A mund tė
mė tregoni se si mund tė arrihet pėrqendrimi ''maksimal
nė namaz'', konkretisht mėnyrat se si mund tė bėhet kjo
dhe a konsiderohet pėrqendrim nėse je e vetėdijshme
plotėsisht se ēka je duke thėnė (pėrkthimi i sureve dhe
lutjeve) gjatė namazit?
Pėrgjigjja:
Falėnderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij
qofshim mbi tė Dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen,
mbi shokėt dhe mbi tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij
deri nė Ditėn e Gjykimit.
Me lejen e Allahut, unė do tė tregoj disa nga shkaqet qė
e bėjnė njeriun tė jetė mė i pėrkushtuar nė namaz, duke
e lutur Allahun qė tė na bėjė prej atyre tė cilėt i
pėrkushtohen Allahut nė namazin e tyre.
1. Pėrgatitja pėr namaz, e cila bėhet me disa forma. E
para ėshtė marrja mirė abdest, pastaj pėrsėritja e
fjalėve tė muezinit, nėse je nga ato qė e dėgjojnė
ezanin, pastaj bėrja e duave pas ezanit dhe veshja e
rrobave tė pastra pėr namaz.
2. Qetėsia nė namaz- Kur tė rrish nė kėmbė, tė jesh e
qetė dhe tė rrish mė gjatė. Edhe kur bie nė ruku, tė
jesh e qetė dhe tė rrish gjersa ēdo gjymtyrė tė
qetėsohet, pastaj kėshtu duhet tė veprosh pasi tė
ngrihesh prej rukusė, pastaj nė sexhde kėshtu, pastaj
mes sexhdeve dhe kėshtu me radhė. I Dėrguari i Allahut
alejhi selam qetėsohej nė namaz, gjersa ēdo asht dhe ēdo
gjymtyrė kthehej nė vendin e vet. Ai e falte namazin
ngadalė dhe me kujdes.
3. Kujtimi i vdekjes nė namaz, mbėshtetur nė fjalėn e tė
Dėrguarit alejhi selam: Pėrkujtoje vdekjen nė
namazin tėnd, sepse nėse njeriu e kujton vdekjen nė
namazin e tij, e pėrmirėson namazin e tij mė mirė dhe le
tė falė namazin sikur tė ishte i fundit pėr tė.
4. Meditimi pėr ajetet e Allahut, pėr duatė dhe pėr
dhikret e tjera (nėse nuk e di arabishten, ėshtė mirė qė
sė paku tė mėsohen kuptimet e disa duave dhe sureve qė
kėndohen mė shpesh, nė mėnyrė qė tė meditojmė mė mirė,
sepse nuk ka mundėsi tė thellohesh nė kuptimin e tyre
dhe tė meditosh pėr to nėse nuk ua di kuptimin).
Meditimi pėr kuptimin e atyre sureve dhe duave qė i di
lė gjurmė mė shumė dhe rezultati i saj ėshtė rrjedhja e
lotėve nga frika e Allahut. Tė pėrkujtosh mė shumė nė
namaz dėnimin e Allahut.
5. Thėnia amin pas kėndimit tė Fatihasė, sepse nė tė
ka shpėrblim tė madh.
6. Leximi i sureve ajet pėr ajet, dalėngadalė. Tė
ndalesh nė ēdo ajet, sepse kėshtu ėshtė suneti i tė
Dėrguarit tė Allahut.
7. Leximi i Kuranit rrjedhshėm dhe me zė tė bukur.
8. Bindja se kur kėrkon prej Allahut, Allahu do tė tė
pėrgjigjet.
9. Vendosja e sutres gjatė faljes sė namazit, sepse kjo
tė ndihmon pėr pėrkushtimin nė namaz
10. Shikimi nė vendin e sexhdes. Nėse ulesh nė etehijat,
shikon drejt gishtit tėnd, duke e lėvizur atė dhe duke e
mbajtur drejt, siē ka ardhur nga i Dėrguari i Allahut
alejhi selam.
11. Kėrkimi i ndihmės tek Allahu, nėse tė vjen ndonjė
ngacmim prej shejtanit, qė Ai tė tė ruajė prej tij,
sepse shejtani ėshtė shumė i kujdesshėm qė ta largojė
njeriun nga pėrkushtimi nė namaz. Shejtani ėshtė si njė
hajdut apo kusar rruge; sa herė qė ti dėshiron tė shkosh
rrugės drejt Allahut dhe tė afrohesh tek Ai, ai tė del
nė rrugė pėr tė tė penguar. Prandaj, robi i Allahut
duhet tė ketė kujdes, qė mos tia largojė shejtani
vėmendjen nga namazi.
12. Meditimi pėr namazin e tė parėve tanė, se si kanė
hyrė ata nė namaz. Ali bin Ebu Talibit, kur hynte nė
namaz, i ndėrrohej fytyra. Kur pyetej pėr kėtė, thoshte
se kishte ardhur koha e amanetit, tė cilin Allahu ua ka
paraqitur qiejve, tokės dhe kodrave dhe ato kanė
refuzuar qė ta mbajnė, por e ka mbajtur njeriu.
13. Shtimi i lutjeve gjatė vendeve nė namaz, sidomos nė
sexhde, ku duhet ti shtosh duatė edhe mė shumė. Ta
lutesh Allahun qė ta forcojė zemrėn tėnde dhe tė ti
falė mėkatet (nė namazet vullnetare lejohet tė bėhet dua
edhe shqip).
14. Largimi i disa pengesave qė tė pengojnė pėr tu
pėrkushtuar nė namaz, si p.sh. tė largosh ato sende qė
tė tėrheqin vėmendjen nė namaz, tė mos falesh me rroba
tė cilat kanė vizatime, shkrime apo ngjyra tė ndryshme
si dhe tė mos falesh afėr njė ushqimi qė e do. I
Dėrguari i Allahut alejhi selam ka thėnė: Nuk ka namaz
kur afrohet ushqimi. Gjithashtu, tė mos falesh duke u
shtrėnguar pėr tė penguar nevojėn fiziologjike. E, nėse
ndodh kjo, atėherė prishe namazin dhe merr abdest prapė.
Mos u fal kur tė kap kotja dhe lėri lėvizjet e tepėrta
nė namaz. Mos e ngre shikimin nė qiell dhe gjithashtu
mundohu qė ta hapėsh sa mė pak gojėn nė namaz.
Kėto, pra, ishin disa nga shkaqet qė tė ndihmojnė tė
jesh mė e pėrkushtuar nė namaz.