Hytbe

Shkencore
Urtėsi

Ėndėrrat

Ligjėrata

Ilahi

Interesante

Faqja kryesore

Kuran

Hadith
Akide

Fikh

Tefsir

Tema

Pyetje

 

www.albislam.com
 
www.fjalaebukur.com
 
www.ankebut.com
 
www.krenaria.com
 
www.dritaebesimit.com
 
www.audionur.com
 

 
 
 
 
 
 
 
 
Pendohem dhe pėrsėris tė njejtin mėkat

Pyetja:

Unė jam njė person qė pendohem, por prap e bėj tė njejtin mėkat, ēfarė duhet tė bėj?

Pėrgjigja:

Falenderimet i takojnė Allahut, paqja dhe bekimet e Tij qofshim mbi tė dėrguarin e Tij Muhamed, mbi familjen, shokėt dhe tė gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.

Atė qė duhet tė kuptojė ēdo musliman ėshtė ajo se nga ai kėrkohet qė nė formė tė vazhduar tė pėrqendrohet nė adhurimin e Allahut tė Lartėsuar, ashtu siē vėrtetohet nė ajetin kuranor: “Dhe adhuroje Zotin tėnd deri sa tė vijė ty e vėrteta (vdekja).” Dhe thėnia e Resulullahut (salallahu alejhi ue selem) ku iu pėrgjigj atij qė e pyeti qė t’ia mėsojė njė fjalė tė pėrgjithshme nė Islam: “Thuaj! Besova nė Allahun, pastaj pėrqėndrohu nė tė (nė atė qė aludon kjo fjalė)!” Transmeton Muslimi. Duke e patur kėtė parasysh, gjithashtu e dimė se asnjė nga njerėzit nuk i shpėton gabimit, apo rėnia nė mėkat, kohė pas kohe pėr shkaqe tė ndryshme, prandaj ajo qė kėrkohet nga ai nė rastin e pėrsėritjes sė mėkatit ėshtė ti ketė parasysh gjėrat qė do t`i pėrmendim qė tė mund tė largohet nga pėrsėritja e mėkatit apo sė paku e pakson atė.

Sė pari: Duhet tė hulumtojė, seriozisht, rreth shkaqeve qė ndikojnė nė pėrsėritjen e mėkatit, mund tė jetė shkaku i ndonjė shoku me tė cilin shoqėrohet, apo lexon, dėgjon, shikon, me njė fjalė ai duhet t`i ndėrpresė tė gjitha ato shkaqet qė e inicojnė tek ai pėrsėritjen e mėkatit. Prandaj e shohim nė legjislaturėn islame se shumė nga gjėrat ndalohen pėr shkak tė ndėrprejes sė rrugės pėr tė ndodhur ndonjė ndalesė mė e madhe. Shembuj pėr kėtė kemi shumė, ne po e pėrmendim ajetin ku Allahu i Lartėsuar thotė: “Kur sheh ata se janė thelluar (me tallje) nė ēėshtjet Tona, largohu prej tyre derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. Nėse djalli tė bėn tė harrosh (e rri me ta), pasi tė bjerė ndėrmend, mos rri me popullin mizor.” Enam, 68.  Pra Allahu i Lartėsuar ndalon kėtė lloj tė ndejės pėr shkak tė bisedės sė ndaluar qė bėjnė ata.

Sė dyti: Muslimani duhet tė fitojė imunitet ndaj rėnies nė mėkate, kurse kjo arrihet duke e forcuar imanin, prandaj besimtari duhet tė mundohet tė forcojė imanin dhe qė ai gjithmonė tė vazhdojė tė shtohet, pėr shkak se ai kur ėshtė nė rritje e sipėr, atėherė mbjellė lumturi nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr.

Vėrtet, imani (besimi) i fortė nė Allahun e Lartėsuar ėshtė pengesa mė e madhe  nga rėnia nė mėkate.

Sė treti: Tė mos bėhet pesimist nėse bie nė mėkat prap, por ai duhet tė kthehet tek Allahu dhe tė pendohet. Prandaj disa edhe e kanė krahasuar mėkatin me sėmundjen, pasi i sėmuri kurrė nuk mėrzitet tė rikthehet nė pėrdorimin e barit me tė cilėn ėshtė shėruar nė herėn e parė sa herė qė i rikthehet sėmundja, ashtu edhe mėkatari nuk duhet tė bėhet pessimist, por duhet t’i rikthehet pendimit, sa herė qė bie nė mėkatin e njejtė.

Prandaj themi se robi i Allahut duhet t’i ketė parasysh kėto qė u thanė mė lartė, por gjithashtu duhet ta ketė parasysh se pendimi ka rregulla dhe kushte, si sinqeriteti nė kėtė pendim dhe vendosėshmėria tė mos kthehet nė kėtė mėkat pas pendimit. Allahu e di mė sė miri.

Alaudin Abazi 

13.03.2006

                                         www.klubikulturor.com