“Edhe nė tokė ka argumente pėr ata tė bindurit. Po edhe nė veten tuaj. A nuk po mendoni?”  (Dharijat, 20-21)

Nė Kuranin famėmadh ka shumė ajete qė tregojnė se Islami ėshtė e vetmja fe e vėrtetė, fe e cila ngėrthen tė dhėna tė shumta shkencore. Shkenca bashkėkohore ėshtė fushė e veēantė pėr shpjegimin e tyre. Nga ajete e pėrmendura mė sipėr, Allahu i Madhėruar tėrheq vėmendjen e njeriut qė t’i vėshtojė, tė mendojė dhe t’i studiojė argumentet e shumta qė ndodhen nė tokė, por edhe mė tepėr, tek vetė njeriu.

Sot njihen shkencėrisht mbi 1.5 milion lloje shtazėsh dhe mbi 500 mijė lloje bimėsh tė shpėrndara nė sipėrfaqen e tokės. Ndaj Kurani nxit vazhdimisht njeriun qė tė shfrytėzojė begatinė e mendjes, pasi sipas tė dhėnave shkencore bashkėkohore, njeriu e shfrytėzon vetėm 10 % energjinė e trurit. Pėr ta shfrytėzuar pjesėn tjetėr tė energjisė intelektuale, njeriu duhet tė mobilizojė edhe pjesėn tjetėr tė trurit tė quajtur nėnvetėdije. Kjo ėshtė njė “bankė” e vėrtetė qė nė kasafortėn e vet ruan 90 % tė energjisė dhe tė talentit njerėzor. Kjo energji madhėshtore e sistemit nervor qėndror mund tė krahasohet me njė ajsberg qė noton mbi ujė. Apo, siē bėn krahasimin njė shkencėtar, nėnvetėdija i pėrngjan njė beduini qė ecėn nė shkretėtirė. Ai duket i varfėr nga jashtė, por nėn tė ndodhet pasuria e papėrshkruar, ari i zi apo nafta.

Profesori i mirėnjohur, Line thotė: “Zoti ėshtė pa fillim e pa mbarim. Ai i sheh tė gjitha gjėrat dhe mbi tė gjitha ėshtė i Gjithėfuqishėm. Mua mė paraqitet me veprat e Tij fenomenale, tė cilat mė mahnisin, mė habisin dhe mė bėjnė tė klith: Ē’ėshtė kjo fuqi e madhe, ēfarė menēurie dhe diturie, ēfarė krijimi i pėrsosur, tė cilin Zoti e tregon nė veprat e Tij nė mėnyrė tė pėrpiktė, nė barazpeshė tė plotė, nė harmoni tė pėrsosur deri nė detaje tė imta! Vėrtet, shfrytėzimi i kozmosit nga njeriu tregon mėnyrėt e pafund tė Zotit, qė ēdo gjė ia ka dhėnė nė dorė njeriut. Gjithashtu, edhe bukuria e harmonia e papėrshkruar e kozmosit dėshmojnė pėr menēurinė e pafund tė Krijuesit, ndėrsa mbajtja dhe ruajtja e kozmosit nga shkatėrrimi, vėrtetojnė madhėrinė dhe fuqinė e Tij.”

Pra, siē lajmėron Kuranit nė ajetin vijues: “Po edhe nė veten tuaj (ka argument). A nuk po e shihni?” (Dharijat, 21)

Nė kėtė ajet tė shkurtėr tė Kuranit tė lavdishėm por shumė tė madh pėr nga kuptimi, Allahu i Madhėruar tėrheq vėmendjen njeriut pėr tė vėshtruar, hulumtuar dhe analizuar argumentet e Krijuesit. Pra, sė pari, Kurani na nxit tė shikojmė argumentet nė tokė. Nėse nuk mund ta bėjmė kėtė, na drejtohet e na kėshillon qė tė vėshtrojmė vetveten.

Mė poshtė po pėrshkruajmė disa tė dhėna nga mjeksia pėr njeriun:

Zemra jonė ėshtė pompa mė precize nė botė. Pėr ēdo 23 sekonda nėpėr zemėr kalojnė 5 litra gjak. Pėr njė ditė zemra shtie nė qarkullim 19 mijė litra gjak. Pėr 60 vjet qarkullojnė 480 milion litra gjak. Kjo pompė tejet e pėrsosur me automatizėm  special peshon mesatarisht 230 gram te femrat dhe 280 gram te meshkujt.

Gjaku qarkullon nėpėr enėt e gjakut 100 mijė kilometra pėr 23 sekonda. Kjo shpejtėsi e qarkullimit tė gjakut ėshtė 215 herė mė e madhe se shpejtėsia e anijeve kozmike.

Kjo mrekulli e Krijuesit mund tė shpjegohet nė mėnyrė mė spektakulare: pėr 11 sekonda, 25 miliardė kamion transportues tė ngarkuar me oksigjen dhe materie ushqyese tė domosdoshme (rruazat e kuqe tė gjakut) shkarkojnė barrėn e tyre nėpėr qeliza tė uritura tė kapilarėve tė gjakut.

Jeta e rruazave tė kuqe zgjat 42 ditė, ndonėse ato me rezistencė mė tė madhe jetojnė deri nė 127 ditė. Kjo do tė thotė se gjaku ynė ripėrtėrihet ēdo dy muaj; konkretisht 200 miliardė ruaza tė kuqe tė gjakut lindin dhe vdesin pėr ēdo ditė. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar na drejtohet nė ēdo kohė dhe nė ēdo moment me pyetje: “A nuk po e shihni?”

Shkėputur nga libri me titull “Kurani dhe shkenca bashkėkohore”