Falėnderimi i takon Allahut, Atė falėnderojmė dhe vetėm
tek Ai ndihmė dhe falje kėrkojmė. Allahut i kėrkojmė
mbrojtje nga tė kėqijat e veteve dhe punėve tona tė
kėqija. Atė qė e udhėzon Allahu nuk ka kush e humb dhe
ai qė ėshtė nė humbje nuk mund ta udhėzojė kush tjetėr
veē Allahut tė Madhėruar. Dėshmoj se nuk ka tjetėr qė
meriton tė adhurohet me tė drejtė veē Allahut, i vetėm
dhe i pa shokė dhe se Muhamedi ėshtė rob dhe i dėrguar i
Tij.
"O ju qė keni besuar! Kini frikė Allahun
ashtu siē duhet pasur frikė Ai dhe mos vdisni ndryshe
veēse duke qenė muslimanė (besimdrejtė e plotėsisht tė
nėnshtruar ndaj Allahut)." Ali Imran, 102.
"O njerėz! Jini tė
bindur (dhe mbushni detyrimet) ndaj Zotit tuaj, i Cili
ju krijoi ju prej njė veteje (Ademit) dhe nga ajo Ai
krijoi palėn (bashkėshorten) e saj dhe nga ata tė dy Ai
krijoi burra dhe gra tė shumtė. Dhe kijeni frikė Allahun
nėpėrmjet tė Cilit ju kėrkoni tė drejtat e ndėrsjella
dhe mos i ndėrprisni marrėdhėniet me tė afėrmit tuaj.
Sigurisht qė Allahu ėshtė kurdoherė Gjithėvėzhgues
pėrmbi ju." Nisa, 1.
"O ju qė keni besuar!
Plotėsoni detyrimin ndaj Allahut dhe kijeni frikė Atė
dhe flisni (gjithnjė) tė vėrtetėn. Ai do t’ju drejtojė
ju tek veprat e mira e tė drejta dhe do t’ju falė juve
gjynahet tuaja. Dhe kushdo qė i bindet Allahut dhe tė
Dėrguarit tė Tij, me tė vėrtetė qė ka arritur fitoren mė
tė madhe (do tė pranohet nė Xhenetin e Begatshėm)."
Ahzab, 70-71.
Nuk ka dyshim se fjala mė
e mirė ėshtė fjala e Allahut dhe udhėzimi mė i drejtė
ėshtė udhėzimi i Profetit Muhamed (paqja dhe bekimi i
Allahut qofshin mbi tė!) dhe gjėrat mė tė kėqija janė
ēėshtjet e shtuara nė fe, e padyshim ēdo shtesė ėshtė
bidat dhe ēdo bidat ėshtė humbje dhe ēdo humbje tė shpie
nė zjarr.
Kurani ky libėr
madhėshtor, ėshtė fjala e Allahut nė tė cilin ėshtė
depozituar udhėzimi dhe drita dhe i cili shpalos nė
vetvete njohuritė e pafundme dhe urtėsinė.
Kėshtu qė dijetarėt
treguan kujdes tė veēantė ndaj tij, furnizohen nga
burimi i tij i pashtershėm dhe nxjerrin prej tij
rregullat e kėsaj feje madhėshtore.
Allahu i Madhėruar e
krijoi njeriun nė mėnyrėn mė tė pėrsosur.
"Vėrtet, qė Ne e
krijuam njeriun nė formėn mė tė pėrsosur." Tin, 4.
Mė pas e ndėrtoi atė nga
trupi dhe shpirti dhe bėri qė ēdo njėra prej tyre tė
ketė ushqim tė veēantė, kėshtu bėri qė trupi tė ushqehet
me materializma si: uji, buka etj,. ndėrsa pėr shpirtin
zgjodhi qė tė jetė ushqimi i tij shpallja qė Ai u zbret
tė Dėrguarve tė Tij.
Sa herė qė popujt
devijonin nga rruga e drejtė, Allahu dėrgonte profetėt e
Tij dhe u zbriste atyre shpallje, nė mėnyrė qė shpirtrat
tė gjenin ushqimin e duhur dhe atė qė i mungonte. E si
jo, kur ajo (shpallja) ėshtė ushqim nga Ai qė i njeh
hollėsitė e krijesave tė Tij.
Allahu vazhdoi kėshtu tė
dėrgonte pėr njerėzimin profetė dhe tė zbriste mbi ta
shpallje, derisa e mbylli ciklin e profetėve me
Muhamedin dhe ciklin e shpalljeve me Kuranin.
Ndryshoi rrjedha e
historisė dhe u pėrhap drita e sė vėrtetės pėr tė shuar
errėsirat e humbjes dhe pėr tė larguar mbeturinat e
kufrit, qė nė momentin kur Allahu zbriti mbi robin e
Tij:
"Lexo! Me emrin e Zotit
tėnd, i Cili krijoi (ēdo gjė). Ka krijuar njeriun nga
Alak (copė gjaku e mpiksur nė mitrėn e nėnės). Lexo! Dhe
Zoti yt ėshtė mė i Begati Dhurues. Ai qė e mėsoi
(njeriun) tė shkruajė me pendė. Ai i mėsoi njeriut atė
qė nuk e dinte. Alak, 1-5.
Ndaj duhet qė muslimanėt
tė tregojnė kujdes dhe tė kenė njohuri rreth librit tė
tyre, rreth fjalės sė Allahut me tė cilin ata ngopin
shpirtrat dhe u ndriēohen rrugėt pėr nė xhenet.
Do tė mundohemi qė gjatė
kėtyre mėsimeve tė prekim gjėrat mė elementare nė lidhje
me njohuritė rreth Kuranit duke shpresuar qė tė jenė tė
dobishme pėr ne dhe lexuesit, duke e lutur Allahun qė tė
na bėjė dobi nga fjala e Tij, t’i shėrojė zemrat tona me
tė e tė na bėjė nga pasuesit e denjė tė tij, Amin.
Kėshtu, pa humbur kohė,
le tė fillojmė e tė flasim rreth kėtyre njohurive tė
vlefshme.
"Fjala e Allahut tė
Lartėsuar, e zbritur mbi Muhamedin (paqja dhe shpėtimi i
Allahut qoftė mbi tė!) me leximin e tė cilit adhurohet
Allahu, i mrekullueshėm edhe me suren mė tė shkurtėr tė
tij."
Shpjegimi i
pėrkufizimit
1. Thamė: "Fjala e
Allahut"; me kėtė anė tė pėrkufizimit, ne pėrjashtojmė
fjalėt e engjėjve, xhinėve dhe njerėzve.
2. Thamė: "e zbritur"; me
kėtė anė tė pėrkufizimit, kuptojmė se kėtu nuk hyn ajo
qė Allahu ka fshehur (ruajtur) nė dijen e Tij, qė nuk ua
ka zbritur apo shpallur engjėjve apo njerėzve. Pra,
fjala e Allahut ėshtė ajo qė Ai e ka ruajtur tek Ai dhe
ajo qė ai ia ka shfaqur dhe zbritur njerėzve. Allahu
thotė nė Kuran:
"Thuaj (O Muhamed
njerėzimit)! Sikur deti tė ishte ngjyrė (pėr tė shkruar)
Fjalėt e Zotit tim, pa asnjė mėdyshje se deti do tė
shterohej para se tė mbaronin Fjalėt e Zotit tim, madje
edhe sikur tė sillnin edhe njė tė dytė si ai nė ndihmė
tė tij.” Kefh, 109.
"Dhe sikur tė gjitha
pemėt nė tokė tė ishin pena dhe deti (botėror tė ishte
bojė pėr tė shkruar) me shtatė dete (tė tjerė) pas tij
pėr t’iu shtuar atij, prapėseprapė Fjalėt e Allahut nuk
do tė shteronin. Me tė vėrtetė, Allahu ėshtė i
Gjithėfuqishėm, mė i Urti Gjithėgjykues." LLukman, 27.
3. Thamė: "Mbi
Muhamedin"; me kėtė gjymtyrė tė pėrkufizimit kuptojmė
se kėtu ėshtė pėrjashtuar ajo qė i ėshtė zbritur
profetėve tė tjerė pėrpara tij, si Teurati, Ungjilli
etj.
4. Thamė: "Me leximin e
tė cilit adhurohet Allahu"; me kėtė gjymtyrė tė
pėrkufizimit pėrjashtohet hadithi Kudsij dhe kėtu duhet
tė kemi parasysh dy gjėra:
a) Se fjala e Allahut,
Kurani, ėshtė qė e lexojmė nė namaz dhe pa tė cilin ai
nuk pranohet. Argument pėr kėtė ėshtė hadithi i Profetit
(salallahu alejhi ue selem), ku thuhet:
" لا صلاة لمن لم يقرأ بفاتحة
الكتاب"
"Nuk ka namaz pėr atė qė
nuk e lexon Fatihanė (hapjen e librit)." Buhariu dhe
Muslimi.
b) Se shpėrblimi qė merr
nga leximi i Kuranit, nuk e merr nė leximin e ndonjė
libri tjetėr. Na kanė ardhur shumė argumente qė na
tregojnė pėr vlerėn e leximit tė Kuranit dhe qė e
dallojnė atė nga leximet e tjera. Nga Ibnu Mesudi
transmetohet se Profeti (salallahu alejhi ue selem) ka
thėnė:
" من قرأ حرفا من كتاب الله فله به
حسنة، و الحسنة بعشر أمثالها، لا أقول آلم حرف و لكن الف
حرف و لام حرف و ميم حرف "
"Kush lexon njė shkronjė
nga libri i Allahut, pėr tė ka njė tė mirė, e cila
shtohet dhjetėfish. Nuk them elif lam mim njė shkronjė,
porse elif njė shkronjė, lam njė shkronjė dhe mim njė
shkronjė." Tirmidh sahih.
Thamė: "i mrekullueshėm
edhe me suren mė tė shkurtėr tė tij"; sepse askush nuk
mund tė vijė me njė tė ngjashėm si ai, apo qoftė edhe me
suren mė tė vogėl tė tij.
Dallimet midis
Kuranit dhe hadithit kudsi
Mbas kėsaj qė thamė pak
mė parė e shohim tė arsyeshme qė tė pėrmendim disa
dallime midis Kuranit dhe hadithit kudsi, qė tė mos
mendoj dikush prej nesh se dallimi midis tyre ėshtė i
kufizuar vetėm nė atė qė thamė pra, se me leximin e
Kuranit shpėrblehemi dhe me leximin e haditheve kudsi
jo.
Atėherė, kemi midis tyre
dallime tė shumta qė i kanė pėrmendur ato dijetarėt dhe
ne do tė pėrmendim disa prej tyre.
1. Allahu subhanehu ue
teala i ka sfiduar njerėzit qė tė vijnė me njė tė tillė
ose me dhjetė sure si ai, ose me njė sure tė vetme, por
nuk mundėn, ndėrsa pėr hadithin kudsi nuk ka ardhur
sfidim.
2. Kurani ėshtė nga
Allahu si nė shprehje ashtu edhe nė pėrmbajtje, ndėrsa
hadithi kudsi pėrmbajtjen e ka nga Allahu dhe ky mendim
ėshtė i pėrkrahur nga tė gjithė dijetarėt, ndėrsa pėr
shprehjen nuk janė tė njė mendimi.
3. Me leximin e Kuranit
nė kryejmė adhurim dhe shpėrblehemi, sikur dhe e
pėrmendėm mė lart nė dy pika, ndėrsa pėr hadithin kudsi
nuk ėshtė pėrmendur pėr leximin e tij shpėrblim si
leximi i Kuranit.
4. Ndalohet qė Kurani tė
transmetohet me pėrmbajtje dhe nuk ndalohet njė gjė e
tillė pėr hadithin kudsi.
5. Pjesa mė e madhe e
dijetarėve kanė bėrė kusht qė Kurani tė lexohet duke
qenė i pastėr, gjė e cila kjo nuk ėshtė kusht kur do tė
lexosh hadithin kudsij.
6. Kurani ėshtė i
pėrcjellė nė tė gjitha kohėrat nė mėnyrė tė pa kufizuar
(muteuatir)([1]),
kėshtu qė ai ėshtė pohim i formės sė prerė, si nė ajetet,
suret, shkronjat dhe tė gjitha elementet pėrbėrės tė
tij. Ndėrsa shumica e hadithit kudsij na ka arritur nė
rrugė tė kufizuara (ahad)([2])
dhe ėshtė pohim i supozuar.
7. Kurani i ėshtė
shpallur Profetit me shpallje tė qartė, me anėn e
Xhebrailit, duke mos qenė nė gjumė dhe as nė formė
frymėzimi (inspirim). Ndėrsa hadithi kudsij i zbret me
shpallje tė qartė dhe tė fshehtė.
Ndėrsa nė lidhje me atė
qė ka transmetuar Enes ibn Malaik se njė ditė Profeti
ishte mes nesh kur papritur u pėrmend dhe ngriti kokėn
duke buzėqeshur. Ne e pyetėm: “Ē’tė bėri tė qeshėsh, o i
Dėrguar i Allahut?” Ai tha: “Tani sa mė zbriti njė sure”
dhe lexoi:“Bismilahi Rrahmani
Rrahim. Ne, vėrtet tė dhuruam ty (O Muhammed) El Keuther
(lumė nė xhenet ose tė gjitha tė mirat). Kėshtu pra,
falu pėr Zotin tėnd dhe bėj kurban (vetėm pėr Tė). E ai
i cili tė urren ty, mu ai ėshtė i pėrjashtuar (nga ēdo
trashėgimi dhe nga ēdo e mirė nė kėtė botė dhe nė Jetėn
e Pėrtejme)."
Muslimi.
Nė realitet kjo e
pėrmendur nuk ėshtė gjendje gjumi, porse ndoshta ajo
ėshtė gjendje qė kalon Profeti kur i vjen shpallja,
sepse siē e dimė qė llojet e shpalljes dhe gjendjet e
Profetit me to ndryshojnė, saqė ka pasur raste qė atij i
dilnin djersė nė dimėr, si shkak i gjendjes tė cilėn ai
kalonte kur i zbriste shpallja.
8. Disa fjali tė Kuranit
quhen ajete dhe grup fjalish quhen sure, ndėrsa te
hadithi kudsi nuk ka ajete dhe sure dhe ky ėshtė mendim
i pėrbashkėt i dijetarėve.
9. Ne kur fillojmė tė
lexojmė Kuran e fillojmė me Eudhu… dhe Bismilah dhe nuk
veprojmė kėshtu me hadithin kudsi.
Emrat dhe cilėsitė e
Kuranit
Kurani ka shumė emra dhe
cilėsi tė cilat pėrmenden nė disa ajete dhe hadithe tė
Profetit, por midis dijetarėve nuk ka njė mendim unanim
pėr numrin e emrave tė Kuranit.
Nga emrat e Kuranit janė:
1. El Kuran; e pėrmendur
nė fjalėn e Allahut:
إِنَّهُ لَقُرْآنٌ كَرِيمٌ
"Ky ėshtė njė Kuran i
nderuar." Uakia, 77.
2. El Kitab –Libri; i
pėrmendur nė fjalėn e Allahut nė suren Bekare, ajeti 2:
"Vėrtetė qė ai (Kurani)
ėshtė Fjala ndarėse (e sė vėrtetės nga e pavėrteta)."
Tarik, 13.
Urtėsia e
shumėllojshmėrisė sė emrave tė Kuranit
Dijetarėt (Allahu i
mėshiroftė!) na e kanė qartėsuar ne urtėsinė nė
numėrimin e emrave tė Kuranit dhe ka thėnė Fejrruz Abadi
(Allahu e mėshiroftė!) me pėrmbledhjen e fjalės sė tij:
“Dija se emrat e shumtė tregojnė pėr vlerėn e tė
quajturit ose pėrsosmėrinė e tij. Shohim se emrat e
Ditės sė Gjykimit janė tė shumtė dhe kjo na tregon pėr
vėshtirėsitė e shumta tė saj. Gjithashtu emrat e Allahut
tregojnė pėr Pėrsosmėrinė dhe Kryelartėsinė e Tij, pra
edhe emrat e shumtė tė Kuranit tregojnė pėr vlerėn dhe
mirėsinė e tij.”
Origjina e emrave tė
Kuranit
Emrat dhe cilėsitė e
Kuranit janė tė lartėsuara, nuk mund t’i emėrtojmė apo
cilėsojmė vetėm se si na kanė ardhur nė tė (Kuranin) apo
nė sunetin e Profetit alejhi selam.
Dallimi midis
Mus’hafit dhe Kuranit
Nėse do tė pyesje, po a
ėshtė pėrmendur me njė emėrtim tė tillė Kurani nė Librin
e Allahut dhe sunetin e profetit?
Do tė thosha se:
1. Muas'haf nuk ėshtė
emėr i Kuranit nė qenien e tij, si fjalė e Allahut, por
ai ėshtė emėr i fletushkave nė tė cilat ėshtė shkruar
ai.([3])
2. Dėgjojmė dijetarėt qė
flasin pėr gjykimin e shitjes sė muas'hafit dhe nuk
thotė dikush prej tyre shitja e Kuranit. Kurani ėshtė
fjala e Allahut, ndėrsa mus'hafi, ai ėshtė nga puna e
njeriut qė me tė cilėn kėrkojnė riskun hallall.
3. Gjithashtu nuk lejohet
pėr ne qė tė shprehim emrin e Kuranit nė shumės, sepse
Kurani ėshtė njė dhe nuk ndryshon si mus’hafet, ndėrsa
pėr emrin mus'haf lejohet qė tė themi pėr (mus'hafet),
sepse ato ndryshojnė nga njeri-tjetri nė madhėsi pamje
etj.
4. Mund tė shtojmė njė
shembull tjetėr kėtu se ne nuk duhet tė themi p.sh.:
Kurani i Uthmanit apo Kurani Aliut apo Kurani Ubeje ibn
Keabit, ndėrsa mus'haf lejohet qė tė themi mus'hafi i
Uthmanit apo mus'hafi i Aliut, mus'hafi Ubeje ibn Keabit,
mus'hafi i ibn Mesudit, Zoti qoftė i kėnaqur me ta tė
gjithė, sepse mus'hafi ėshtė nga puna e tyre dhe jo
Kurani.
Frytet qė arrijmė nga
shkencat e Kuranit
1. Lehtėsimi i shpjegimit
tė Kuranit, shkencat e tij janė ēelėsi i derės sė
tefsirit, pra shpjegimit tė Kuranit, nuk lejohet pėr
ndonjėrin nga ne tė shpjegojė Kuranin para se tė mėsojė
shkencat e tij.
2. Njohja e sakrificės sė
madhe qė kanė dhėnė tė parėt tanė nė mėsimet e Kuranit
dhe kujdesja e madhe e tyre pėr tė dhe shkencat e tij.
3. Pajisja me njohuri dhe
aftėsi me anėn e tė cilave mundesh ta mbrosh kėtė libėr
kundėr atyre qė flasin keq pėr tė dhe hedhin dyshime
ndaj tij, si dhe ndaj armiqve tė kėsaj feje.
4. Marrja e mėsimeve tė
ndryshme ndaj kėtij libri, ose mund ta themi ndryshe se
nuk i takon njė muslimani tė mos e njohė apo tė mos dijė
gjė ndaj librit tė tij.
Bledar Haxhiu
09.03.2007
[1].
Muteuatir, konsiderohet ēdo lajm i cili
pėrcillet nga njė numėr i shumtė njerėzish, ku
ėshtė e pa imagjinueshme rėnia dakord e tyre pėr
tė gėnjyer.
[2]-
Ahad, konsiderohet ēdo lajm qė nuk i pėrmbush
kushtet e muteuatirit.
[3].
Duhet tė dimė se Kurani ėshtė emėrtuar me njė
emėr tė tillė menjėherė pas mbledhjes sė Kuranit
nė njė libėr tė vetėm nė kohėn e Ebu Bekrit.
Mus’haf rrjedh nga emri safha (fletė) shumėsi i
tė cilit ėshtė suhuf, ndaj dhe e emėrtuan atė
mesahif, qė d.m.th.: fletushka tė mbledhur nė
njė libėr tė vetėm.