Secili prej nesh posedon potencial dhe fuqi intelektuale. I arsimuari ka potencial intelektual mė tepėr se ai qė ėshtė mė pak i arsimuar ose analfabeti. Edhe nėse tė gjithė pėrpiqemi t’i bashkojmė mendjet tona, nuk do tė arrijmė t’i harmonizojmė dhe t’i integrojmė nė njė. Secili harmonizohet nė atė gjė varėsisht nga aftėsitė qė posedon. P.sh.: nėse mbahet njė ligjėratė nė njėrin prej drejtimeve shkencore, atė mund ta kuptojė vetėm ai qė ėshtė i specializuar nė atė drejtim. Nėse nė atė ligjėratė marrin pjesė edhe ata qė nuk kanė njohuri paraprake pėr atė degė shkencore, atėherė humbet harmonia dhe integrimi.

Kjo ndodh nė ēdo drejtim tė krijimtarisė, mirėpo kur e analizon Kuranin, i cili ėshtė Fjalė e Allahut tė Lartėsuar, do tė shohėsh se tė gjithė besimtarėt harmonizohen  dhe shkrihen nė tė. Ata njerėz nuk i bashkon as lidhja shkencore, as ajo kulturore, por ata i bashkon lidhja e besimit. Nuk dallohet as ai qė nuk e di kuptimin e fjalės hyjnore, nė tė cilin nuk e pengon asgjė tė shkrihet i tėri nė atė ekstazė tė ėmbėlsisė sė fjalės hyjnore, siē aludon ajeti i Kuranit:

“Allahu e shpalli tė folmen mė tė mirė, librin, tė ngjashėm nė mrekulli, tė pėrsėritur herė pas herė (me kėshilla e dispozita), qė prej (dėgjimit tė) tij rrėnqethen lėkurat dhe zemrat e tyre. Ky (libėr) ėshtė udhėzim i Allahut, me tė udhėzon atė qė do. E atė qė Allahu e le tė humbur, pėr tė nuk ka ndonjė udhėzues.” (Zumer, 23)

I gjithė njerėzimi, duke filluar prej njeriut tė parė e deri te njerėzit e sotėm, janė krijuar nė njė formė, por secili prej tyre ka tiparet dhe veēoritė qė e dallon nga njėri-tjetri. P. sh.: babai e njeh tė birin e vet nė mesin e miliona njerėzve. Edhe i biri e njeh babanė dhe nėnėn e vet nė mesin e tė gjithė atyre njerėzve vetėm me njė tė shikuar.

Ēdo njeri dallohet jo vetėm me shifrėn e veēantė gjenetike, por edhe me shenjat e gishtėrinjėve tė tij, prandaj nuk mund tė gjesh dy njerėz me shenja tė njėjtė tė gishtėrinjėve. Kujtojmė kėtu ajetin e Kuranit:

“Po, do t'ia tubojmė! Duke qenė se Ne jemi tė zotėt t'ia rikrijojmė si kanė qenė edhe majat e gishtave tė tij.” (Kijame, 4)

Jo vetėm kjo, por ēdo njeri e ka edhe erėn e veēantė tė trupit tė tij. Po ashtu edhe djersa e asnjė njeriu nė botė nuk ėshtė e njėjtė me djersėn e njė tjetri.

Shkencėtarėt kanė konstruktuar aparatin i cili i dallon njerėzit mbi bazėn e analizės sė djersės. Kohėve tė fundit, me pėrparimin e shpejtė shkencor ėshtė zbuluar se ēdo njeri e ka edhe shenjėn sekrete tė zėrit, e cila i dallon prej miliona njerėzve tė tjerė.

Tė mahnitur nga madhėshtia e Krijuesit Fuqiplotė, pėrkujtojmė ajetin e Kuranit:

“...I lartė ėshtė Allahu , mė i bukuri Krijues!” (Muminun,14)

Allahu i Lartėsuar ka mbjellė drejtėsi dhe dashuri nė zemrat tona pėr fėmijėt tanė. Ėshtė njė realitet i pėrditshėm qė babai e do fėmijėn e vogėl mė shumė se tė tjerėt. E do sepse fėmija mė i vogėl sado gjatė tė jetojė babai do tė kalojė mė pak kohė nėn kujdesin e tij. Pėr kėtė arsye, Allahu i Lartėsuar ia dhuroi babait dashurinė mė tė madhe ndaj tė voglit pėr t’ia kompensuar atij kėto vite.

Nėse duam tė analizojmė njė argument i cili vėrteton ekzistimin e Allahut tė Plotfuqishėm, atėherė duhet t’i pėrkujtojmė fjalėt e Kuranit:

“E Tij ėshtė ēdo gjė qė ekziston nė qiej dhe nė tokė dhe ēdo gjė qė gjendet nė mes tyre, edhe ē'ka nėn dhe (tokė).” (Ta Ha, 6)

Kur e lexojmė kėtė ajet tė zbritur para 14 shekujve, do tė mėsojmė se pėr njė kohė shumė tė gjatė askush nuk e ka ditur kuptimin e vėrtetė tė kėtyre fjalėve hyjnore: “Edhe ē’ka nėn dhe (tokė)”

Allahu i Lartėsuar na zbuloi se ēfarė ka nė brendėsinė e tokės. Kur njerėzit filluan hulumtimin e nėntokės, ata u mahnitėn me faktin se nė kėtė brendėsi ekzistojnė thesare tė pakufijshme. Nėn tokė zbuluan: naftė, ar, minerale tė ndryshme dhe ujėra tė shumtė nėntokėsor. Zbuluan njė botė tė tėrė madhėshtore pėr ekzistimin e sė cilės nuk kishin kurrfarė njohurish paraprake.

Allahu i Madhėruar sjell shumė argumente si nė tokė ashtu edhe nė qiej, tė cilat sot i zbulon shkenca bashkėkohore. Nėse ecim nėpėr rrugė do tė shohim argumente, nėse ngjitemi nė male do tė shohim argumente, nėse ngjitemi nė lartėsinė qiellore do tė shohim shumė shenja dhe argumente.

Edhe bima mė e vogėl, e cila ka mbirė midis shkrepave dhe shkėmbinjėve kodrinorė, ėshtė argument pėr ata qė logjikojnė. Megjithėse e vogėl dhe e dobėt, fara e saj ka arritur ta ēajė gurin dhe t’i shtrijė rrėnjėt e holla pejza-pejza nėpėr shkėmbinj. Ajo nė kėto kushte arrin tė sigurojė ushqim tė mjaftueshėm pėr t’u zhvilluar.

Shumė prej argumenteve nė tokė nuk kėrkojnė asgjė mė tepėr prej nesh, vetėm tė thellohemi pak e tė meditojmė pėr to, nė mėnyrė qė tė kuptojmė fuqinė absolute tė Allahut dhe t’i besojmė madhėrisė sė tij.

Pėr kėtė arsye, Allahu i Lartėsuar nė Kuran thotė:

“Po, Allahut ia kanė frikėn nga robėrit e Tij, vetėm dijetarėt.” (Fatir, 28)

Dijetarėt e vėrtetė duke hulumtuar dhe studiuar krijesat e Allahut nė tokė dhe nė univers, i shohin shumė prej sekreteve tė pėrsosmėrisė dhe tė mrekullisė sė krijimit tė tyre.

Tė gjitha kėto argumente duhet tė jenė shkak qė dijetarėt t’i pėrulen dhe t’i besojnė Allahut tė Madhėruar. Mirėpo, mjerisht, dijetarėt materialistė nė vend qė tė pėrkulen para madhėshtisė hyjnore, nuk i pushojnė pėrpjekjet e tyre pėr tė sulmuar fenė dhe besimin nė Krijuesin e kėsaj ekzistence, ashtu siē thotė ajeti i Kuranit:

“Sa e sa argumente ka nė qiej e nė tokė, tė cilėt i shohin, por ata nuk i vėshtrojnė fare.” (Jusuf, 105)