Kurani ėshtė libri mė i lexuar nė botė. Vargjet e tij janė recituar dhe recitohen me dashuri e respekt dhe janė memorizuar e zbatuar nė praktikė nga besimtarėt  muslimanė nė mbarė botėn qė prej shekullit tė shtatė, kur Kurani iu shpall Muhamedit (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!) prej Zotit si shpallja e fundit hyjnore dhe dėshmi deri nė Ditėn e Gjykimit .

        Besimtarėt frymėzohen, gjejnė ngushėllim dhe shpesh impresionohen nga stili letrar, harmonia dhe imagjinata poetike e Kuranit, sidomos kur e lexojnė atė me zė. Pėrveē kėsaj, Kurani ėshtė unik mes shpalljeve tė tjera pėr vėrtetėsinė dhe saktėsinė e pėrmbajtjes sė tij. Nė tė nuk gjendet asnjė informacion shkencor i cili nuk ėshtė vėrtetuar nga shkencėtarėt si i saktė. E njėjta gjė ėshtė provuar edhe me kontekstin historik tė tij. Megjithatė, ajo ēfarė e bėn Kuranin tė qėndrojė bindshėm nė krye tė shpalljeve hyjnore, ėshtė fakti qė fjalėt e tij janė ruajtur tė pandryshuara dhe janė pėrcjellė nė mbarė botėn islame nė gjuhėn origjinale tė zbritjes (nė arabisht). Kurani mbetet i vetmi libėr i cili mund tė memorizohet i gjithė prej njerėzve tė tė gjitha moshave dhe niveleve intelektuale (prej arabėve dhe joarabėve). Ky fakt e bėn atė tė quhet me tė vėrtetė njė nga mrekullitė mė tė mėdha qė shoqėruan Muhamedin (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!) nė profetėsinė e tij. Ky libėr i mahnitshėm me pėrsosmėrinė e tij tė lartė gjuhėsore si dhe me precizitetin e lartė shkencor, arrin tė depėrtojė thellė nė zemrat e atyre qė e lexojnė dhe tė memorizohet prej tyre pavarėsisht nga niveli intelektual apo gjuha qė flasin. Pėr kėtė arsye, ne ju ftojmė qė pėr disa minuta tė lexoni e tė mėsoni diēka rreth kėtij libri, nė tė cilin bazohen botėkuptimi dhe  kultura e pothuajse njė tė katėrtės sė popullsisė sė planetit.

·       Kurani dhe shkenca

        Njė nga karakteristikat mė dalluese tė Kuranit ėshtė se shumė prej vargjeve (ajeteve) tė tij japin njė pėrshkrim tė saktė tė fenomeneve natyrore qė i pėrkasin disiplinave tė ndryshme tė shkencės si: embriologjia, astronomia, gjeologjia, oqeanografia etj. Duke studiuar kėto vargje kuranore, shkencėtarėt kanė arritur nė pėrfundimin se saktėsia e informacionit shkencor tė dhėnė nė Kuran ėshtė vėrtetė e habitshme dhe pėrbėn njė mrekulli duke marrė parasysh kohėn nė tė cilėn Kurani iu shpall Profetit (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!). Nė fakt, shumė prej proceseve dhe funksioneve qė janė pėrmendur nė Kuran, vetėm vitet e fundit janė zbuluar prej shkencėtarėve. Kjo ka bėrė qė shumė prej shkencėtarėve tė pranojnė Islamin. Gjithashtu, pėrfshirja e tematikės shkencore nė njė libėr hyjnor, bėri tė mundur qė konfliktet mes besimit e arsyes, fesė dhe shkencės qė lindėn nė Europėn e epokės sė mesjetės, tė mos ekzistonin nė Islam. Kurani nė mėnyrė tė vazhdueshme inkurajon njerėzit qė tė reflektojnė dhe tė pėrdorin intelektin e tyre. Nuk ėshtė ēudi qė shumica e shkencėtarėve muslimanė kanė qenė besimtarė tė devotshėm.

        Nė Kuran ju do tė gjeni njė pėrshkrim tė saktė tė zhvillimit embrional gjatė 40 ditėve tė para tė jetės. Gjithashtu, ju do tė habiteni se si njė shpallje e cila ka si qėllim kryesor pėrsosjen shpirtėrore dhe nėnshtrimin e njerėzve ndaj Zotit tė gjithėsisė, shpjegon se si rrėnjėt e maleve janė si kunja qė ndihmojnė nė ankorimin dhe stabilizimin e kores sė Tokės, apo se si ujėrat e dy deteve qė ndodhen pranė njeri-tjetrit, i ruajnė veēoritė e tyre si: kripėsinė, temperaturėn dhe dendėsinė pa u pėrzier me njeri-tjetrin; apo se si qiejt dhe Toka ishin fillimisht tė bashkuara pėrpara se ato tė ndaheshin nė vete; si qiejt lindėn prej tymit (gazrave dhe pluhurit qė karakterizojnė nebulat nė tė njejtėn mėnyrė me tė cilėn formohen dhe yjet).

        Kurani kurrė nuk pati si qėllim studimin e shkencės, por duke nxjerrė nė pah mrekullitė dhe fenomenet natyrore apo duke na paraqitur historitė e popujve paraardhės dhe mėsime tė nxjerra prej tyre, vargjet e tij inkurajojnė njerėzit qė tė meditojnė thellė rreth Madhėshtisė sė Zotit tė tyre, Krijuesit tė gjithėsisė, Allahut Fuqiplotė.

·       Kurani nė lidhje me diturinė

        Vargu i parė nga Kurani qė iu shpall Muhamedit (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!) nga ėngjėlli Xhibril ishte "Lexo, me emrin e Zotit tėnd!"  Ky urdhėr ishte pėr njė njeri qė si shumica e njerėzve tė asaj kohe nuk dinte as tė shkruante as tė lexonte. Ishte ky udhėr qė shėnoi fillimin e njė epoke tė re nė komunikimin, studimin dhe zhvillimin njerėzor. Ndėrkohė qė shpalljet e mėparshme ishin shkruar dhe pėrcjellė tek njerėzit nga elita e qarqeve fetare dhe tė arsimuarve vonė pas vdekjes sė themeluesve tė feve qė ato proklamonin, ruajtja e Kuranit ishte njė pėrpjekje e gjithė bashkėsisė muslimane qė filloi me shpalljen e ajeteve tė para e deri nė pėrfundimin e shpalljes sė tij (para vdekjes sė Profetit (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!)). Ata qė fillimisht pasuan Profetin (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!), memorizuan me zell tė madh ēdo varg qė i shpallej atij, dhe nė kohėn qė Profeti (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!) e la kėtė jetė me mijėra besimtarė kishin arritur ta mėsonin pėrmendėsh tė gjithė Kuranin. Brenda dy vjetėve pas vdekjes sė Muhamedit (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!), Ebu Bekri, pasuesi i tij mė besnik urdhėroi Zejdin (sekretarin e Profetit) qė tė mblidhte tė gjitha kopjet ekzistuese tė Kuranit, nė mėnyrė qė tė formulonin njė kopje tė unifikuar standarde tė tij. Dorėshkrimi i formuar nga bashkimi i kėtyre kopjeve u bė baza e Kuranit tė shkruar qė iu shpėrnda ēdo krahine muslimane gjatė sundimit tė halifit tė tretė, Uthmanit. Disa prej dorėshkrimeve tė para janė ruajtur deri nė ditėt e sotme dhe mund tė shikohen nė muzeumet e vendeve tė ndryshem islame.

        Duke ndjekur shembullin e profetit Muhamed (Paqja dhe mėshira e Zotit qofshin mbi tė!) i cili i nxiti tė gjithė muslimanėt (meshkuj e femra) qė tė kėrkojnė diturinė e dobishme, xhamitė u bėnė jo vetėm qendra adhurimi, por edhe qendra studimi dhe shkolla tė dijes. Koncepti i arsimimit tė pėrgjithshėm e falas e ka origjinėn nė islam. Fėmijėt mėsuan tė lexojnė, shkruajnė, memorizojnė Kuranin dhe tė studiojnė bazat e shkencave ekzakte nė shkollat pranė ēdo xhamie. Nxėnėsit e shkėlqyer dėrgoheshin mė pas pėr tė vazhduar studimet nė shkollat e mesme, universitetet, spitalet dhe shėrbimet e para postare qė u themeluan nga muslimanėt. Halifėt e parė krijuan institute si "Shtėpia e urtėsisė" nė Bagdad, ku dijetarėt paguheshin pėr tė pėrkthyer nė arabisht vepra tė njohura shkencore, letrare dhe fetare. Ishte kjo transparencė e muslimanėve qė frymėzoi ēiufutėt dhe kristianėt e Spanjės muslimane tė asaj kohe qė tė pėrkthenin tekstet klasike romake e greke nga arabishtja nė gjuhėt e tyre, duke i dhėnė kėshtu jetė  Rilindjes Europiane. 

·        Njė libėr qė pėrcjell njė mesazh dhe njė qėllim

        Duke qenė njė libėr me pėrmbajtje hyjnore, ai pėrcjell mesazhin e Krijuesit te tė gjitha qeniet njerėzore. Ai i cili mediton rreth qėllimit tė krijimit tė ekzistencės sė tij nė tokė, do ta gjejė Kuranin njė udhėzues tė pėrkryer. Duke iu referuar shpalljeve tė mėparshme, Kurani konfirmon vėrtetėsinė e tyre, por gjithashtu jep edhe sqarime rreth atyre pjesėve tė cilat me kalimin e shekujve u ndryshuan ose u hoqėn prej kėtyre shpalljeve pėr shkaqe tė ndryshme. Ata qė e kanė lexuar Biblėn do tė gjejnė se historitė e profetėve, shejtanit, engjėjve, Ditės sė Gjykimit dhe kėshillat nė lidhje me moralin dhe etikėn e besimtarit, janė shumė tė ngjashme me tė njėjtat tema qė shtjellohen nė Kuran. Megjithatė, Kurani nuk ėshtė vetėm njė korigjim dhe riprezantim i tematikave tė ndryshme tė shtjelluara nė shpalljet e mėparshme. Ai mbetet unik dhe bashkėkohor pėr shkak tė pėrmbajtjes sė tij universale, e cila nuk e humb kurrė rėndėsinė e saj dhe ėshtė njė thesar pėr tė gjithė njerėzimin dhe tė gjitha kohėrat.

Njė shembull prej historive tė cilat u paraqitėn nė Kuran nė njė version tė korigjuar ėshtė historia e Ademit dhe Havasė. Sipas Kuranit, Zoti i vuri para pėrgjegjėsisė si Ademin ashtu edhe Havanė pėr frutin e ndaluar tė cilin ata e hėngrėn, edhe pse ishte Havaja ajo e cila e nxiti Ademin qė ta kryejnė mėkatin. Gjithashtu, Kurani thekson se mėkati nuk u trashėgua tek pasardhėsit e tyre, sepse Zoti i fali ata pas pendimit tė tyre. Pėrveē kėsaj ka edhe pika tė tjera tė cilat e bėjnė Kuranin tė ndryshojė prej Biblės. Kurani thekson se pjesa mė e madhe e librave origjinalė qė pėrbėnin Biblėn dhe shpalljet e tjera kanė humbur ose ndryshuan me kalimin e kohės (si pasojė e luftėrave, inrigave politike, pėrēarjeve fetare, etj.). Mjafton tė pėrmendet se ekzistojnė versione tė ndryshme tė Biblės qė ėshtė nė qarkullim apo se versioni origjinal ėshtė zhdukur, apo se fletushkat e "Detit tė vdekur" kanė humbur, qė tė kuptojmė se pretendimi i Kuranit nė lidhje me ēėshtjen nė fjalė ėshtė mė se objektiv. Kurani refuzon konceptin e shpėtimit ose privilegjeve nė bazė etnike. Zoti nuk bėn dallime mes njerėzve tė rracave dhe ngjyrave tė ndryshme. Nė Islam, Zoti ėshtė i tė gjitha krijesave dhe feja e zbritur ėshtė pėr arabėt dhe joarabėt. Kurani gjithashtu mohon nevojėn e flijimit tė njė njeriu tė pafajshėm pėr arritjen e shpėtimit tė mbarė njerėzimit. Kurani shpalli se Isai (Jezusi) nuk ėshtė kryqėzuar (ashtu siē pretendohet), por Zoti e shpėtoi atė nga armiqtė  e tij ashtu siē i ka hije njė profeti tė dashur e tė respektuar. Qėllimi  i dėrgimit tė Isait si profet, nuk ishte sakrifikimi i tij pėr tė shpėtuar njerėzimin, por krijimi i njė shembulli tė mirė pėr krijesat dhe pėrcjellja e urdhėresave hyjnore. Nė islam shpėtimi arrihet me pendim tė sinqertė, me pėrmirėsim tė tė metave, dhe me vendosmėri pėr tė mos iu  kthyer mė mėkatit tė kryer. Shenjtėria nuk ekziston dhe ai i cili drejton faljen ditore (imami) nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė besimtar i cili ka njohuri rreth Islamit. Mėkatet e ēdokujt prej muslimanėve falen vetėm duke iu lutur drejtpėrdrejtė Zotit, pa ndėrmjetės.

        Mesazhi kryesor i Kuranit ėshtė thirrja e njerėzve qė tė kthehen te Zoti i tyre, tek Ai qė jep jetė, dhe me zemėr tė pastėr t'i nėnshtrohen vetėm Atij duke qėndruar larg idhujtarisė dhe supersticionit. Nė Islam fjala "Zot" nėnkupton njė Zot tė vetėm, Krijuesin e Universit, Mbikqyrėsin dhe Furnizuesin e krijesave. Koncepti i Trinitetit dhe ēdo lloj koncepti tjetėr qė pėrshtjellon mendjet e njerėzve refuzohet plotėsisht. Ashtu si bėrthama e njė qelize ose njė atomi, Ai i vetėm ėshtė qendra e kontrollit tė gjithēkaje qė ekziston. Prania e mė shumė se njė Zoti do tė ēonte nė kaos dhe konfunzion. Zoti ėshtė unik dhe pa partner. Ai nuk ėshtė i lindur e as nuk lind; Ai ėshtė i Gjithėmėshirshėm, i Gjithėfuqishėm, i Drejtė dhe vetėm Atij duhet t'i drejtohemi pėr ndihmė dhe udhėzim. Ēdo gjė tė cilėn ne e lejojmė tė qėndrojė mes nesh dhe Krijuesit tonė (qofshin edhe dėshirat dhe emocionet tona) konsideroheh si idhull.

        Pasuria, familja, bukuria fizike dhe tė gjitha kėnaqėsitė e tjera tė kėsaj bote, njė ditė do tė zhduken dhe nuk do tė jenė mė kur ne t'i drejtohemi varrit. Vetėm besimi i drejtė dhe punėt e mira nė pėrputhje me kėtė besim do tė mbeten tek ne. Ato do tė na i ndriēojnė varret tona dhe do tė na shpėtojnė nė Ditėn e Gjykimit.

        Megjithėse asnjė pėrkthim i vargjeve kuranore nuk mundet tė pėrcjellė bukurinė dhe kuptimin e thellė tė vargjeve tė Zotit tė shpallura nė arabisht (pėr kėtė arsye muslimanėt inkurajohen tė mėsojnė arabisht). Vargjet e mėposhtme tė shkėputura nga Kurani ilustrojnė mė sė miri tė gjitha ēėshtjet qė u pėrmendėn mėsipėr.

" Dhe lexoju atyre ndodhinė e Ibrahimit.

Kur ai i tha babait tė tij dhe popullit tė vet: "Ēfarė adhuroni ju?"

Ata i thanė: "Ne adhurojmė idhujt dhe ndaj tyre ne jemi gjithnjė tepėr tė pėrkushtuar."

Ai u tha: "A ju dėgjojnė kur u thėrrisni (atyre)?

Apo mos u sjellim dobi apo dėm?"

Ata thanė: "Jo, aspak, por kėshtu i gjetėm baballarėt tanė tė veprojnė"

Ai u tha: "A nuk vėshtroni se ē'keni adhuruar ju dhe baballarėt tuaj?"

Vėrtet ata (idhujt) janė armiqtė e mi, pėrveē Zotit tė botėrave, Ai qė mė krijoi dhe udhėzoi, Ai qė mė ushqen dhe mė jep tė pi, Ai qė kur sėmurem mė shėron, Ai qė do tė mė sjellė vdekjen dhe do tė mė ringjallė, Ai qė unė shpresoj shumė do tė mė falė mėkatet nė Ditėn e Gjykimit.

O Zoti im! Mė dhuro mua menēuri dhe urtėsi dhe mė bashko mua me tė drejtėt! Mė mundėso qė unė tė pėrmendem pėr mirė nga gjeneratat qė do tė vijnė!

Mė bėj mua njė nga trashėguesit e Kopshtit tė Kėnaqėsisė (Parajsės)!

Fale babain tim sepse ai ėshtė njė prej atyre qė kanė humbur rrugėn e drejtė!

Mos mė turpėro nė atė Ditė kur tė gjithė njerėzit do tė ringjallen! Ditėn nė tė cilėn as pasuria, as fėmijėt nuk sjellin dobi, pėrveē kush i paraqitet Zotit me zemėr tė pastėr." Kapitulli Shuara 69-89.

Pėrgatiti: Erion Sula