Thėniet e
dijetarėve tė selefit dhe tė atyre bashkėkohorė
Ebu Bekėr Es-Sidiku, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ka thėnė: Kėnga dhe veglat muzikore janė fyell i
shejtanit.
Abdullah ibn Mesudi, Allahu qoftė i kėnaqur me tė,
ka thėnė: Kėnga mbin nifakun (hipokrizinė) nė
zemrėn e njeriut.
Kasim Ibn Muhamedi ka thėnė: Kėnga ėshtė send pa
vlerė dhe ēdo send pa vlerė e ka vendin nė zjarr.
Omer ibn Abdul Azizi ka thėnė: Fillimi i kėngės
ėshtė nga shejtani, kurse fundi i saj ėshtė
hidhėrimi i Mėshiruesit.
Malik ibn Enesi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
Kėngėn tek ne e bėjnė vetėm fasikėt.
Imam Shafiu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
Muzika ėshtė dėfrim i urryer, i pėrngjan sendeve
pa vlerė dhe mashtrimit e gėnjeshtrave.
Imam Ahmed ibn Hanbeli, Allahu e mėshiroftė, ka
thėnė: Kėnga mbjell nifakun (hipokrizinė) nė
zemėr dhe pėr kėtė shkak nuk e dua.
Dijetarėt e medhhebit hanefi, Allahu i mėshiroftė
tė gjithė, kanė thėnė: Dėgjimi i muzikės ėshtė
mėkat, kurse nėse njeriu knaqet me tė ėshtė kufėr.
Kurtubiu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: Kėnga
ėshtė ė ndaluar me Kuran dhe Sunet.
Ibn Salahu, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė: Kėngėt
me vegla muzikore janė tė ndaluara sipas ixhmasė
sė dijetarėve.
Shejh Uthejmini, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
Dėgjimi i muzikės dhe i kėngėve ėshtė haram dhe
nuk ka dyshim nė ndalimin e tyre. Dhe ka thėnie tė
selefėve prej sahabėve dhe tabiinėve se kėnga
mbjell nifakun (hipokrizinė) nė zemėr. Pastaj,
pasi sjell argumentet e ndalimit, thotė: Dhe pas
kėsaj, unė i kėshilloj vėllezėrit e mi musliman qė
tė kenė kujdes dhe mos tė dėgjojnė kėngė dhe
muzikė dhe mos tė mashtrohen duke thėnė se ka prej
dijetarėve tė cilėt e lejojnė muzikėn sepse
argumentet e ndalimit tė muzikės janė tė qarta. (Esiletul
Muhime f.21)
Shejh Bin Bazi, Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:
Dėgjimi i muzikės ėshtė haram dhe i urryer dhe
ėshtė prej shkaqeve tė sėmundjes sė zemrave,
hipokrizisė sė zemrave dhe ndalimit tė zemrės nga
pėrkujtimi i Allahut dhe nga namazi.
Dhe ka thėnė: Dhe muzika ėshtė prej mėkateve tė
mėdha dhe meazif pėrfshin kėngėt dhe instrumentet
muzikore. Pėr kėtė temė ka ajete dhe hadithe tė
tjera krahas atyre qė i pėrmendėm, tė cilat i ka
pėrmendur Ibn Kajimi nė librin e tij
Igathetul-Lehfan min mekaidish-shejtan.
Si dhe: Kurse dėgjimi i muzikės pa qėllim dhe
duke mos ia kushtuar vėmendjen, si p.sh nėse e
dėgjon muzikėn teksa je duke ecur nė rrugė, nė
dyqane, veturė (autobus, kombi etj), ose nėse
dikujt i vjen zėri i muzikės nė shtėpinė e tij nga
fqinjėt e tij duke mos i kushtuar vėmendje muzikės,
atėherė ky peron nuk ka mėkat dhe e ka pėr obligim
ti kėshillojė dhe tė ndalojė me urtėsi dhe ti
largojė njerėzit nga ky haram aq sa ka mundėsi,
sepse Allahu nuk e obligon njeriun pėrveēse sa
mundet. (Fetva Islamije 3/290)