Besimtare
e vėrtetė dhe e devotshme ėshtė ajo femėr e cila i
nėnshtrohet urdhrave tė Allahut subhanehu ue teala
dhe tė tė Dėrguarit tė Tij, paqja dhe bekimi i
Allahut qoftė mbi tė, dhe nuk shikon anash se ēka
do tė thonė njerėzit pėr tė. E, nuk i lejohet
ndonjė besimtari apo besimtareje tė shikojė ndonjė
zgjidhje tjetėr. Allahu subhanehu ue teala thotė:
"Kur Allahu ka vendosur
pėr njė ēėshtje, ose i Dėrguari i Tij, nuk i takon
(nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė
besimtareje qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė
bėjnė ndonjė zgjidhje tjetėrfare. E kush e
kundėrshton Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ai
ėshtė larguar shumė larg sė vėrtetė."
(El Ahzab, 36)
Shejh Abdurrahman
Es-Sadi (njė prej komentuesve tė Kuranit), kur e
komenton ajetin e lartpėrmendur, "nuk i takon
(nuk i lejohet) asnjė besimtari dhe asnjė
besimtareje", thotė: "Kjo nėnkupton se njė
person i cili e ka quajtur veten besimtar apo
thotė se ka iman nė zemrėn e tij, duhet tė vrapojė
drejt veprave tė mira qė e kėnaqin Allahun
subhanehu ue teala dhe tė Dėrguarin e Tij dhe tė
largohet nga veprat qė e hidhėrojnė Allahun
subhanehu ue teala dhe tė Dėrguarin e Tij, t'i
kryejė urdhrat e Allahut dhe tė tė Dėrguarit tė
Tij dhe tė largohet nga ndalesat e Allahut dhe tė
tė Dėrguarit tė Tij.
E, nuk i takon njė
besimtari dhe besimtareje, "Kur Allahu ka
vendosur pėr njė ēėshtje, ose i Dėrguari i Tij...
qė nė atė ēėshtje tė tyre personale tė bėjnė
ndonjė zgjidhje tjetėrfare", pra qė
tė shikojnė se a ta kryejnė atė urdhėr apo jo. Ēdo
besimtar dhe besimtare e di se i Dėrguari, paqja
dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė, ka mė pėrparėsi
pėr tė sesa edhe vetja e tij, prandaj mos ta bėjė
epshin e tij pengesė mes tij dhe urdhrave tė
Allahut subhanehu ue teala dhe tė tė Dėrguarit tė
Tij.
"E kush e kundėrshton
Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij, ai ėshtė larguar
shumė larg sė vėrtetės",
ėshtė larguar larg sė vėrtetės sepse ai ėshtė
larguar nga rruga e vėrtetė e cila tė ēon drejt
mirėsisė sė Allahut subhanehu ue teala, ėshtė
larguar nga kjo rrugė e vėrtetė nė njė rrugė e
cila tė ēon nė njė dėnim tė dhimbshėm (Tefsir Es-Sa'di
f. 612).
Oj motėr muslimane, a je
prej atyre tė cilat kanė dėshirė tė shkojnė nė
xhenet, apo je prej atyre qė me vetėdėshirė
shkojnė nė xhehenem? Nėse
ia parashtron kėtė pyetje secilės, do tė tė
pėrgjigjet me fjalėt: -Kush nuk ka dėshirė tė hyjė
nė xhenet?!
Mirėpo dije se i
Dėrguari, paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė,
nė hadithin qė transmeton Ebu Hurejra, Allahu
qoftė i kėnaqur me tė, ka thėnė: "Krejt umeti
(populli) im do tė hyjė nė xhenet,
pėrveē ata qė nuk dėshirojnė." I thanė
tė pranishmit: "E kush ėshtė ai i cili nuk
dėshiron, o i Dėrguar i Allahut?" I Dėrguari,
paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė, tha:
"Ai i cili mė nėnshtrohet mua (urdhrave tė
mia), do tė hyjė nė xhenet, kurse ai i
cili nuk i nėnshtrohet urdhrave tė mia, ka
refuzuar (tė hyjė nė xhenet)."
Buhariu 7280.
Oj motėr muslimane, a
nuk dėshiron tė hysh nė xhenet, a nuk dėshiron qė
tė shpėtosh nga zjarri i xhehenemit?
Ti me vetėdėshirė
dėshiron tė shkosh nė xhehenem! A nuk e di se
Allahu subhanehu ue teala tė ka obliguar tė
mbulohesh me mbulesėn islame?
Allahu subhanehu ue
teala thotė: "Thuaju edhe besimtareve tė ulin
shikimin (nga tė vėshtruarit e gjėrave tė
ndaluara) dhe t'i mbrojnė vendet e trupit tė
tyre si dhe tė mos i nxjerrin hapur zbukurimet e
tyre pėrveē asaj qė ėshtė e dukshme dhe tė vėnė
shamitė mbi kraharorin e tyre, e tė mos i shfaqin
zbukurimet e tyre pėrveē ndaj bashkėshortėve tė
tyre, baballarėve tė tyre, ose ndaj vjehrrave tė
tyre, ndaj bijve tė tyre ose bijve tė burrit, ndaj
vėllezėrve tė tyre ose djemve tė vėllezėrve dhe
djemve tė motrave tė tyre, ndaj grave
(muslimane, motrave nė Islam) ose robėreshave
qė i kanė nė pronėsinė e tyre, ose shėrbyesve tė
moshuar e tė pamundur, ose fėmijėve tė vegjėl, qė
nuk u zgjohen ndjenja turpi nga tė parėt e gjinisė
tjetėr. Dhe tė mos kėrcasin me kėmbė qė tė shfaqin
ēfarė fshehin nga stolitė e tyre. Dhe qė tė gjithė
ju lutni Allahun qė t'ju falė tė gjithėve, o
besimtarė, qė tė mund tė jeni tė fituar." (En-Nur,
31)
"O Pejgamber! Thuaju
bashkėshorteve tė tua dhe bijave tė tua edhe
bashkėshorteve tė besimtarėve tė lėshojnė vellon
(mbulesėn) e tyre mbi
gjithė trupin e tyre. Kjo do tė ishte mė e mirė qė
ato tė mund tė dallohen (si gra tė ndershme)
qė tė mos i shqetėsojė (e ngacmojė) askush.
Dhe Allahu ėshtė gjithnjė Falės i madh, gjithnjė
Mėshirėplotė."
(El Ahzab, 59)
Ćshtė
transmetuar nga Safijeh bint Shejbah, se Aishja,
Allahu qoftė i kėnaqur me tė, thoshte: "Kur u
shpallėn fjalėt: "dhe tė lėshojnė vellot e tyre
mbi xhujubihinna (mbi trupin, fytyrėn, qafėn
dhe kraharorin e tyre)", ato morėn
izarėt (lloj i veshjes) e tyre dhe i grisėn
nė kėndet e tyre dhe mbuluan fytyrat e tyre me
to." Transmetuar nga
Buhariu, 4481.
Transmetimi
tjetėr nga Ebu Davudi (4102):
"Allahu i mėshiroftė gratė e
muhaxhirėve. Kur Allahu shpalli fjalėt: "dhe tė
lėshojnė vellot e tyre mbi xhujubihinna
(mbi trupin, fytyrėn, qafėn dhe kraharorin e
tyre)", ato grisėn
pjesėn mė tė trashė tė aproneve (lloj i
veshjes) sė tyre dhe mbuluan fytyrat e tyre me
to."
A nuk e ke
dėgjuar hadithin nė tė cilin i Dėrguari,
paqja dhe bekimi i Allahut qoftė mbi tė, thotė:
"Janė dy lloje njerėzish nga banorėt e
xhehenemit,tė cilėt unė nuk i njoh: njerėzit me
kamxhik nė dorė si bisht viēi, me tė cilėt rrahin
popullin, dhe gratė me rroba tė tejdukshme, me
lėvizje trupi. Nė kokė kanė diēka tė ngjashme me
kokėn e devesė. Ky lloj nuk do tė hyjė nė xhenet
dhe as qė do tė nuhasė erėn e tij, edhe pse kjo
erė mund tė hetohet nga njė largėsi e madhe."
Muslimi.
Nė kėtė hadith, i Dėrguari Muhamedi, paqja dhe
bekimi i Allahut qoftė mbi tė, ka cilėsuar gratė
tė cilat dalin tė zhveshura apo tė veshura, mirėpo
veshjen e kanė tė tejdukshme, se nuk do tė hynė nė
xhenet e as erėn e xhenetit nuk do ta ndiejnė,
edhe pse era e xhenetit ndihet nga largėsi e
madhe.
A dėshiron tė
jesh prej kėtij grupi grash?
A nuk ka ardhur koha qė tė
pendohesh sinqerisht tek Allahu subhanehu ue teala
dhe tė mbulohesh me mbulesėn islame?
Prandaj, i
kėshilloj tė gjitha motrat muslimane qė t'i
nėnshtrohen urdhrave tė Allahut subhanehu ue teala
dhe tė Pejgamberit tonė, Muhamedit, paqja dhe
bekimi i Allahut qoftė mbi tė, dhe tė mos kėrkojnė
zgjidhje tjetėr, nėse janė prej atyre qė
dėshirojnė xhenetin.
E lusim
Allahun subhanehu ue teala qė tė na i falė mėkatet
tona, tė prindėrve tanė dhe tė gjithė besimtarėve
dhe besimtareve deri nė Ditėn e Gjykimit.
Pėrgatiti:
Eroll Nesimi
9.5.2008
|