Gjatė procesit tė frymėmarrjes mbushen me oksigjen 400 milion alveola nė mushkėritė tona. Sipėrfaqja e alveolave ėshtė 150 m² . Diafragma, muskuli qė ndan zgavrėn e kraharorit nga ajo e barkut ėshtė organi  muskulor mė aktiv gjatė jetės sė njeriut. Ky organ nuk pushon asnjėherė. Ky muskul tkurret e lėshohet (kontrakton) 11 mijė herė nė orė, afro 264 mijė herė gjatė ditės, afro 670 milion herė pėr 70 vjet jetė.

Truri ynė ėshtė kompjuteri mė i pėrsosur nė botė. Ai pėrbėhet nga 100 miliard qelizash tė pėrhimta e barabartė me njė potencial mbi 10 mijė programe kompjuterike nė veprim tė pėrhershėm. Sipėrfaqja e kėtyre kompjutėrve ėshtė 250 mijė km² (sa gjysma e sipėrfaqes sė Francės). Tė shtojmė edhe diēka: nevojitet pak dashuri dhe intimitet pėr tė lindur krijesėn e re, njeriun. Kėtė nuk mund ta realizojė kurrė asnjė kompjuter.

Ēdo ditė shkenca zbulon gjėra tė reja tek njeriu. Biologėt e universitetit tė Miēigenit zbuluan nė lėkurė dhe nė flokė tė njeriut metale si: argjendi, plumbi, kallaji, zinku, hekurri, bakrri dhe alumini.

Ciklonet dhe anticiklonet rrallė herė kalojnė shpejtėsinė 130 deri 140 km nė orė, kurse shpejtėsia e ajrit qė del prej mushkėrive nėpėr kordhat zanore gjatė tėshtitjes arrin shpejtėsinė 390 km nė orė. Ēfarė mrekullie e Krijuesit !

Nė realitet ne jemi “qėnie elektrike” ngase qė tė 60.000 miliardė qelizat e njeriut funksionojnė  nė saj tė elekticitetit natyror tė tyre, qė i dhuroi Mjeshti i pėrsosur, Allahu i Gjithėfuqishėm dhe i Gjithėdijshėm.

Shkenca e mjekėsisė thotė se ēdo qelizė e trupit tonė ėshtė njė uzinė nė miniaturė, nga brendia e elektrizuar me elkticitet negativ, ndėrsa nga jashtė me elektricitet pozitiv.

Nė kėtė sistem gjenial bazohet metabolizmi ynė. Me anė tė elektrokardiogramit (EKG) dhe elektroencefalogramit (EEG) ne sot mund tė regjistrojmė elektricitetin qė emiton zemra dhe truri.

Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė: “Po edhe nė veten tuaj. A nuk po e shihni?” (Dharijat, 21)

Shumė njerėz e lexojnė kėtė ajet pa u thelluar shumė nė fjalėt kuptimplota qė i pėrmban ai. Duke analizuar me vėmendje kėtė ajet dhe duke vėshtruar vetveten do tė gjejmė shumė shenja dhe argumente nė veten tonė.

Ndodh qė dikush thotė: unė jam zotėrues i vetvetes, unė e kontrolloj vetveten dhe bėj ēfarė tė dua e ē’tė mė teket. Kjo nuk ėshtė e vėrtetė, sepse trupi i njeriut ėshtė pronė e Allahut tė Plotfuqishėm.

A thua mund ta detyrosh tė pushojė pak zemrėn  qė rreth pa ndėrprerė? Ose nėse ndalet rastėsisht, a mund ta bėsh tė lėvizė pėrsėri? Si ke guxim tė pohosh se e ke nėnkontroll dhe ia ke nėnshtruar zemrėn vullnetit tėnd. Kur fle, zemra rreh pa u ndalur.

Po frymėmarrja? A thua ti merr frymė me vullnetin tėnd? Duhet ta dish se frymemarrja ėshtė njė veprim qė kryhet instiktivisht 16 herė nė minutė, pa dėshirėn dhe insistimin tėnd. Kur asaj i jepet urdhėri hyjnor pėr t’u ndalur, atėherė atė nuk mund ta rikthejė kush pėrsėri.

Po stomaku dhe gjithė ajo qė gjendet nė tė, shqetėsimet dhe reaksionet gjatė tretjes sė ushqimit. Po lėngjet qė tajiten nga gjendrat e shumta endokrine, a thua tė gjithė kėto kryen sipas vullnetit tėnd?

Po zorrėt dhe lėvizja e ushqimit nėpėr to, mėnyra si i absorbojmė materiet e dobishme pėr organizimin dhe zhvillimin e tij dhe si i nxjerrim jashtė materiet e dėmshme. A thua tė gjitha kėto veprime kryen sipas vullnetit tėnd, a po kryen pa i hetuar fare?

Po rruazat e bardha tė gjakut (leukocidet) tė cilat konfrontohen me mikrobet nė ēastin kur ato hyjnė nė trup? Leukocidet, sė pari, e pėrcaktojnė mėnyrėn se si t’i shkatėrrojnė mikrobet, nė mėnyrė qė palca kurrizore tė stimulojė tajimin e materieve tė mjaftueshme imunitive pėr t’i mbytur mikrobet. A mos jep urdhėr ti pėr kėtė operim tė brendshėm, i cili i  ngjan njė beteje tė vėrtetė vetėmbrojtėse? A mos i pėrcakton ti me mijėra procese biokimike qė zhvillohen pėr ēdo sekondė nė trupin tėnd ?

Pra, tė gjitha kėto i nėnshtrohen vullnetit tė Zotit. Ato e kryejnė misionin e tyre pa u ndalur, kurse ti nuk e heton fare kėtė.

Allahu i Lartėsuar ishte tejet i mėshirshėm ndaj nesh kur i krijoi tė gjithė kėto funksione vitale pėr trupin tonė dhe ua nėnshtroi vetėm vullnetit tė vet, pėrndryshe njeriu as nuk do tė mund tė jetonte, as nuk do tė mund tė punonte, as nuk do tė mund tė kryente misionin e tij nė ndėrtimin dhe rregullimin e kėsaj ekzistence-gjithėsie.

Po ē’do tė ndodhte sikur zemra t’i nėnshtrohej vullnetit tonė? Sigurisht se do tė mbeteshim gjithmonė zgjuar pėr t’u kujdesur  qė zemra jonė tė rrahė normalisht.

Po t’i nėnshtrohej stomaku vullnetit tonė, atėherė do tė na ishin dashur shumė orė qė pas ēdo racioni tė ushqimit ta pėrcjellim operacionin tretės tė ushqimit. Kurse, po t’i nėnshtrohej qarkullimi i gjakut vullnetit tonė, truri nuk do tė mund tė vazhdonte kurrsesi misionin nė kėtė jetė, sepse ai ėshtė i zėnė dhe i preokupuar me qindra e mijėra funksione tė cilat kryen ēdo minutė.

Tė gjithė shembujt qė sollėm mė sipėr, njihen nga njerėzit dhe kėtė Allahu i Lartėsuar e ka bėrė me qėllim qė t’ua tėrheq vėrejtjen se nuk kemi subjektivitet personal, por ēdo gjė ėshtė nė kompetencė tė Allahut tė Plotfuqishėm.

Allahu i  Lartėsuar thotė duke na pėrkujtuar vazhdimisht: “A nuk menduan ata nė veten e tyre...” (Rrum, 8)