbija, 32). Qielli pra ėshtė ai qė mbron tokėn  sikurse  kulmi shtėpinė. Vallė, prej kujt e mbron atė? Dijetarėt bashkėkohorė thonė:  “Sikur shtypja atmosferike toksore tė ishte pak mė e ulėt sa qė ėshtė nga  rruzulli toksor, atėherė shkėndjiat e shumta qė ēajnė horizontet e jashtme do  ta godasin Tokėn nė tė gjitha pjesėt e saj. Dhe me kėtė rast do tė ndizej ēdo  gjė ndezėse, atėherė qielli nuk do tė ishte mburojė.” Biologu Frenk Alen nė  librin e tij “Zoti zbulohet nė shekullin e diturisė” thotė: “Toka ėshtė e  mbėshtjellur me njė materie tė gaztė, e cila pėrmban gazrat e nevojshme tė  jetės dhe ajo ngrihet mbi rruzullin toksor mė teper se 500 milje. Kjo  mbėshtjellje e Tokės  arrin dendėsinė e nevojshme qė ta pengojė derdhjen e  miliona shkėndijave vrasėse pėr ēdo ditė nė Tokė... Dhe kjo mbėshtjellje  atmosferike ruan shkallėn e nxehtėsisė sė nevojshme pėr jetė. Po ashtu, ajo  bart avullin e oqeaneve dhe tė deteve nė vendet e largėta brenda kontinenteve ku edhe shndėrrohet nė shi, i cili ringjallė Tokėn pas vdekjes sė saj. Kurse shiu ėshtė burimi kryesor i ujit tė ėmbėl, i cili sikur tė mos  ekzistonte, Toka do tė shndėrrohej nė njė shkretirė pa shenja jete...”

“Betohem nė vendqėndrimin e yjeve. E ky betim ėshtė i madh sikur ta  dini...” (Uakia, 75-76) Nė kohėn kur u  shpall Kurani, kjo ishte krejtėsisht e pakuptueshme. Por sot ne e dimė se grupi i yjeve mė tė largėta  me qiellin tonė ėshtė larg nesh afro 700.000 mijė vjetė drite, kurse drita  pėr njė sekond kalon 300.000 km. Mirėpo vendqėndrimi i yjeve edhe sot e kėsaj dite po i mundon dijetarėt. Koha kur dijetarėt do tė mund ta vizatojnė  harten e tyre, do tė jetė njė kohė e re pėr historinė njerėzore. Dijetari i  astroanutikės James Jines, thotė: “Studimi i vendqėndrimit tė yjeve do ta  jap ēelėsin e njė panorame mė tė bukur qė ka parė syri i njeriut, do tė na  mundėsojė shikimin e njė qielli tė ēuditshėm e tė gjėrė edhe do tė kuptojmė nga ajo ēfarė nuk kishim kuptuar. Sikur tė kemi mundėsi t'i skicojmė  vendqėndrimet e yjeve pėrgjithsisht, njė gjė e tillė do tė na ofronte  sqarimin e realitetit tė gjithėsisė.”

Ai (Allahu) ėshtė qė bėri Diellin  shndėritės, e Hėnėn e bėri  dritė...”  (Junus, 5) “I madhėrueshėm ėshtė Ai qė krioi yjet nė qiell dhe vendosi nė tė njė  shndėritės (Diellin) dhe njė Hėnė ndriēuese.” (Furkan, 61) Nga kėto dy ajete kuptohet se Dielli ėshtė shndėritės (shndėrit vetiu),  ndėrsa Hėna e huazon dritėn. Shkenca kėtė e shpjegoi kohėve tė fundit, kur u  tha se Dielli ėshtė i zjarrtė, ndėrsa Hėna e huazon dritėn nga Dielli.

“Edhe Dielli udhėton pėr nė cakun e vet. Ky ėshtė pėrcaktim i  Ngadhėnjyesit, tė Dijshmit (Jasin:38) Ky ajet sinjalizon zbulimet mė tė reja shkencore se Dielli ka dy lėvizje  kaluese nga lindja rreth njė ylli shumė tė madh. Eshtė interesant se i njėjti  ajet kuranor lexohet nė dy kiraete (mėnyra leximi). I pari siē spjeguam  derimė tanni, kurse nė tė dytin thuhet se udhėton pa cak, pa kufi, pandėrprerė.  Nė kuptimin e parė nėnkuptohet rrotullimi i Diellit rreth atij ylli tė madh, kurse nėnkuptimi i dytė njofton rrotullimin e tij rreth boshtit tė vet  pandėrprerė.

Zotit tėnd nuk mund t'i fshihet as nė Tokė as nė qiell, as sa  grimca mė e vogėl sa ajo e mė e madhe, e ēdo gjė ėshtė e shkruar nė librin e  qartė.”  (Junus, 61) Deri vonė mendohej se atomi ėshtė thėrmia mė e vogėl. Por Kurani thotė se  Allahut nuk i fshihet asgjė, as grimca mė e vogėl. Pastaj arriti shkenca  t'i ndajė atomin nė protone dhe neutrone qė janė pjesėt mė tė vogla se atomi.  Nga pjesa e ajetit “... nė Tokė as nė qiell” dijetarėt bashkohorė thanė se po  tė njėjtat thėrmi janė edhe nė qiell.

“A nuk bėmė Ne Tokėn tė pėrshtatshme (pėr jetė)? Ndėrsa kodrat i  bėmė shtylla tė saj?”  (Nebe, 6-7) Mė 1956 dijetarėt zbuluan se malet e larta kanė rrėnjė tė thella nė tokė tė  cilat luajnė rrolin e shtyllave.  Gjatė hulumtimeve u zbulua se trashėsia e  sipėrfaqes sė Tokės nėn male arrin 35 km, derisa nė sipėrfaqe tjera rreth 5 km. E sikur tė mos ekzistonte njė gjė e tillė, nuk do ta mbante Toka.  Kodrat dhe shtyllat e saj janė identike, sepse tė gjitha ato janė tė  ngulitura nė Tokė, e po ashtu edhe kodrat. Ngulitja e shtyllave dallohet sipas ngurtėsisė, formės dhe masės sė ngulitur nė Tokė, e poashtu edhe kodrat. Mė  interesante nga e gjithė kjo ėshtė se  shtyllat duhet tė jenė pėrgaditur para  ngulitjes sė tyre nė Tokė, e po ashtu edhe kodrat, sepse ato u formuan nga  veprimet xhveshėse, pastaj i paraqiti ato shtypja ansore e kontinenteve tė  vjetra. Shtyllat nuk mund tė nguliten vetiu nė Tokė por duhet njė fuqi e  jashtme qė t'i ngulitė ato, kėshtu qė edhe kodrat u ngulitėn me ndihmėn e njė  fuqie tė jashtme qė t'i ngulitė ato, kėshtu qė edhe kodrat u ngritėn me  ndihmėn e fuqisė shtypėse vertikale, etj.

“Betohem nė detin e ndezur. (Tur, 6) Dhe kur detet tė vlojnė si  zjarr i flakėruar.” (Tekuir, 6) “Dhe kur detet tė eksplodojnė.” (Infitar, 3) Hulumtimet shkencore vėrtetuan se nėntoka ėshtė zjarr i flakur, e  posaēėrisht nėndetet. Ndoshta shumėkush nuk beson se mund tė ndizet uji, i  cili e shuan zjarrin, por njė gjė e tillė u vėrtetua kur u hodhėn bombat  atomike nė ishujt e Japonisė nė fund tė luftės  sė dytė botrore. Ato bomba e ndanė ujin nė hidrogjen dhe oksigjen, me kėtė rast  u dogjėn njė numėr i madh i japonezėve.

“E kur qielli tė ēahet dhe kur yjet tė shkatėrrohen. Kur qielli tė  pėlcasė. Dhe kur qielli tė ėshtė rjepur. E kur qielli tė ēahet e tė  bėhet i kuq si vaji i shkrirė...” Kėto janė ajetet qė vėrtetojnė atė qė tha D. Valter nga Universiteti i  Kanzasit, i cili kishte qėndruar duke vėshtruar planetet dhe yjet 15 vjetė.  Ai ishte i bindur se yjet bashkė me Diellin, Hėnėn dhe Tokėn do tė ēahen e do tė shkapėrderdhen dhe galaktika e jonė do tė tretet nė gjithėsinė e  gjėrė. Ēdo gjė qė ka fillim ka edhe mbarim. Dijetari amerikan Eduard Ksil thotė: “Zbulimet shkencore pa qėllim vėrtetuan se gjithėsia ka fillimin dhe nuk mund tė fillojė vetvetiu.” Kurse dijetari James Jeens thotė: “Gjithėsia  nuk ėshtė pa fillim.”

Kurani thotė: “Ose veprat e tyre janė si errėsirat nė det tė thellė, tė cilin e mbulojnė valė mbi valė dhe mbi ato retė e dendura, pra errėsira  njėra mbi tjetrėn sa qė nuk mund tė shohėsh as dorėn e vet. Atij tė cilit  Allahu nuk i jep dritė, ai nuk ka pėr tė patur dritė.” (Nurė, 40) Deri sot shkenca nuk ka qenė nė dijeni pėr kėto errėsira. Por sot shkenca  spjegon ato qė Kurani na ka shpjeguar 1400 vjet tė shkuara dhe thotė: “Shkenca i  zbuloi kėto pas pėrdorimit tė nėndetėsve nė thellėsi tė mėdha. Njeriu nėse  zhytet nė thellėsi nėn 200 metra, nuk mund tė mbesė gjallė. Por nėndetėset  kanė bėrė tė mundur studimin. Errėsirat qė shtresohen njėra mbi tjetrėn  formohen nga dy shkaqe. Kėto dy shkaqe janė rezultat i humbjes sė ngjyrave shtresė pas shtrese. Rrezet e dritės pėrbėhen nga shtatė ngjyra, kur kėto  rreze zbresin nė ujė, shtatė ngjyrat shpėrndahen dhe kėshtu pjesa e lartė  absorbon ngjyrėn e kuqe nė dhjetė metrat e sipėrme.  Nėse njė zhytės, zhytet  nė thellėsi prej 30 metrash, e lėndon trupin e i del gjak e dėshiron ta mshohė atė, nuk mund ta shohė ngjyrėn e kuqe, sepse rrezet e kuqe nuk  ekzistojnė. Pas kėsaj uji absorbon ngjyrėn e portokalltė e nė thellėsi prej 50 metrash, fillon ta absorbojė ngjyrėn e verdhė, kurse nė thellėsi prej 100 metrash absorbon ngjyrėn e gjelbėr e kėshtu me radhė. Ndėrkaq, nė thellėsi  prej 200 metrash uji absorbon ngjyrėn e kaltėr. Kėto janė errėsira njėra mbi  tjetrėn siē thotė Kurani. Sa i pėrket shkakut tė dytė ai ndodhė pėr shkak  tė pengesave qė pengojnė dritėn sepse rrezet ndriēuese qė zbresin nga  dielli, njė pjesė tė tyre e absorbojnė retė, kurse pjesėn tjetėr e  shpėrndajnė dhe kėshtu formohet errėsirė nėn re. Kjo ėshtė errėsira e parė, e kur zbresin rrezet ndriēuese nė detin e valosur, ato refletohen nė  sipėrfaqen e valėve dhe japin shkėlqim. Thellėsia detare ndahet nė dy pjesė kryesore, kurse nė mes ekziston njė valė ndarėse.” Kjo valė e brendshme nuk  ėshtė zbuluar deri nė vitin 1900.  Nėn kėtė valė gjendet errėsira, kėshtu qė  edhe peshqit nė kėto zona nuk shohin me sytė e tyre por ata posedojnė burime  drite nė trupin e tyre... Nėndetėset nė kėto zona duhet tė pėrdorin burime  drite artificiale qė tė shohin rrugėn e tyre... A thua kush e lajmroi  Muhamedin pėr kėto gjėra qė shkenca i zbuloi pas 1400 vjetėve. Ai ėshtė  Allahu, Krijuesi i kėsaj mrekullie. Ē’ėshtė e vėrteta, Kurani pėrmban edhe shumė thėnie tė tjera, pėr tė cilat  shkencės i mbetet t’i zbulojė mė vonė. Disa mendojnė se Kurani ėshtė vetė  shkenca, por njė gjė e tillė refuzohet sepse Kurani pikė sė pari ėshtė  Fjalė e Zotit, kurse shkenca ėshtė mendim apo pėrpjekje pėr zbulimin e  fjalėve tė Zotit. Shkenca ndonjėherė mund tė dėshtojė, kurse fjalėt e Zotit  asnjėherė nuk dėshtojnė. Kurani ėshtė nxitės i madh pėr zbulime, por ai nuk  ėshtė vetė shkenca sepse ėshtė mbi shkencėn. Ai ėshtė burimi, kurse shkenca gjurmuesi. Ai na zbulon tė kaluarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen. Me njė fjalė,  fillimin dhe mbarimin.

Shkėputur nga revista "Horizonti"