Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Faqja juaj

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 
www.pertymoter.net
 
www.islamgjakova.net
 

 
 
 
 
 
 
 
 

Shkencat e Kuranit

بسم الله الرحمن الرحيم

Falėnderimi i takon Allahut, Atė falėnderojmė dhe vetėm tek Ai ndihmė dhe falje kėrkojmė. Allahut i kėrkojmė mbrojtje nga tė kėqijat e veteve dhe punėve tona tė kėqija. Atė qė e udhėzon Allahu nuk ka kush e humb dhe ai qė ėshtė nė humbje nuk mund ta udhėzojė kush tjetėr veē Allahut tė Madhėruar. Dėshmoj se nuk ka tjetėr qė meriton tė adhurohet me tė drejtė veē Allahut, i vetėm dhe i pa shokė dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i Tij.

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُواْ اتَّقُواْ اللّهَ حَقَّ تُقَاتِهِ وَلاَ تَمُوتُنَّ إِلاَّ وَأَنتُم مُّسْلِمُونَ

"O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun ashtu siē duhet pasur frikė Ai dhe mos vdisni ndryshe veēse duke qenė muslimanė (besimdrejtė e plotėsisht tė nėnshtruar ndaj Allahut)." Ali Imran, 102.

يَا أَيُّهَا النَّاسُ اتَّقُواْ رَبَّكُمُ الَّذِي خَلَقَكُم مِّن نَّفْسٍ وَاحِدَةٍ وَخَلَقَ مِنْهَا زَوْجَهَا وَبَثَّ مِنْهُمَا رِجَالاً كَثِيراً وَنِسَاء وَاتَّقُواْ اللّهَ الَّذِي تَسَاءلُونَ بِهِ وَالأَرْحَامَ إِنَّ اللّهَ كَانَ عَلَيْكُمْ رَقِيباً

"O njerėz! Jini tė bindur (dhe mbushni detyrimet) ndaj Zotit tuaj, i Cili ju krijoi ju prej njė veteje (Ademit) dhe nga ajo Ai krijoi palėn (bashkėshorten) e saj dhe nga ata tė dy Ai krijoi burra dhe gra tė shumtė. Dhe kijeni frikė Allahun nėpėrmjet tė Cilit ju kėrkoni tė drejtat e ndėrsjella  dhe mos i ndėrprisni marrėdhėniet me tė afėrmit tuaj. Sigurisht qė Allahu ėshtė kurdoherė Gjithėvėzhgues pėrmbi ju." Nisa, 1.

يَا أَيُّهَا الَّذِينَ آمَنُوا اتَّقُوا اللَّهَ وَقُولُوا قَوْلاً سَدِيداً{70} يُصْلِحْ لَكُمْ أَعْمَالَكُمْ وَيَغْفِرْ لَكُمْ ذُنُوبَكُمْ وَمَن يُطِعْ اللَّهَ وَرَسُولَهُ فَقَدْ فَازَ فَوْزاً عَظِيما

"O ju qė keni besuar! Plotėsoni detyrimin ndaj Allahut dhe kijeni frikė Atė dhe flisni (gjithnjė) tė vėrtetėn. Ai do t’ju drejtojė ju tek veprat e mira e tė drejta dhe do t’ju falė juve gjynahet tuaja. Dhe kushdo qė i bindet Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, me tė vėrtetė qė ka arritur fitoren mė tė madhe (do tė pranohet nė Xhenetin e Begatshėm)." Ahzab, 70-71.

Nuk ka dyshim se fjala mė e mirė ėshtė fjala e Allahut dhe udhėzimi mė i drejtė ėshtė udhėzimi i Profetit Muhamed (paqja dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe gjėrat mė tė kėqija janė ēėshtjet e shtuara nė fe, e padyshim ēdo shtesė ėshtė bidat dhe ēdo bidat ėshtė humbje dhe ēdo humbje tė shpie nė zjarr.

Kurani ky libėr madhėshtor, ėshtė  fjala e Allahut nė tė cilin ėshtė depozituar udhėzimi dhe drita dhe i cili shpalos nė vetvete njohuritė e pafundme dhe urtėsinė.

Kėshtu qė dijetarėt treguan kujdes tė veēantė ndaj tij, furnizohen nga burimi i tij i pashtershėm dhe nxjerrin prej tij rregullat e kėsaj feje madhėshtore. 

Allahu i Madhėruar e krijoi njeriun nė mėnyrėn mė tė pėrsosur.

لَقَدْ خَلَقْنَا الْإِنسَانَ فِي أَحْسَنِ تَقْوِيمٍ

"Vėrtet, qė Ne e krijuam njeriun nė formėn mė tė pėrsosur." Tin, 4.

Mė pas e ndėrtoi atė nga trupi dhe shpirti dhe bėri qė ēdo njėra prej tyre tė ketė ushqim tė veēantė, kėshtu bėri qė trupi tė ushqehet me materializma si: uji, buka etj,. ndėrsa pėr shpirtin zgjodhi qė tė jetė ushqimi i tij shpallja qė Ai u zbret tė Dėrguarve tė Tij. 

Sa herė qė popujt devijonin nga rruga e drejtė, Allahu dėrgonte profetėt e Tij dhe u zbriste atyre shpallje, nė mėnyrė qė shpirtrat tė gjenin ushqimin e duhur dhe atė qė i mungonte. E si jo, kur ajo (shpallja) ėshtė ushqim nga Ai qė i njeh hollėsitė e krijesave tė Tij.  

Allahu vazhdoi kėshtu tė dėrgonte pėr njerėzimin profetė dhe tė zbriste mbi ta shpallje, derisa e mbylli ciklin e profetėve me Muhamedin dhe ciklin e shpalljeve me Kuranin.

Ndryshoi rrjedha e historisė dhe u pėrhap drita e sė vėrtetės pėr tė shuar errėsirat e humbjes dhe pėr tė larguar mbeturinat e kufrit, qė nė momentin kur Allahu zbriti mbi robin e Tij: 

اقْرَأْ بِاسْمِ رَبِّكَ الَّذِي خَلَقَ{1} خَلَقَ الْإِنسَانَ مِنْ عَلَقٍ{2} اقْرَأْ وَرَبُّكَ الْأَكْرَمُ{3} الَّذِي عَلَّمَ بِالْقَلَمِ{4} عَلَّمَ الْإِنسَانَ مَا لَمْ يَعْلَمْ

"Lexo! Me emrin e Zotit tėnd, i Cili krijoi (ēdo gjė). Ka krijuar njeriun nga Alak (copė gjaku e mpiksur nė mitrėn e nėnės). Lexo! Dhe Zoti yt ėshtė mė i Begati Dhurues. Ai qė e mėsoi (njeriun) tė shkruajė me pendė.  Ai i mėsoi njeriut atė qė nuk e dinte. Alak, 1-5.

Ndaj duhet qė muslimanėt tė tregojnė kujdes dhe tė kenė njohuri rreth librit tė tyre, rreth fjalės sė Allahut me tė cilin ata ngopin shpirtrat dhe u ndriēohen rrugėt pėr nė xhenet.

Do tė mundohemi qė gjatė kėtyre mėsimeve tė prekim gjėrat mė elementare nė lidhje me njohuritė rreth Kuranit duke shpresuar qė tė jenė tė dobishme pėr ne dhe lexuesit, duke e lutur Allahun qė tė na bėjė dobi nga fjala e Tij, t’i shėrojė zemrat tona me tė e tė na bėjė nga pasuesit e denjė tė tij, Amin.

Kėshtu, pa humbur kohė, le tė fillojmė e tė flasim rreth kėtyre njohurive tė vlefshme.

Pėrkufizimi i Kuranit tė Lartė

Kurani ėshtė: "Kelamu llahi munezel ala nebijihi Muhamed, el-muteabed bitilauetihi, el-mu'xhiz biaksar suerihi"

"Fjala e Allahut tė Lartėsuar, e zbritur mbi Muhamedin (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė!) me leximin e tė cilit adhurohet Allahu, i mrekullueshėm edhe me suren mė tė shkurtėr tė tij."

Shpjegimi i pėrkufizimit

1. Thamė: "Fjala e Allahut"; me kėtė anė tė pėrkufizimit, ne pėrjashtojmė fjalėt e engjėjve, xhinėve dhe njerėzve.

2. Thamė: "e zbritur"; me kėtė anė tė pėrkufizimit, kuptojmė se kėtu nuk hyn ajo qė Allahu ka fshehur (ruajtur) nė dijen e Tij, qė nuk ua ka zbritur apo shpallur engjėjve apo njerėzve.  Pra, fjala e Allahut ėshtė ajo qė Ai e ka ruajtur tek Ai dhe ajo qė ai ia ka shfaqur dhe zbritur njerėzve. Allahu thotė nė Kuran:

"قُل لَّوْ كَانَ الْبَحْرُ مِدَاداً لِّكَلِمَاتِ رَبِّي لَنَفِدَ الْبَحْرُ قَبْلَ أَن تَنفَدَ كَلِمَاتُ رَبِّي وَلَوْ جِئْنَا بِمِثْلِهِ مَدَدا"

"Thuaj (O Muhamed njerėzimit)! Sikur deti tė ishte ngjyrė (pėr tė shkruar) Fjalėt e Zotit tim, pa asnjė mėdyshje se deti do tė shterohej para se tė mbaronin Fjalėt e Zotit tim, madje edhe sikur tė sillnin edhe njė tė dytė si ai nė ndihmė tė tij.” Kefh, 109.

Ndėrsa nė njė tjetėr thotė:

"وَلَوْ أَنَّمَا فِي الْأَرْضِ مِن شَجَرَةٍ أَقْلَامٌ وَالْبَحْرُ يَمُدُّهُ مِن بَعْدِهِ سَبْعَةُ أَبْحُرٍ مَّا نَفِدَتْ كَلِمَاتُ اللَّهِ إِنَّ اللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٌ"

"Dhe sikur tė gjitha pemėt nė tokė tė ishin pena dhe deti (botėror tė ishte bojė pėr tė shkruar) me shtatė dete (tė tjerė) pas tij pėr t’iu shtuar atij, prapėseprapė Fjalėt e Allahut nuk do tė shteronin. Me tė vėrtetė, Allahu ėshtė i Gjithėfuqishėm, mė i Urti Gjithėgjykues." LLukman, 27.

3. Thamė: "Mbi Muhamedin";  me kėtė gjymtyrė tė pėrkufizimit kuptojmė se kėtu ėshtė pėrjashtuar ajo qė i ėshtė zbritur profetėve tė tjerė pėrpara tij, si Teurati, Ungjilli etj.

4. Thamė: "Me leximin e tė cilit adhurohet Allahu"; me kėtė gjymtyrė tė pėrkufizimit pėrjashtohet hadithi Kudsij dhe kėtu duhet tė kemi parasysh dy gjėra:

a) Se fjala e Allahut, Kurani, ėshtė qė e lexojmė nė namaz dhe pa tė cilin ai nuk pranohet. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi i Profetit (salallahu alejhi ue selem), ku thuhet:

" لا صلاة لمن لم يقرأ بفاتحة الكتاب"

"Nuk ka namaz pėr atė qė nuk e lexon Fatihanė (hapjen e librit)." Buhariu dhe Muslimi.

b) Se shpėrblimi qė merr nga leximi i Kuranit, nuk e merr nė leximin e ndonjė libri tjetėr. Na kanė ardhur shumė argumente qė na tregojnė pėr vlerėn e leximit tė Kuranit dhe qė e dallojnė atė nga leximet e tjera. Nga Ibnu Mesudi transmetohet se Profeti (salallahu alejhi ue selem) ka thėnė:

" من قرأ حرفا من كتاب الله فله به حسنة، و الحسنة بعشر أمثالها، لا أقول آلم حرف و لكن الف حرف و لام حرف و ميم حرف "

"Kush lexon njė shkronjė nga libri i Allahut, pėr tė ka njė tė mirė, e cila shtohet dhjetėfish. Nuk them elif lam mim njė shkronjė, porse elif njė shkronjė, lam njė shkronjė dhe mim njė shkronjė." Tirmidh sahih.

Thamė: "i mrekullueshėm edhe me suren mė tė shkurtėr tė tij"; sepse askush nuk mund tė vijė me njė tė ngjashėm si ai, apo qoftė edhe me suren mė tė vogėl tė tij.

Dallimet midis Kuranit dhe hadithit kudsi

Mbas kėsaj qė thamė pak mė parė e shohim tė arsyeshme qė tė pėrmendim disa dallime midis Kuranit dhe hadithit kudsi, qė tė mos mendoj dikush prej nesh se dallimi midis tyre ėshtė i kufizuar vetėm nė atė qė thamė pra, se me leximin e Kuranit  shpėrblehemi dhe me leximin e haditheve kudsi jo.

Atėherė, kemi midis tyre dallime tė shumta qė i kanė pėrmendur ato dijetarėt dhe ne do tė pėrmendim disa prej tyre.

1. Allahu subhanehu ue teala i ka sfiduar njerėzit qė tė vijnė me njė tė tillė ose me dhjetė sure si ai, ose me njė sure tė vetme, por nuk mundėn, ndėrsa pėr hadithin kudsi nuk ka ardhur sfidim.

2. Kurani ėshtė nga Allahu si nė shprehje ashtu edhe nė pėrmbajtje, ndėrsa hadithi kudsi pėrmbajtjen e ka nga Allahu dhe ky mendim ėshtė i pėrkrahur nga tė gjithė dijetarėt, ndėrsa pėr shprehjen nuk janė tė njė mendimi.

3. Me leximin e Kuranit nė kryejmė adhurim dhe shpėrblehemi, sikur dhe e pėrmendėm mė lart nė dy pika, ndėrsa pėr hadithin kudsi nuk ėshtė pėrmendur pėr leximin e tij shpėrblim si leximi i Kuranit.

4. Ndalohet qė Kurani tė transmetohet me pėrmbajtje dhe nuk ndalohet njė gjė e tillė pėr hadithin kudsi.

5. Pjesa mė e madhe e dijetarėve kanė bėrė kusht qė Kurani tė lexohet duke qenė i pastėr, gjė e cila kjo nuk ėshtė kusht kur do tė lexosh hadithin kudsij.

6. Kurani ėshtė i pėrcjellė nė tė gjitha kohėrat nė mėnyrė tė pa kufizuar (muteuatir)([1]), kėshtu qė ai ėshtė pohim i formės sė prerė, si nė ajetet, suret, shkronjat dhe tė gjitha elementet pėrbėrės tė tij. Ndėrsa shumica e hadithit kudsij na ka arritur nė rrugė tė kufizuara (ahad)([2]) dhe ėshtė pohim i supozuar.

7. Kurani i ėshtė shpallur Profetit me shpallje tė qartė, me anėn e Xhebrailit, duke mos qenė nė gjumė dhe as nė formė frymėzimi (inspirim). Ndėrsa hadithi kudsij i zbret me shpallje tė qartė dhe tė fshehtė.

Ndėrsa nė lidhje me atė qė ka transmetuar Enes ibn Malaik se njė ditė Profeti ishte mes nesh kur papritur u pėrmend dhe ngriti kokėn duke buzėqeshur. Ne e pyetėm: “Ē’tė bėri tė qeshėsh, o i Dėrguar i Allahut?” Ai tha: “Tani sa mė zbriti njė sure” dhe lexoi: “Bismilahi Rrahmani Rrahim. Ne, vėrtet tė dhuruam ty (O Muhammed) El Keuther (lumė nė xhenet ose tė gjitha tė mirat). Kėshtu pra, falu pėr Zotin tėnd dhe bėj kurban (vetėm pėr Tė). E ai i cili tė urren ty, mu ai ėshtė i pėrjashtuar (nga ēdo trashėgimi dhe nga ēdo e mirė nė kėtė botė dhe nė Jetėn e Pėrtejme)." Muslimi.

Nė realitet kjo e pėrmendur nuk ėshtė gjendje gjumi, porse ndoshta ajo ėshtė gjendje qė kalon Profeti kur i vjen shpallja, sepse siē e dimė qė llojet e shpalljes dhe gjendjet e Profetit me to ndryshojnė, saqė ka pasur raste qė atij i dilnin djersė nė dimėr, si shkak i gjendjes tė cilėn ai kalonte kur i zbriste shpallja.

8. Disa fjali tė Kuranit quhen ajete dhe grup fjalish quhen sure, ndėrsa te hadithi kudsi nuk ka ajete dhe sure dhe ky ėshtė mendim i pėrbashkėt i dijetarėve.

9. Ne kur fillojmė tė lexojmė Kuran e fillojmė me Eudhu… dhe Bismilah dhe nuk veprojmė kėshtu me hadithin kudsi.

Emrat dhe cilėsitė e Kuranit

Kurani ka shumė emra dhe cilėsi tė cilat pėrmenden nė disa ajete dhe hadithe tė Profetit, por midis dijetarėve nuk ka njė mendim unanim pėr numrin e emrave tė Kuranit.

Nga emrat e Kuranit janė:

1. El Kuran; e pėrmendur nė fjalėn e Allahut:

إِنَّهُ لَقُرْآنٌ كَرِيمٌ

"Ky ėshtė njė Kuran i nderuar." Uakia, 77.

2. El Kitab –Libri; i pėrmendur nė fjalėn e Allahut nė suren Bekare, ajeti 2:

ذَلِكَ الْكِتَابُ لاَ رَيْبَ فِيهِ هُدًى لِّلْمُتَّقِينَ

"Ky ėshtė Libri (Kurani) mbi tė cilin nuk ka asnjė dyshim."

3. Edh-Dhikėr-Pėrkujtim; qė e gjejmė nė suren Hixhėr, ajeti 9:

إِنَّا نَحْنُ نَزَّلْنَا الذِّكْرَ وَإِنَّا لَهُ لَحَافِظُونَ

"Vėrtet Ne, jemi Ne qė e kemi zbritur Pėrkujtimin (Kuranin) dhe padyshim qė Ne do tė jemi Gjithruajtės tė tij." 

4. El Furkan-Dallues:

تَبَارَكَ الَّذِي نَزَّلَ الْفُرْقَانَ عَلَى عَبْدِهِ لِيَكُونَ لِلْعَالَمِينَ نَذِير

"Lartėsuar me Madhėshti qoftė Ai i Cili zbriti Kriterin e sė Vėrtetės (Kuranin) te robi i Tij, qė tė jetė kėshillues pėr gjithė botėn." Furkan, 1.

5. En Nur-Drita :

 فَآمِنُوا بِاللَّهِ وَرَسُولِهِ وَالنُّورِ الَّذِي أَنزَلْنَا

"Kėshtu qė besoni pra Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij dhe nė Dritėn (Kuranin) tė cilin Ne e kemi zbritur."

Nga cilėsitė e tij janė:

1. El Mubarek - I Bekuar :

وَهَـذَا كِتَابٌ أَنزَلْنَاهُ مُبَارَكٌ

"Dhe ky (Kurani) ėshtė njė Libėr i bekuar ..." Enam, 92. 

2. Huda - Udhėzues:

هُدًى وَرَحْمَةً لِّلْمُحْسِنِينَ

 "Udhėzues dhe mėshirė pėrkujtimi pėr Muhsinunėt (mirėpunuesit nė Rrugėn e Allahut)." Llukman, 3.

3. El Kerim - I nderuar:

إِنَّهُ لَقُرْآنٌ كَرِيمٌ

"Ky ėshtė njė Kuran i nderuar." Uakia, 77.

4. El Hakim - I urtė:

لر تِلْكَ آيَاتُ الْكِتَابِ الْحَكِيمِ

"Elif, Lam, Ra. Kėto janė Vargjet e Librit (Kuranit) tė Urtė." Junus, 1.

5. El Fasėl - Ndarės:

إِنَّهُ لَقَوْلٌ فَصْلٌ

"Vėrtetė qė ai (Kurani) ėshtė Fjala ndarėse (e sė vėrtetės nga e pavėrteta)." Tarik, 13.

 

Urtėsia e shumėllojshmėrisė sė emrave tė Kuranit

Dijetarėt (Allahu i mėshiroftė!) na e kanė qartėsuar ne urtėsinė nė numėrimin e emrave tė Kuranit dhe ka thėnė Fejrruz Abadi (Allahu e mėshiroftė!) me pėrmbledhjen e fjalės sė tij: “Dija se emrat e shumtė tregojnė pėr vlerėn e tė quajturit ose pėrsosmėrinė e tij. Shohim se emrat e Ditės sė Gjykimit janė tė shumtė dhe kjo na tregon pėr vėshtirėsitė e shumta tė saj. Gjithashtu emrat e Allahut tregojnė pėr Pėrsosmėrinė dhe Kryelartėsinė e Tij, pra edhe emrat e shumtė tė Kuranit tregojnė pėr vlerėn dhe mirėsinė e tij.”

Origjina e emrave tė Kuranit

Emrat dhe cilėsitė e Kuranit janė tė lartėsuara, nuk mund t’i emėrtojmė apo cilėsojmė vetėm se si na kanė ardhur nė tė (Kuranin) apo nė sunetin e Profetit alejhi selam.

Dallimi midis Mus’hafit dhe Kuranit

Nėse do tė pyesje, po a ėshtė pėrmendur me njė emėrtim tė tillė Kurani nė Librin e Allahut dhe sunetin e profetit?

Do tė thosha se:

1. Muas'haf nuk ėshtė emėr i Kuranit nė qenien e tij, si fjalė e Allahut, por ai ėshtė emėr i  fletushkave nė tė cilat ėshtė shkruar ai.([3])

2. Dėgjojmė dijetarėt qė flasin pėr gjykimin e shitjes sė muas'hafit dhe nuk thotė dikush prej tyre shitja e Kuranit. Kurani ėshtė fjala e Allahut, ndėrsa mus'hafi, ai ėshtė nga puna e njeriut qė me tė cilėn kėrkojnė riskun hallall.

3. Gjithashtu nuk lejohet pėr ne qė tė shprehim emrin e Kuranit nė shumės, sepse Kurani ėshtė njė dhe nuk ndryshon si mus’hafet, ndėrsa pėr emrin mus'haf lejohet qė tė themi pėr (mus'hafet), sepse ato ndryshojnė nga njeri-tjetri nė madhėsi pamje etj.

4. Mund tė shtojmė njė shembull tjetėr kėtu se ne nuk duhet tė themi p.sh.: Kurani i Uthmanit apo Kurani Aliut apo Kurani Ubeje ibn Keabit, ndėrsa mus'haf lejohet qė tė themi mus'hafi i Uthmanit apo mus'hafi i Aliut, mus'hafi Ubeje ibn Keabit, mus'hafi i ibn Mesudit, Zoti qoftė i kėnaqur me ta tė gjithė, sepse mus'hafi ėshtė nga puna e tyre dhe jo Kurani.  

Frytet qė arrijmė nga shkencat e Kuranit

1. Lehtėsimi i shpjegimit tė Kuranit, shkencat e tij janė ēelėsi i derės sė tefsirit, pra shpjegimit tė Kuranit, nuk lejohet pėr ndonjėrin nga ne tė  shpjegojė Kuranin para se tė mėsojė shkencat e tij.

2. Njohja e sakrificės sė madhe qė kanė dhėnė tė parėt tanė nė mėsimet e Kuranit dhe kujdesja e madhe e tyre pėr tė dhe shkencat e tij.

3. Pajisja me njohuri dhe aftėsi me anėn e tė cilave mundesh ta mbrosh kėtė libėr kundėr atyre qė flasin keq pėr tė dhe hedhin dyshime ndaj tij, si dhe ndaj armiqve tė kėsaj feje.

4. Marrja e mėsimeve tė ndryshme ndaj kėtij libri, ose mund ta themi ndryshe se nuk i takon njė muslimani tė mos e njohė apo tė mos dijė gjė ndaj librit tė tij.

Bledar Haxhiu

09.03.2007


[1]. Muteuatir, konsiderohet ēdo lajm i cili pėrcillet nga njė numėr i shumtė njerėzish, ku ėshtė e pa imagjinueshme rėnia dakord e tyre pėr tė gėnjyer.

[2] - Ahad, konsiderohet ēdo lajm qė nuk i pėrmbush kushtet e muteuatirit.

[3] . Duhet tė dimė se Kurani ėshtė emėrtuar me njė emėr tė tillė menjėherė pas mbledhjes sė Kuranit nė njė libėr tė vetėm nė kohėn e Ebu Bekrit. Mus’haf rrjedh nga emri safha (fletė) shumėsi i tė cilit ėshtė suhuf, ndaj dhe e emėrtuan atė mesahif, qė d.m.th.: fletushka tė mbledhur nė njė libėr tė vetėm.

                                          www.klubikulturor.com