Unė jam njė person qė
pendohem, por prap e bėj tė njejtin mėkat, ēfarė duhet
tė bėj?
Pėrgjigja:
Falenderimet i takojnė
Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshim mbi tė
dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, shokėt dhe tė
gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e
Gjykimit.
Atė qė duhet tė kuptojė
ēdo musliman ėshtė ajo se nga ai kėrkohet qė nė formė tė
vazhduar tė pėrqendrohet nė adhurimin e Allahut tė
Lartėsuar, ashtu siē vėrtetohet nė ajetin kuranor: “Dhe
adhuroje Zotin tėnd deri sa tė vijė ty e vėrteta (vdekja).”
Dhe thėnia e Resulullahut (salallahu alejhi ue selem)
ku iu pėrgjigj atij qė e pyeti qė t’ia mėsojė njė fjalė
tė pėrgjithshme nė Islam: “Thuaj! Besova nė Allahun,
pastaj pėrqėndrohu nė tė (nė atė qė aludon kjo fjalė)!”
Transmeton Muslimi. Duke e patur kėtė parasysh,
gjithashtu e dimė se asnjė nga njerėzit nuk i shpėton
gabimit, apo rėnia nė mėkat, kohė pas kohe pėr shkaqe tė
ndryshme, prandaj ajo qė kėrkohet nga ai nė rastin e
pėrsėritjes sė mėkatit ėshtė ti ketė parasysh gjėrat qė
do t`i pėrmendim qė tė mund tė largohet nga pėrsėritja e
mėkatit apo sė paku e pakson atė.
Sė pari:
Duhet tė hulumtojė, seriozisht, rreth shkaqeve qė
ndikojnė nė pėrsėritjen e mėkatit, mund tė jetė shkaku i
ndonjė shoku me tė cilin shoqėrohet, apo lexon, dėgjon,
shikon, me njė fjalė ai duhet t`i ndėrpresė tė gjitha
ato shkaqet qė e inicojnė tek ai pėrsėritjen e mėkatit.
Prandaj e shohim nė legjislaturėn islame se shumė nga
gjėrat ndalohen pėr shkak tė ndėrprejes sė rrugės pėr tė
ndodhur ndonjė ndalesė mė e madhe. Shembuj pėr kėtė kemi
shumė, ne po e pėrmendim ajetin ku Allahu i Lartėsuar
thotė: “Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė
ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė
bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me
ta), pasi tė bjerė ndėrmend, mos rri me popullin mizor.”
Enam, 68. Pra Allahu i Lartėsuar ndalon kėtė lloj
tė ndejės pėr shkak tė bisedės sė ndaluar qė bėjnė ata.
Sė dyti:
Muslimani duhet tė fitojė imunitet ndaj rėnies nė mėkate,
kurse kjo arrihet duke e forcuar imanin, prandaj
besimtari duhet tė mundohet tė forcojė imanin dhe qė ai
gjithmonė tė vazhdojė tė shtohet, pėr shkak se ai kur
ėshtė nė rritje e sipėr, atėherė mbjellė lumturi nė kėtė
botė dhe nė botėn tjetėr.
Vėrtet, imani (besimi) i
fortė nė Allahun e Lartėsuar ėshtė pengesa mė e madhe
nga rėnia nė mėkate.
Sė treti:
Tė mos bėhet pesimist nėse bie nė mėkat prap, por ai
duhet tė kthehet tek Allahu dhe tė pendohet. Prandaj
disa edhe e kanė krahasuar mėkatin me sėmundjen, pasi i
sėmuri kurrė nuk mėrzitet tė rikthehet nė pėrdorimin e
barit me tė cilėn ėshtė shėruar nė herėn e parė sa herė
qė i rikthehet sėmundja, ashtu edhe mėkatari nuk duhet
tė bėhet pessimist, por duhet t’i rikthehet pendimit, sa
herė qė bie nė mėkatin e njejtė.
Prandaj themi se robi i
Allahut duhet t’i ketė parasysh kėto qė u thanė mė lartė,
por gjithashtu duhet ta ketė parasysh se pendimi ka
rregulla dhe kushte, si sinqeriteti nė kėtė pendim dhe
vendosėshmėria tė mos kthehet nė kėtė mėkat pas pendimit.
Allahu e di mė sė miri.